Ko moko čiukčiai savo vaikus?
-Nevalgyti geltono sniego…

Kodėl čiukčiai nevalgo raugintų agurkų?
-Kad galva į trilitrį netelpa…

Ateina čiukčia į AEROFLOTO parduotuvę ir sako:
– Norėčiau pirkti parašiutą.
– Nėr problemų.
Paima pardavėjas parašiutą ir moko čiukčią, kaip su juo elgtis:
– Tai va, tu iššoki iš lėktuvo, patrauki žiedą, jeigu parašiutas neišsiskleidžia, patrauki va šitą žiedą; na, o jeigu dar ir tas neišsiskleis, ateisi pas mus ir mes ji tau pakeisime.

Čiukčia įsėdo mieste į taksi. Na ir bevažiuojant taksistas jam sako:
– Jūs čiukčiai, visai buki esate, nesuprantate paprasčiausių dalykų.
– Eik, eik, nesąmonė, mes viska suprantame!
– Nu pažiūrėsim… Sakyk, kas yra mano tėvo sūnus?
Čiukčia galvojo galvojo, ną nežino ir tiek.
– Nežinau, – sako.
– Mano brolis, asile tu!
Kiek vėliau čiukčia grįžta į tundrą pas save, šnekasi su namiškiais. Ir sako jiems:
– Na, bukagalviai, pasakykite, kas yra mano tėvo sūnus?
O tie nei vienas nežino… tyli visi pasimetę.
– Na va, nežinote. Tai aš jums pasakysiu: TAKSISTO BROLIS!

Čiukčią teisia teisme, kad jis elektriką nušovė.
Teisinasi:
– Na tai ką, padarėm mes su švogeriu butelį ir patraukėme medžioti. Taigi, išeinam į palaukę, žiūriu – erelis ant stulpo tupi. Aš kaip pyyyyliau – tai akiniai šen, replės ten…

Skrenda čiukčia reisiniu lėktuvu virš tundros. Dirst pro iliuminatorių – ogi ten jo jurta apačioje! Žmona skalbia, vaikai laksto aplink…
Čiukčia nubėgo pas pilotą ir sako:
– Klausyk, nagi, išleisk mane. Ten ana mano namai.
– Tu ką, durnas? – klausia pilotas.- Čia lėktuvas, o ne taksi. Mes 2 km aukštyje! Kaip aš tave išleisiu!?
– Na, neišleidi, tai pats iššoksiu, – pasakė čiukčia ir, atsidaręs duris, dingo už borto.
Po kurio laiko pilotas prisiminė čiukčią ir nusprendė jį susirasti. Na ir rado jį ligoninėje. Užeina į palatą, o tas subintuotas visas iki galvos, tik akys ir burna palikta.
– Nu, kaip, čiukčia, kas tau yra? – klausia pilotas.
– Eeeeee, nieko gero: abiejų kojų lūžiai, abiejų rankų lūžiai, stuburo lūžis, šonkaulių lūžiai, sumušimai, įdrėskimai… ir dar: daktaras sakė,kad JEI BUTŲ SMEGENŲ, tai butų ir smegenų sutrenkimas…

Eina tundra du čiukčios. Vienas tempia telefono būdelę, o kitas elektros stulpą.
– O kodėl tu tempi telefono būdelę?
– O todėl, kad kai mane vilkai užpuls turėčiau kur pasislėpti.
– O kodėl tu elektros stulpo rastą tempi?
– O kai mane vilkai užpuls, aš jį numesiu ir man bus taip taip lengva bėgti!!!

Čiukčia su sūnumi sėdi prie stalo. Čiukčia tėvas aiškina sūnui, kad jis kvailys, durnas ir t.t., kad jis negali ženytis dar kokius 5 metus ir piktai daužo kumščiu į stalą, garsiai keikdamas jį.
Sūnus:
– Tėvai, kažkas beldžiasi.
Tėvas:
– Palauk, žioply, aš atidarysiu, asile tu nelaimingas, o tada dar pasišnekėsim…

Grįžta čiukčia namo, užeina i virtuvę, žmona valgyt daro. Čiukčia prieina prie šaldytuvo, atidaro, staiga jo veidas iš kvailai linksmo pasikeičia į kvailai piktą, prieina prie žmonos ir duoda jai į veidą. Ta nesupranta, bet vyrui nieko neatsako. Sekančią dieną grįžta čiukčia namo, įeina virtuvėn, iškart puola prie šaldytuvo, atidaro, pažiūri į vidų, vėl muša savo žmoną. Žmona, visa paplūdus kraujais, išdrįsta paklausti:
– Na už ką tu dabar mane muši, aš ir valgyt padariau, ir viską sutvarkiau?
– Kiek aš tau kartų sakiau – nepalikinėk šaldytuve šviesos!

Čiukčia sako žmonai vakare:
– Padėk prie lovos dvi stiklines vandens: vieną tuščią, kitą pilną.
Žmona nesupratusi klausia:
– O kodėl taip?
– Na kaip, atsibundu naktį, galiu norėti gerti, bet galiu ir nenorėt…

Čiukčia laikys vairuotojo teises. Reikia sveikatos pažymėjimo. Nueina priduoti tyrimus į polikliniką, išsitraukia iš krepšio 3-litrį šlapimo ir pastato seselei ant stalo. Seselė jam:

-Na, jūs dar galėjote atsinešti lagaminą išmatų… Čiukčia, po kojomis čemodaną krapštydamas:

-Na va, kaip žinodamas…