Čiukčia sako žmonai vakare:

-Padėk prie lovos dvi stiklines vandens: vieną tuščią, kitą pilną.

Žmona nesupratusi klausia:

-O kodėl taip?

-Na kaip, atsibundu naktį, galiu norėti gerti, bet galiu ir nenorėt…

Skrenda čiukčia lėktuvu, šalia jo sėdi moteris, o už jos – josios vyras. Vyras prašo, kad čiukčia persėstų į jo vietą, nes jam esą žūt būt reikia pasikalbėti su žmona. Čiukčis nė už ką nesutinka – tenai lango nėra (iliuminatoriaus ta prasme)… Šalia stovinti stiuardesė viską girdėjo. Ji kažką šnipšteli čiukčiui į ausį, ir tas greit persėda į vyriškio vietą. Lėktuvui nusileidus, vyras klausia stiuardesės:

– Ką jūs jam pasakėt?

– Aš pasakiau, kad ši eilė į Vladivostoką neskris…

Grįžta čiukčia namo, užeina į virtuvę, žmona valgyt daro. Čiukčia prieina prie šaldytuvo, atidaro, staiga jo veidas iš kvailai linksmo pasikeičia į kvailai piktą, prieina prie žmonos ir duoda jai į veidą. Ta nesupranta, bet vyrui nieko neatsako. Sekančia diena grįžta čiukčia namo, įeina į virtuvę, iškart puola prie šaldytuvo, atidaro, pažiūri į vidų, vėl prieina žmonos ir kad duos jai į snukį. Žmona, visa paplūdus kraujais, išdrįsta paklausti:

-Na už ką tu dabar mane muši, aš ir valgyt padariau, ir viską sutvarkiau..?

-Kiek aš tau kartu sakiau – nepalikinėk šaldytuve šviesos!

Patapo kaip tai čiukčia kelių policininku. Sustabdo vieną gudrutį, neva, jūsų teisės, greitį viršijote. Tas susigaudo, su kuo turi reikalą, paduoda kalendoriuką. Čiukčia varto varto, sukioja vienaip kitaip, galų gale paima tušinuką ir pabrauko: – Sausį ir vasarį nevažinėsit!

Iriasi per ežerą čiukčių pora – čiukčius snaudžia valties prieky, čiukčienė irkluoja. Prasilenkia jie su priešais atplaukiančia analogiška valtimi su tokia pačia kubatūra. O tie ir klausia:

-Kur plaukiat?

-Tai va, žmona gimdo – į miestą vežu.

Sėdi čiukčius ant Čiukotkos jūros kranto ir žvejoja. Staiga išneria amerikiečių povandeninis laivas:

– Čiukčia, mes kur?

– Čiukotkoj.

Laivo kapitonas [garsiai]:

– Kursas 245.

Na laivas ir nuplaukė. Po kurio laiko išneria rusų povandeninė valtis:

– Čiukčia, amerikiečių laivo nematei?

– Mačiau, nuplaukė kursu 245.

– Čiukčia, tu negudrauk, tu pirštu parodyk.

Eina tundra 2 čiukčios. Vienas tempia telefono būdelę, o kitas elektros stulpą.

– O kodėl tu tempi telefono būdelę?

– O todėl, kad kai mane vilkai užpuls turėčiau kur pasislėpti, o kodėl tu telefono rastą tempi?

– O kai mane vilkai užpuls aš jį numesiu ir man bus taip lengva bėgti!

Eina du čiukčios per taigą. Žiūri aukštyn ir mato – skrenda AEROPLANAS. Vienas čiukčia sako kitam (protingu balsu):

– Žiūrėk, koks kietas paukštis skrenda: pernai 25 kartus į jį šoviau, kol žmogų paleido…

– Kodėl čiukčia negeria virinto pieno?

– Karvės ragai į rozetę netelpa!

Skrenda čiukčia reisiniu lėktuvu virš tundros. Dirst pro iliuminatorių – ogi ten jo jurta apačioje! Žmona skalbia, vaikai laksto aplink… Čiukčia nubėgo pas pilotą ir sako:

– Klausyk, nagi, išleisk mane. Ten ana mano namai.

– Tu ką, durnas?- klausia pilotas.- Čia lėktuvas, o ne taksi. Mes 2 km. aukštyje! Kaip aš tave išleisiu!?

– Na, neišleidi, tai pats iššoksiu, – pasakė čiukčia ir, atsidaręs duris, dingo už borto. Po kurio laiko pilotas prisiminė čiukčia ir nusprendė jį susirasti. Na ir rado jį ligoninėje. Užeina į palatą, o tas subintuotas visas iki galvos, tik akys ir burna palikta.

– Na, kaip, čiukčia, kas tau yra? – klausia pilotas.

– Eeeeee, nieko gero: abiejų kojų lūžiai, abiejų rankų lūžiai, stuburo lūžis, šonkaulių lūžiai, sumušimai, įdrėskimai… ir dar; daktaras sakė, kad JEI BŪTŲ SMEGENŲ, tai būtų ir smegenų sutrenkimas…

Čiukčia teleloto išlošė Žigulį. Na ką, pasiėmė jį ir nusivežė į savo tundrą. Po kurio laiko televizija nutaria padaryti reportažą apie čiukčią ir jo mašiną. Nuvažiuoja ten ir klausia:

– Na, čiukčia, kaip mašina?

– A, žinai, visai nieko. Bet rogės geriau: sunki rupužė, vos šunys patempia…

Čiukčią teisia teisme, kad jis elektriką nušovė. Teisinasi:

– Na tai ką, padarėm mes su švogeriu butelį ir patraukėme medžioti. Taigi, išeinam į palaukę, žiūriu – erelis ant stulpo tupi. Aš kaip pyyyyliau – tai akiniai šen, replės ten…

Čiukčia iš medžiotojų gavo dovanų paukštšunį – labai gerai mat pravers jam medžioklėje. Po kurio laiko medžiotojai atvažiuoja pas čiukčią ir klausia:

– Na, kaip tas šuo? Geras?

– Velniai žino… Nieko gero… Ar tos antys per aukštai skraido, ar aš tą šunį per žemai mėtau…