Kalbasi trys vienuolės. Viena sako:
- Aš tvarkiau mūsų vyriausiojo abato kambarį ir radau pornografinių žurnalų!
- Ir ką tu darei?
- Žinoma, aš juos išmečiau!
Kita vienuolė sako:
- O aš kartą taip pat tvarkiau mūsų abato kambarį ir radau pakelį prezervatyvų!
- Ir ką tu tada darei?
- Aš juose pradūriau skylutes.
- Ot, velnias… – pasakė trečioji vienuolė

Važiuoja naujasis rusas savo naujuoju Mersedesu. Staiga jam į galą atsitrenkia moskvičius. Naujasis rusas iššoka iš mašinos ir klausia:
- Klausyk, viskas tvarkoj? Viskas? Nesusižeidei? Nesusipjaustei? Rankos tvarkoj? Kojos tvarkoj? Na, kaip?
Žmogelis nesupranta kas vyksta:
- Na, taip, atrodo, kad viskas tvarkoj…
- Rusas apsidžiaugė, apkabinėja per pečius:
- Nu, tada važiuojam apžiūrėsim butą…

Ateina naujasis rusas į kompų parduotuvę ir kad rėkia, kad staugia:
- Na, koki jūs čia man mėšliną kompą pardavėt !?
Pardavėjai jį ramina ir mandagiai kalbina pasakyti daugiau.
- Padėkliukas kavai sulūžo !!
- Koks dar padėkliukas ?
- Na, kai paspaudi mygtuką jis taip maloniai, lėtai išvažiuoja…

Važiuoja žmogelis mašina. Mato: griovyje kažkieno mersas, šalia labai gailiai, naujasis rusas verkia:
- Nu, ko verki? Mašinos gaila? Nieko, kitų bus.
- Ne mašina man rūpi. Pasižiūrėk, kas viduje.
Viduj, krauju apsipylęs, gražios merginos lavonas.
- O, kokia graži panele.. Bet neverk, susirasi kitą.
- Ir ji man nerūpi. Tu pasižiūrėk kas jos burnoje…

Veža žmogelis pingvinus į zoologijos sodą ir netikėtai sugedo automobilis, na jis išlaipino visus pingvinus ir pradėjo stabdyt pakeleivingas mašinas. Čia kaip tyčia sustoja gerai nusiteikęs naujasis rusas:
- Nu tėvai, kas atsitiko?
- Tai va matot, mašina sugedo, o man reikia pingvinus į zoologijos sodą nuvežt.
- Tai tėvai, sodink juos pas mane, aš nuvešiu.
Na žmogelis juos susodina pas naująjį rusą į mersą, tas išvažiuoja ir grįžta po pusės valandos. Pingvinai McDonaldo vėliavėlėm mojuoja…
- Tai juk aš jūsų prašiau juos į zoologijos sodą nuvežti…
- Buvom mes ir zoologijos sode, va ką tik iš McDonaldo parvarom, tai lėksim dar į kiną…

Atėjo naujasis rusas pas draugą į svečius, apžiūrinėja hatą ir sako:
- Jo bratanas, tu čia gerai įsikūrei, čia stiliovai viskas pas tave,t ik va biški nesuprantu kokia ten babulia virš židinio pakabinęs esi?
Tas jam atsako:
- Nu čia paveikslas, nu Mona Liza vadinasi, nu tipo jei tokį namie turi tai esi krūtas.
Kitą savaitę jau jis kviečiasi draugeli (pas kurį buvo)vpas save į svečius. Tas irgi vaikšto apžiūrinėja viską, tik žiūri virš židinio kabo du paveikslai su Mona Liza:
- Klausyk bratanas, o tai kam du vienodus paveikslus pasikabinai?
Tas tam paaiškina:
- Nu pas tave mono, nu a pas mane tai stereo.

Naujasis rusas dalyvauja televizijos žaidime “Laimes kūdikis”. Liko tik paskutinis klausimas: “Kuris iš keturių paukščių nesuka gūžtos: strazdas, kieliuke, gegutė ar fazanas?” Naujasis rusas prašo pertraukėlės – pasiskambinti draugeliui. Tasai jam sako: “Gegute”. Ir naujasis rusas išlošia milijoną. Laimingasis skuba su bičiuliu aplaistyti sėkmę. Naujasis rusas draugelio klausia, kaip jis sužinojo teisingą atsakymą.
- Na, ir naivus tu! Net vaikai žino, kad gegutės gyvena laikrodžiuose!

Standartinė situacija: į 600 mersą įvažiuoja zaporožietis. Sėdi už Zapo vairo pensininkas ir svarsto… butą atims, vasarnamį atims, santaupas irgi, anūkę paleistuve paleis … BLOGAI !!! Nervas suėmė gyvenimo ar taip ar taip jau nebebus, išsitraukė beisbolo lazdą išlipo – per mersą, per langus apėjo apdaužė apdaužė įsėdo ir nuvažiavo….
Sėdi nauji rusai netekę žado purkštauja ir nieko nepralemena … čia visiška betvarkė !!!
Kitas sako: o tu pagalvok jeigu mes būtume į jį įvažiavę …

Nuvažiuoja Naujasis Rusas su žmona į Paryžių, nusprendžia parvežti dovanų draugams. Eina į paveikslų aukcioną, nuperka Pikaso, Van Gogo ir Rembranto paveikslus. Pardavėjas:
- OK, iš jūsų bus $10.000.000 .
Vyras žmonai:
- Hehe, dabar einam dovanų ieškot, atvirukus jau turim.

Naujasis rusas, apsilankęs su draugais parduotuvėje, pasakoja žmonai, kaip jis kėlėsi liftu:
– Neįsivaizduoji, kaip ten, viduje, viskas keista. Įeini į mažą stiklinį namelį, paspaudi mygtuką ir – krakt, – viršutinis aukštas nusileidžia prie tavęs.

Stovi čiukčia sargyboje, ir girdi, kad kažkas ateina:
- Stok, šausiu!
- Stoju.
- Šaunu!!!

Eina du čiukčios per taigą. Virš jų praskrenda lėktuvas.
Vienas čiukčia sako kitam (protingu balsu):
-Žiūrėk, koks kietas paukštis skrenda: pernai 25 kartus į jį šoviau, kol žmogų paleido…

Grįžta čiukčia namo, užeina į virtuvę, žmona valgyt daro. Čiukčia prieina prie šaldytuvo, atidaro, staiga jo veidas iš kvailai linksmo pasikeičia į kvailai piktą, prieina prie žmonos ir duoda jai
į veidą. Ta nesupranta, bet vyrui nieko neatsako.
Sekančią dieną grįžta čiukčia namo, eina virtuvėn, iškart puola prie šaldytuvo, atidaro, pažiūri į vidų, vėl prieina prie žmonos ir kad duos jai į veidą.
Žmona, visa paplūdus kraujais, išdrįsta paklausti:
- Nu už ką tu dabar mane muši, aš ir valgyt padariau, ir viską sutvarkiau..
- Kiek aš tau kartų sakiau – nepalikinėk šaldytuve šviesos!

Nusipirko čiukčia džipą. Po mėnesio atvažiuoja buvęs savininkas: – Nu ir kaip džipas ? – Žinai neblogas, tik va šunys pavargsta tampyt.

Eina du čiukčiai mišku ir įkrito į duobę. Vienas čiukčis sako:
- Šauk į viršų. Gal kas išgirs?
Šovė, bet nieko.
- Šauk dar kartą.
Šovė, ir vėl nieko.
- Šauk dar.
- Negaliu.
- Kodėl?
- Strėlės baigėsi.

Įsidarbino čiukčia kelių policininku. Sustabdo vieną gudrutį, neva, jūsų teises, greitį viršijote. Tas susigaudo, su kuo turi reikalą, ir paduoda kalendoriuką. Čiukčia varto varto, sukioja vienaip kitaip, galų gale paima tušinuką ir pabrauko:
- Sausį ir vasarį nevažinėsit !

Išduoda čiukčiui pasą.
Po trijų mėnesių čiukčius ateina ir vėl prašo paso:
- Bet mes juk jau išdavėme jums pasą.
- Po tundra daug vaikščioti, puslapių mažai, surūkiau…

Čiukčiaus klausia:
- Ką darai, grįžęs iš medžiokles?
- Myliu žmoną.
- O paskui?
- Dar myliu žmoną.
- O paskui?
- Nusiimu slides.

Per taigą traukia du medžiotojai. Žiūri, priešais ateina čiukčius.
Medžiotojai jo klausia:
- Kur čia parduotuvė?
- Va eikite to kalno link, o antradienį pasukite dešinėn.

Vaikinas su mergina, po kaimo šokių, išeina pasivaikščioti į lauką. Mergina pažvelgia į dangų ir svajingai sako:
- Brangusis, kokios žvaigždės… Ir kaip čirpia žiogeliai…
- Hmmm… Čia ne žiogeliai čirpia, čia užtrauktukas!

Moteris, nusivylusi vyrais, meldžiasi:
- Dieve, kam tu juos sukūrei? Pasauliui gi jų nereikia!
Staiga pasigirsta didingas balsas:
- O šiukšles kas išneš, vibratorius?

Vyras tris savaites nesirodė namuose. Žmona net į policiją kreipėsi. Po kiek laiko parsirado
visas suvargęs jos vyras ir pareiškė:
- Tas Bin Ladenas tai tikras niekšas! Užmušti jį maža!
- O kas buvo?
- Įsivaizduok, gavau į darbą laišką, atidariau – o ten balti milteliai! Iš Bin Ladeno!
- Užkrečiami?
- Taip! Todėl ir į ligoninę pakliuvau!
- Juodligė?
- Baisiau! Triperis!

Važiuoja du estai liftu. Liftas užstringa. Estai stovi. Praeina 10 minučių, 20, 30… Galų gale
vienas estas paklausia kito:
- Eee…. Kaažkooo lėėėtai vaaažiuoojaaam…

Kaimietis pasakoja kaimynui:
- Žinai, veterinaras maniškiam buliui išrašė kažkokių tablečių, kad tą karvės labiau trauktų.
Tai kaip pasiutęs ant karvių jodinėja!
- O kas tai per tabletės?
- Na, kaip vadinasi, tai nežinau, o skonis tai kaip morkų…

Išeina viena moteris iš baro. na jau LABAI girta…prieina ji prie taxi:
- Šef, svabodnyj?
- svabodnyj….
- patancujem?

Skyrybų byla viešajame teisme. Prieš Teisėja stoja vyras:
- Atsakykite teismui. Kodėl jus norite išsiskirti su savo žmona?
- Nes ji, gerbiamasis teisme, netinka man kaip seksualinė partnerė.
Balsas iš sales:
- Nu bet tu ir išpyzdėjai! Visiems tinka, o tau – jau nebe?

Vyksta cirko vaidinimas. Kulminacija – didžiulio dresiruoto krokodilo pasirodymas. Šviesos
prigęsta, būgnai muša, dresiruotojas pasako “OLIA OP” ir krokodilas pražioja savo baisius
nasrus. Tada dresiruotojas nusismaukia kelnes ir ant apatinių krokodilo dantų padeda visa
savo “trijule”. Ištaria, “OP” ir krokodilas susičiaupia. Po to su lazdele tris kartus suduoda
krokodilui per galvą. Publika apmiršta. Po to vėl sušunka “OLIA OP”, krokodilas prasižioja
ir dresiruotojas be jokio įbrėžimo sveikut sveikutėlę savo “trijule” išdidžiai paslepia
kelnėse. Salė sukelia ovacijas. Po kiek laiko dresiruotojas kreipiasi į publika:
- Gal kas nors norėtų pabandyti?
Iš publikos blondinės balsas:
- O ar skaudžiai mušite per galvą?

- Kodėl pastaruoju metu daug blondinių šokinėja nuo namų stogų ir tiltų?
- Testuoja naujuosius higieninius paketus su sparneliais!

Kalėjimo viršininkas klausia nuteistojo, sėdinčio elektros kėdėje:
- Gal turite kokį nors paskutinį norą?
Palaikykite mane už rankos, man taip bus ramiau.

Mokytoja skundžiasi išdykėlio tėvui:
- Jūsų sūnus nupiešė ant suolo musę, ir aš nusimušiau ranką ją bemušdama.
- Tai dar nieko, – atsako tėvas. – Jis štai neseniai vonioje nupiešė krokodilą, tai aš iššokau
pro nupieštas duris.

Statybos firmoje vyksta pasitarimas, kaip paspartinti darbą. Šefas kreipiasi į darbų vykdytoją:
-Na, ką gero pasiūlytumėte?
-Siūlau paprašyti šalia esančios parduotuvės vedėjos, kad statybininkams be eiles pardavinėtų
alų…

Įkaušęs škotas pėdino namo su buteliu viskio kišenėje. Ūmai vyriškiui susipynė kojos, ir jis
pargriuvo. Atsistojęs ėmė čiupinėtis. Pajutęs, kad drabužiai drėgni, nepaprastai persigando.
- Tikiuosi, kad tai tik kraujas! – suvapėjo apimtas siaubo.

- Ar aš tau pirmasis? – klausia vaikinas merginą.
- Taip, aišku! Nesuprantu tik vieno dalyko…
- Kokio?
- Kodėl kiekvienas vaikinas užduoda tą patį klausimą!

Kvailokos išvaizdos vyrukas pjauna šaką, ant kurios pats sėdi. Pro šalį eina senelis ir sako:
- Atsargiai, galite nukristi!
- Nenukrisiu, – atšauna vyrukas ir pjauna toliau.
Senelis nueina, šaka lūžta, o vyrukas teškiasi į žemę ir nustebęs burba:
- Kas jis toks, ar tik ne pranašas?

Vaikinas klube nusižiūrėjo merginą ir nutarė ją „kabinti“:
- Panele, ar nepasakytumei, koks čia miestas?
- Nežinau, aš – ne vietinė, – atsako mergina.

- Ar galiu apsimauti tavo kojinėmis, nes mano visos suplyšusios, – klausia jaunuolis, išsiruošęs į pasimatymą, kambario draugo.
- Žinoma, maukis. Ana ten, po lova stovi.

Susitiko du kolegos chirurgai ir dalijasi patirtimi. Vienas porina:
- Prieš porą mėnesių turėjau labai įdomų atvejį. Atvežė vyruką iš avarijos vietos sutrupintu šlaunikauliu. Matau, kad kojos amputacija neišvengiama, bet vyrukas jaunas, stiprus, gaila… Ir, kaip tyčia, nei protezų nėra, nei kokio lavono. Tai paėmiau vilkšunio, kuris apie ligoninę slankiojo, šlaunikaulį ir įstačiau tam vyrukui. Žinok, puikiausiai sugijo! Dabar jis jau vėl darbingas.
- O ar labai šlubuoja? – teiraujasi kolega.
- Nė trupučio! Nebuvo jokios organizmo atmetimo reakcijos. Stebiuosi net aš pats.
- Ir jokių pakitimų?
- Na, vienas šuns refleksas vis dėl to liko: kai tik eina pro medį ar stulpą, ta koja tuoj ir pasikelia…

Įkaušęs vyrukas eina šaligatviu, statydamas vieną koją ant šaligatvio, o kitą ant grindinio, tad smarkiai svyruoja.
- Po perkūnais! Tiek metų pragyvenau, o tik dabar pastebėjau, kad taip šlubuoju! – stebisi žmogelis.

Grįžta namo vyras, žiūri – žmona nuoga guli. Suprato, kad kažkas negerai, puolė po kambarius
lakstyti, ieškoti. Nieko neradęs, išėjo į balkoną parūkyti. Žiūri – kažkas kabo ant rankų.
“Aha… “, ir pačiupęs spintelę, kad trenks per tas rankas.
Vyksta teismas:
Kaltinamasis: – Pareinu namo, žiūriu žmona nuoga. Iš karto supratau, kad kažkas yra, suradau
jos meilužį kabantį ant balkono turėklų ir supykęs trenkiau su spinta…
Nukentėjęs: -Palaisčiau gėles balkone, nutariau pasimankštinti. Pasikabinau rankomis už
kaimyno balkono turėklo ir ėmiau daryti prisitraukimus. Staiga kažkas kaip trenks su spinta per
rankas…
Liudininkas: – Sėdžiu spintelėje, staiga kažkas kaip čiupo ją ir metė per balkoną, dar turėklą
užkabino…

Įkrito arklys, lapė ir vilkas į duobę. Sėdi, niekaip išlipti negali. Sėdi vieną dieną, sėdi kitą
dieną… Trečią dieną išalko žiauriai visi, todėl lapė šnibžda vilkui:
- Suvalgom, klausyk, tą arklį, vis ne taip ėsti norėsis.
O arklys kažkaip išgirdo, ką lapė vilkui pasakė, tai jis ir sako:
- Nesuvalgysit jūs manęs, negalima manęs valgyti!
- Kodėl čia tavęs negalima valgyti?- nustebo lapė su vilku.
- Nuodingas aš! – atsako arklys.
- …?!… Kaip tai nuodingas..?.. Eik…, nenusišnekėk, koks tu nuodingas!
- Nu tikrai nuodingas aš, net ant galinių kanopų parašyta! Parodyt galiu!
- Nu, parodyk, – lenda lapė su vilku pasižiūrėt, o arklys kaaaaaip spyrė abiem. Lapė iškart
kojomis į dangų guli, o vilkas kruvinas visas spėjo dar pagalvot: “Ir kokio velnio aš ten
lindau, vis tiek skaityti nemoku”…

- Visada atnešate pilną lėkštę sriubos, o šiandien vos ant dugno, – restorane skundžiasi
lankytojas.
- Prašyčiau atleisti, – sako padavėjas. – Pamiršau įpilti vandens!

-Kodėl blondinė taip džiaugiasi, kai po 6 mėnesių puzzle sudėtas?
-Nes ant įpakavimo įrašyta: 2-4 metai.

-Ką daryti kai blondinė į tave meta granatą?
-Ištraukti žiedą ir mesti atgal

Vienos studentės paklausė:
- Koks skirtumas tarp studento, profesoriaus ir troleibuso?
- Tarp studento ir profesoriaus jokio, o po troleibusu aš dar negulėjau…

Vyr. gydytojas klausia uždususio paciento:
- Kodėl pabėgote iš operacinės?
- Todėl, kad seselė pasakė: “Prašau be panikos! Apendicito operacija pati lengviausia… ”
- Na ir kas? Tai tiesa.
- Taip, taip. Bet ji pasakė ne man, o tam jaunam chirurgui su skalpeliu!

- Jei norite pasveikti, turite laikytis dietos: pomidorų sriuba, daržovės, obuolys, – sako
gydytojas.
- Visa tai prieš valgį, ar po?

Skambutis, pakelia ragelį tėvas:
- Taip?
- Laba diena, norėjau paklausti ar jūsų dukrą galima?
- Kad jos nėra namie…
- Ne, jūs nesupratot, ji tai pas mane, bet ar ją galima?

Eina ežiukas keliu. Pamato jį voverė ir tyčiojasi:
- Ežys, ežys – šiknoj pagalys.
Voverė vėl:
- Ežys, ežys – šiknoj pagalys.
Tas nekreipia dėmesio, toliau eina. Ežys sako:
- Voverė, voverė – šiknoj inkaras.
- Taip nesąžininga, nesirimuoja.
- Bet užtai sunku ištraukti.

Civilinės metrikacijos biure:
- Kodėl aš turėčiau jus kuo greičiau sutuokti?
- Savo automobilį pastatėme prie kelio ženklo “Stovėti draudžiama”.

-Ką jūs vestuvių proga padovanojote dukrai?
-Automobilį.
-Tai kur jaunieji praleido medaus mėnesį?
-Ligoninėje.

Mama barasi:
- Petriuk, šaldytuve buvo trys apelsinai! O dabar likęs tik vienas. Kaip tai atsitiko?
Petriukas gūžteli pečiais:
- Visai paprastai, mamyte! Trečiojo apelsino aš nepastebėjau…

- Tėti, kodėl ši gitara be stygų? – klausia tėvą instrumentą gavęs sūnelis.
- Išmoksi skambinti, gausi ir stygas…

- Žinai? Nupirkau dukrai pianiną ir maniau, kad ji ims skambinti. Bet kur tau…
- Panašiai atsitiko ir man, kai nupirkau uošvei lagaminą.

Autostrada švilpia raudonas Mersedesas. Greitis gal 200 km/h . Policijos poste budintis leitenantas
Kukutis užfiksuoja pažeidėją ir pradeda vytis. Po valandos pasiveja. Prie vairo sėdi blondinė.
Leitenantas prieina, prisistato ir paprašo parodyti teises. Blondinė klausia:
- O kas tai yra?
- Na, toks dokumentas, kur yra jūsų nuotrauka, kitoje pusėje yra raidės: a, b, c, d, e.
- A, atrodo turiu, – blondinė ilgai rausiasi savo rankinuke ir galų gale paduoda leitenantui
teises.
- Dabar prašau technikinį pasą.
- Ką, ką tokį? – nustemba blondinė.
- Tai toks popierius, kur apie mašiną parašyta, koks numeris ir t.t… – kantriai aiškina
leitenantas.
- Gal rasiu…- sako visai pasimetusi blondinė. Po kelių minučių – randa.
Leitenantas Kukutis supratingai linkčiodamas galva susisiekia racija su vadovybe, papasakoja
kad pažeidėjas neturi supratimo nei apie teises nei apie technikinį ir klausia ką daryti.
Po minutės pasigirsta majoro klausimas:
- Ar pažeidėjas – moteris?
- Aha.
- Ar pažeidėja blondinė?
- Aha.
- Ar vairuoja raudona Mersą?
- Taip…
- Dabar klausyk manęs įdėmiai, leitenante, nusimauk kelnes ir prieik prie mašinos.
- Bet, tamsta majore… – Kukutis visai sutriko.
- Tai įsakymas.
Įsakymas tai įsakymas. Nusimauna kelnes ir prieina prie blondinės. Ta visai pasipiktinusi
sušunka:
- Na ir vėl tas testas alkoholiui nustatyti !!!!

Senelis graudžiai pasakoja:
- Augau labai neturtingame kaime. Septyni vaikai šeimoje, nederlinga žemė, ir net vaivorykštė
virš kaimo būdavo nespalvota…

Klientas kirpėjui:
- Kodėl jūs kiekvienąkart man pasakojate kuo šiurpesnes istorijas?
- Suprantate, kai jūsų plaukai atsistoja piestu, man lengviau kirpti.

- Kai anksti ryte išgirstu žadintuvą, man atrodo, kad į mane šaudo.
- Na, ir kaip, šoki iš lovos?
- Ne, guliu tarsi užmuštas…

Asistentas sako antropologijos profesoriui:
- Ar girdėjote, jog Afrikoje rasta kaukolė moters, gyvenusios maždaug prieš 40 tūkstančių metų?
Į tai mokslininkas:
- Jai galima drąsiai pridėti 10 tūkstančių metų. Juk moterys visada stengiasi atrodyti
jaunesnės!

- Šiandien dvidešimtosios mūsų vedybų metinės. Kaip mes jas paminėsime, mielasis?
- Tylos minute.

Per biologijos pamoką mokytoja įspėja vaikus:
- Gyvūnų negalima bučiuoti, nes taip plinta užkrečiamosios ligos.
- Tai tiesa, – sutinka Petriukas. – Mano mamos pažįstama dažnai bučiuodavo savo šunelį…
- Taigi! Ir kas nutiko?
- Ogi vargšas šunelis nudvėsė…

Pasipiktinęs darbuotojas nuėjo pas šefą ir išklojo jam savo nuomonę apie darbą ir atlyginimą:
- Gaunu vieną algą, o dirbu už du – metas padidinti man atlyginimą.
- Gerai, – atsakė šefas, – bet pasakykite man pavardes anų dviejų, kad galėčiau juos atleisti.

Pobūvyje susitiko biologas ir chemikas.
- Net gėda prisipažinti, – sako biologas, – bet aš visiškai nieko nenutuokiu apie šių dienų
techniką. Net nežinau, kaip veikia elektra.
- O, juk tai labai paprasta, – aiškina chemikas. – Pakanka nuspausti jungiklį!

Kavinėje:
- Oficiante, ar galima puodelį kavos?
- Iš kur aš žinau, galima ar ne? Aš jums ne gydytojas!

Restorane:
- Ką norėtumėte užsakyti?
- Pirmiausia norėčiau meniu.
- Meniu neduodame. Norite skaityti – eikit į biblioteką!

Grįžta traukinių palydovė namo pas vyrą, nusirengia ir gulasi miegoti. Po kelių minučių į lovą įsirango vyras ir sako:
- Nu, davai…
Žmona, jau beveik miegodama:
- Palauk, palauk. Tuoj, traukinys pajudės, tada…

Policininkas rašo tarnybinį prašymą vyriausiojo komisaro vardu:
“…ryšium su sunkia materialine padėtimi, prašyčiau jūsų išduoti radarą ir pervesti mane į kelių policijos policininko pareigas…”

Pirkėjas mėsos parduotuvėje:
- Kokią čia mėsą pasvėrėte?
- Aš Jus perspėjau, kad pardavinėjame šunieną.
- Žinau, kad šunieną, bet kodėl mėsoje nuolaužos, vinys!?
- Mėsa antros rūšies. Kapojame kartu su būdomis.

Policininkas turguje pastebi piratinių kompaktinių diskų prekeivį:
- Tai ką, prekiauji nelegalia produkcija?
- Ką jūs! Čia atsinešiau kitiems parodyti savo asmeninę kolekciją!
- Tai kad mačiau, kaip iš tavęs ką tik nupirko kompaktą!
- Nenupirko! Atėmė! O pinigų davė, kad tylėčiau!

Važiuoja išgėręs klebonas gerokai viršydamas leistiną greitį. Sustabdo jį kelių policininkas ir
klausia:
- Tai ką, kunigėli, į pragarą skubi?
Klebonas atsako:
- Neee, vaikeli, nebėra pragaro. Visą smalą ant kelių supylė, o velnius pakelėse sustatė…

Ateina klientas pas laikrodininką. Laikrodininkas paima kliento laikrodį,
atidaro, o iš jo iškrinta nudvėsęs tarakonas. Meistras ir sako:
-A-a dabar suprantu, kodėl neina jūsų laikrodis. Mašinistas numirė.

Traukinyje, vėluojančiame visą valandą, konduktorius reikalauja keleivio bilieto. Keleivis
pasipiktinęs:
-Kodėl aš jums turėčiau rodyti bilietą? Pagal tvarkaraštį aš jau namuose!

Vienas Novaruskis skundžiasi kitam:
- Žinai, nusipirkau naują teliką… Tris tūkstančius žalių paklojau. O kitą dieną katė ant
teliko užšoko ir privarė į jį. Tai už remontą dar pusę palikau…
- O tai katą bent jau užmušei?
- Negaliu… Ji pusantro tūkstančio kainuoja…

Mokytojos raštelis tėvams:
“Gerbiamieji tėveliai, prašau dažniau prausti Petriuką, nuo jo sklinda nemalonus kvapas.”
Atsakomasis raštelis:
“Gerbiamoji mokytoja, Petriuko uostyti nereikia, jį reikia mokyti.”

Novaruskis su savo šešišimtiniu mersu nuvažiuoja apsipirkti. Po kelių minučių grįžęs, randa
vietoje merso seną zapuką su priklijuotu lapeliu: “Aš buvau priverstas nuvaryti jūsų mašiną.
Jei netikite, pabandykite pavažinėti su manąja!”.

Pokalbis šeimoje:
- Vietoje to, kad mokytis, tu lakstai paskui mergas!
- Tėti…
- Ir nepertraukinėk manęs, kas čia tėvas?!!!
- Abu, tėti, abu…

Vyras ateina į vaikų darželį, sūnaus pasiimti. Auklėtoja jo klausia:
- O kuris čia jūsų vaikas?
- O koks skirtumas? Vis vien ryt atgal atvesiu.

Į žmogaus duris beldžiasi kaimynas:
- Jei jūs nenustosite groti savo saksofonu, aš išprotėsiu!!!
- Jau išprotėjote! Aš jau dvi valandos, kaip negroju!

Buvo vakaras. Už lango temo. Ji, visiškai nuoga, gulėjo ant nugaros. Jos šviesi krūtine
besileidžiančios saulės spinduliuose tapo rausva. Jos praskėstos kojos buvo pakeltos į viršų.
Aš, ant nuogo kūno užsimetęs chalatą, žiūrėjau į ją ir galvojau: “kaip viena šaldyta višta
pamaitinti visą šeimą?”…

Mergaitė po diskotekos grįžta namo. Motina, ją pamačiusi, ima bartis:
- Tu ką, taip apsirengusi ėjai į šokius?!!! Greit apsirenk ir eik miegot!!!

Novaruskis susilaužė ranką. Daktaras ją apžiūrėjo ir sako:
- Ranka sulaužyta. Teks dėti gipsą.
- Kokį dar gipsą? – Pasipiktina Novaruskis, – dėk marmurą, aš užmokėsiu!

Buratinas atsitempia į mokytojų kambarį didelį kelmą:
- Tėvą į mokyklą kvietėte?

Biologijos mokytoja:
- Petriuk, kai aš pasakoju apie beždžiones, tai tu žiūrėk ne pro langą, o į mane!

Petriuko paklausė, ar jis gali prisiminti savo gyvenimo pačius laimingiausius 5 metus.
- Žinoma, tai buvo tada, kai aš mokiausi pirmoje klasėje.

- Petriuk, kiek yra Dievo įsakymų?
- Dešimt.
- O kas bus, jei vieną sulaužysi?
- Liks tik devyni.

Petriukas kaip visuomet sėdi gale. Mokytojas klausia:
- Vaikai, kiek bus du kart du?
Visi tyli. Mokytojas prašo Petriuko, kad atsakytu. Petriukas:
- Ka sakot tamsta mokytojau?
Mokytojas:
- Kiek bus du kart du?
- Tamsta mokytojau, vyksta pamoka nieko čia gale nesigirdi.
- Kaip tai nesigirdi, na apsikeiskime vietomis ir tu manęs klausk.
Apsikeičia vietomis Petriukas klausia:
Tamsta mokytojau kada baigsit vaikščiot pas mano mama?
Mokytojas:
- Ką sakai?
- Kada baigsit vaikščiot pas mano mama?
- Žiūrėkit vaikai tikrai nieko nesigirdi…

Petriukas pirma karta nuėjo į mokyklą. Visi namiškiai laukia jo sugrįžtant. Sugrįžo Petriukas ir sako: Nemokšos jūs visi! Gandras mane atnešė! Kopūstuose mane suradot, kurgi ne. Šiandien aš sužinojau iš kur aš atėjau į ši pasaulį, o rytoj sužinosiu, kaip ten patekau.

Mokytoja klausia Petriuko;
- Kas toliau, Mėnulis ar Afrika?
- Aišku, Afrika toliau, nes Mėnulį tai matome, o Afrikos ne(paaiškino Petriukas).

Atėjo į mokykla Petriukas visai baltas. Mokytoja jo klausia: – Kodėl tu toks baltas, gal sergi? – Ne, tiesiog mama mane šiandien nuprausė.

Pamokos metu mokytojas sako vaikams: – Vaikai, kas save laikote kvailais atsistokite. Po kelių minučių atsistoja Petriukas. Mokytojas klausia jo: – Petriuk, o tu galvoji, kad esi durnas? – Ne, bet negražu jei jūs tik vienas stovite.

- Petriuk, pasakyk mamytei, kad rytoj pas mane ateitų – sako mokytojas.
- Mamytė pas svetimus vyrus nevaikšto…

Petriukas šnabžda:
- Mokytoja, aš Jus myliu…
- Bet Petriuk,- sutrikusi sako ji – aš nemyliu mažų vaikų!
- Nieko, mes jų saugosimės…

Tikybos mokytojas klausia Petriuko:
- Tu meldiesi prieš valgį?
- Ne, mano mama skaniai gamina.

-Alio, čia 5B auklėtoja? Mano sūnus negalės šiandien ateitį i mokyklą.
-Taip. O kas čia kalba?
-Mano tėtis,-atsako Petriukas…

Mokytoja grąžina Petriukui jo namų darbų sąsiuvinį, ir sako:
- Pasakyk sąžiningai, ar tavo tėvui kas nors padeda?

Petriuko tėvas sėdi mokyklos koridoriuje. Prieina mokytojas ir klausia:
- Jūs laukiate vaiko?
- Ne, aš visada toks storas…

- Davai, darom taip, kaip rusų medžiotojai daro: šauk, gal kas išgirs.

Stovi čiukčius sargyboje, ir girdi, kad kažkas ateina. Tai ir sako:

- Stok, šausiu!

- Stoju.

- Šaunu!

Čiukčia su metalo pjūklu pjauna granatą, įspaustą į spaustuvus (!), o meistras visas toks, net akys iššokusios, pribėga ir šaukia:

- Sproooogs!

- Tu nepergyvenk, meistras, aš dar vieną turiu!

Čiukčia nusipirko naują mašiną ir giriasi draugams… Draugai jo klausia, kokios spalvos???

- Na, matėt, kaip ryte saulė teka? Tai va, mano mašina tokios pat spalvos, tik mėlyna!

Čiukčia įsėdo mieste į taksi. Na ir bevažiuojant taksistas jam sako:

- Kvaili jūs čiukčiai, visai buki esate, nesuprantate paprasčiausių dalykų.

- Eik, eik, nesąmonė, mes viską suprantame!

- Na pažiūrėsim… Sakyk, kas yra mano tėvo sūnus?

Čiukčia galvojo galvojo, na nežino ir tiek.

- Nežinau, – sako.

- Mano brolis, asile tu!

Kiek vėliau čiukčia grįžta į tundrą pas save, šnekasi su namiškiais. Ir sako jiems:

- Na, bukagalviai, pasakykite, kas yra mano tėvo sūnus?

O tie nei vienas nežino… tyli visi pasimetę.

- Na va, nežinote. Tai aš jums pasakysiu: TAKSISTO BROLIS!

Ateina čiukčia į AEROFLOT parduotuvę ir sako:

- Norėčiau pirkti parašiutą.

- Nėra problemų.

Paima pardavėjas parašiutą ir moko čiukčią, kaip su juo elgtis:

- Tai va, tu iššoki iš lėktuvo, patrauki žiedą, jeigu parašiutas neišsiskleidžia, patrauki va šitą žiedą; na, o jeigu dar ir tas neišsiskleis, ateisi pas mus ir mes jį tau pakeisime.

Lipa čiukčius į beržą miesto parke. Prieina policininkas ir klausia:

- Ko tu ten lipi?

- Obuolius valgysiu.

- Tai kad jie ant beržo neauga.

- A tai nebeda, aš su savimi pasiėmiau.

Išleido mokslininkai čiukčią su šunimis Bielka ir Strielka į kosmosą. Po tam tikro laiko centras šaukia:

- Bielka, Bielka prijom!

- Gav,gav!

- Idi pravier sistiemu abarudovanija!

Bielka nubega.

- Strielka, Strielka prijom!

- Gav,gav!

- Poidi posmotri, kak tam generatory!

Strielka nubega.

- Chiukchia, chiukchia prijom!

- Da.

- A ty sidi i niechievo nietrogai!

Grįžo čiukčia iš kurorto, kaimynai jam ir sako :

- Tu čiukčia ten turbūt kvailiausias buvai?

- Ne, su manim gruzinas gyveno, tai jis visą mėnesį nesuprato, kad aš ne moteris!

Važiuoja kupė čiukčia, rusas ir žydas. Rusas po vakarykščių pachmielnas visas, galvą skauda, pinigai baigėsi. O čiukčia, sėkmingai pardavęs kailius, pinigus sau tik skaičiuoja tik skaičiuoja…

- Čiukčia, – nebeiškenčia ruselis, būk diedas, paskolink 3 rublius, baisiai troškina, eisiu į restoraną sveikatos taisyti.

- Nea, – sako čiukčius, – neskolinsiu. Taip neįdomu. Geriau pažaiskim. Tu man užmink mįslę, jeigu aš neįminsiu – tau rubli duosiu.

- Gerai. Klausyk: visas raudonas, viduje – grūdeliai. Kas?

- Nežinau.

- Pomidoras. Duok rublį. – čiukčia padavė rublį.

- Taip, toliau… Du raudoni, viduje grūdeliai.

- Nežinau. – atsako čiukčia.

- Du pomidorai! Duok rublį – čiukčia paduoda. – Tęsiam? Gerai…Taigi taip: trys raudoni, o viduje grūdeliai…

- Nežinau. – po kiek laiko atsako čiukčia.

- Duok čia rublį, trys pomidorai tai! – ir, gavęs trečią rublį, ruselis išbėga į restoraną. Po valandos grįžta laimingas visas į kajutę. Žiuri – žydelis su čiukčia mįsles mena: – Trys tūkstančiai raudonų, o viduje grūdeliai… – sako žydelis.

Grįžta čiukčia po medžioklės į jurtą, iškart prie žmonos prišoko ir sako:

- Nu, zena, chevo chiukchia xochet?

- Da neznaju…

- Kak neznaesh, chiukchia liubvi xochet!

Na, pamylėjo savo žmoną kartelį, ir vėl prikibo:

- Zhena, chevo chiukchia teper’ xochet?

- Mozet byt’ eshchio liubvi?

- Da net, chiukchia iskupatsa xochet!

Žmona greitai vandenį užkaitino, išmaudė čiukčią…Tas sėdi laimingas toks, ir sako:

- Nu, zena, chevo chiukchia xochet teper’?

- Mozet byt’ eshchio liubvi?

- Da dura ty baba, chiukchia xochet lyzi sniat’!!!

Prihodit ciukca k nacalniku strojki:

- Nacal’nika, daj mashinu kirpicej!

- Zacem?

- Ekonomiceskaja eksperimenta budet!

Dali. Cerez nekotoroe prihodit ciukca i snova:

- Nacal’nika, daj kirpicej!

- No zacem?

- Ekonomiceskaja eksperimenta!

Snova dali, no reshili prosledit’, cto on s nimi delaet. Vidiat, sidit ciukca na beregu, kidaet kirpici v vodu, smotrit na krugi na vode i zadumcivo govorit:

- Odnako stranno, kirpica kvadratnaja, a krugi na vode kruglye!

Žaidžia du žmonės ir čiukčia POLE CHUDES

Vedantysis:

- Ot cevo vy strachujetes?

Pirmas: – Dva bankrota v podriad.

Antras: – Godal, no ne otgodal.

Ciukcia: – Vse bukvy otgodal, no slova neznaju…

Nusipirko čiukčia veidrodį. Parsinešė namo ir šaukia žmoną:

- Nadia, Nadia, ką mes turim!

Atėjo žmona, žiūri abu į veidrodį. Vyras sako:

- Pažiūrėk, pas mus brolis atvažiavo.

- Ale kokia šlykštynę atsivežė – atsakė ta.

Veiksmas centriniame Kanados banke. Įeina sena, sena bobulytė paskui save
tempdama didelį lagaminą.
- Kuo galėtume padėti? – prisistato banko tarnautojai, nepatikliai nuzvelgė
lagaminą.
- Man reikia pas banko prezidentą, – atsako senoji.
Kliento noras – įsakymas, nuveda ją pas prezidentą. Dabar jau banko
aukščiausiasis klausiamai žvelgia į gyvenimo naštos bei lagamino prispaustą
bobulę.
- Norėčiau pas jus pasidėti depozitą, grynais, – porina bobulytė.
Nelabai banko prezidentas patenkintas, kad tokiais smulkmeniškais reikalais
jį trukdo, bet ką jau dabar padarysi – bobulė sena, gal banko tvarkos nežino
ar tiesiog nepasitiki – reik pabaigti šį reikalą.
- Tai kiek norėtumėt pinigų pasidėti? – klausia prezidentas.
- 164 tukst. dolerių. – atsako senoji.
- O!!!
- Taip, 164 tūkst. grynais, – bobulytė praveria pilną grynų pinigų prikrautą lagaminą.
- Kaip jūs nebijote šitiek su savimi nešiotis? – stebisi prezidentas ir ji jau smalsumas kutena, – iš kur pas jus tiek pinigų? Kaip sugebėjote tiek
užsidirbti?
- Iš lažybų, ponuli, iš lažybų visi pinigai išlošti, – šypsosi bobulė
- Kaip? Negali būti, kad šitiek išloštumėt! – nesitiki prezidentui.
- O kodėl gi ne? Va žiūrėkit galiu ir su jumis susilažinti iš pinigų.
- Kaip? – stebisi prezidentas.
- Na, pavyzdžiui lažinames iš 25 tukst. dolerių, kad pas jūsų kiaušiniai paplokšti, – siūlo bobule.
- Kaip paplokšti, – juokiasi prezidentas, – čia nesąmonė, taip negali buti.
- Lažinames? – neatlyžta bobulė, – iš 25 tūkst. dolerių.
- Na gerai, – juokiasi prezidentas, – man 25 tukst. dolerių nepamaišys, juk aš tai tikrai žinau kokie mano kiaušiniai.
- Tvarkoj, – sako bobulė, – tik čia pinigai nemaži, man reikia savo advokatą atsivesti. Ar galėtume rytoj iš ryto 10 val. šias lažybas oficialiai sutvarkyti?
- Kodėl gi ne? – patenkintas prezidentas, – palauksiu savo laimėjimo iki ryto.
Vakare, namuose prezidentui vis iš galvos tos lažybos neišeina. Kaip čia
gali būti, kad taip lengvai 25 tukst. dolerių užsidirbtų? Nusimauna kelnes,
atsistoja prieš veidrodį. Ir taip žiūri ir taip. Na kiaušiniai kaip
kiaušiniai, nei paplokšti nei ką.
Rytas. 10 val., į centrinio Kanados banko prezidento kabinetą įeina vakarykstė bobulytė su advokatu. Dar kartą garsiai aptariamos lažybų sąlygos. Kaip įrodymą prezidentas nusimauna kelnes ir parodo savo visai nepaplokščius kiaušinius. Bobulytė paima juos į ranką, kad galėtų įsitikinti, pavartalioja. Ir tuo tarpu bobulytės advokatas aukštelninkas virsta antgrindų be sąmonės.
- Kas jums? Širdis? – visi puola gaivinti advokatą.
- O aš, – atsipeikėjęs pralemena advokatas, – su ta bobule lažinausi iš 100 tūkst. dolerių, kad ji Centrinio Kanados banko Prezidentui už kiaušinių palaikys!!!

Per mišką bėga banda šernų. Staiga iš krūmų iššoka zuikis ir šaukia:
- Stooot!!!
Visi šernai sustojo, žiūri ir nesupranta. Zuikis:
- Krūtų yra?
- Ne…
- Tada iš kiekvieno po $5!
Sumokėjo šernai “mokestį” ir toliau nubėgo. Po kiek laiko bėga šernai atgal ir vėl iš krūmų iššoka zuikis.
- Stooot!!!
Visi šernai sustojo.
- Krūtų yra?
- Ne…
- Tada iš kiekvieno po $5!
Šernai vėl sumokėjo ir nubėgo. Už poros km. sustojo ir galvoja: jeigu taip bus ir toliau, tai šernai taps ubagais.
Kitą dieną šernai pasikvietė vilką kaip apsaugą ir vėl bėga. Staiga iš krūmų iššoka zuikis.
- Stooot!!!
Šernai sustojo. Zuikis:
- Krūtų yra?
- Na, aš! – išlįsdamas iš bandos šernų sako vilkas.
Čia iš krūmų išlenda meška ir sako:
Gerai! iš krūtų $50, o iš šernų po $5!

Trys čiukčiai vejasi traukini. Bėga, lekia – du spėja vienas ne. Atsisėda ant bėgių ir pradeda juoktis. Prieina žmonės ir sako:
- taigi nespėjot į traukinį, ko juokiatės?
- aš tai nespėjau, bet tie du tai palydėt buvo atėję!

Gyveno kartą mergaitė, vardu Raudonkepuraitė. Šiaip tai jos kepuraitė buvo pilka, iš vilko kailio, bet nešiojo ji ją mėsomis į viršų!

Išėjo Mikė Pūkuotukas su Knysliuku medaus, pasiėmę du balionus.
Priėjo ąžuolą su bitėm, Mikė ir samprotauja:
– Jei aš paimsiu žalią balioną, bitės pamanys, kad aš priklausau Žaliesiems, ir nekandžios manęs. O jei aš paimsiu žydrą balioną… Ne, visgi geriau paimsiu žalią…

Ir užšoko Ivanas-Carievičius ant žirgo, ir suriko karžygiškai, bet staiga prie jo pribėga kažkokie tai žmonės ir nutraukia ant žemės. Ir teisingai, kuriu galų be
bilieto į karuselę lenda.

Autobusu važiuoja mergina su vaikinu ir niekaip nepataiko bilieto i komposteri. Staiga autobusas sustoja ir mergina šaukia: “Petrai, greičiau kisk, kol stovi!”

Žydelis nusipirko iš kaimiečio asilą už 100 baksų. Kaimietis turėjo jam atvesti asilą kitą dieną. Kaimietis atėjo, kai ir buvo sutarę, tačiau vienas, be asilo.
-Atleiskite, tačiau asilas nudvėsė.
-Na, tada grąžink man 100 baksų.
-Negaliu, aš juos jau išleidau :-(
-Gerai, tada tiesiog palik man tą asilą.
-Bet ką jūs su juo darysite?- pasiteiravo kaimietis.
-Aš jį pralošiu loterijoje.
-Tačiau jūs negalite loterijos prizu padaryti NEGYVĄ asilą!!!
- Galiu, patikėkite. Aš tiesiog niekam nesakysiu, kad jis padvėsęs.
Po mėnesio kaimietis netyčia susitinka žydelį gatvėje.
-Kas atsitiko tam negyvam asilui?
-Aš jį pralošiau loterijoje, kaip ir sakiau. Aš pardaviau 500 loterijos bilietų po 2 baksus ir gavau 898 baksus pelno.
-Ir ką, niekas neprotestavo???
-Tik vienas bachūriukas. Tas, kuris laimėjo asilą. Jis labai supyko… Na tai aš jam tiesiog grąžinau du jo baksus…
Čia tai marketingas…

Eina žmogus gatve – mato pačiame stulpo vršuje kabo lapelis. Vaikšto aplinkui – niekaip negali perskaityti, kas parašyta. Užlipęs į stulpą perskaitė – atsargiai –Dažyta!!

Durniai rašo laišką namo:
“Gyvename labai gerai, valgome, miegame, bet svarbiausiai turime baseina. Ten mes plaukiojame, nardome, sakė jei būsime geri, tai ir vandens prileis…”

Ant laido sėdi žvirblis, šalia nutupia varna ir klausia:
-Kas tu toks?
-Erelis
-O kodėl tu toks mažas?
-Vaikystėje džiova sirgau..

Paršiukas prieina prie elektros rozetes, ilgai galvoja ir sako:
-Matai, broleli, kaip giliai tave užmūrijo…

-Šiandien sugavau va tokią lydeką – kaip mano ranka!
-Baik melavęs, tokių plaukuotų lydekų nebūna.

Eina ežiukas mišku ir kartoja sau:
- Aš stiprus, aš stiprus, aš labai stiprus.
Ateina iš priekio meška, pasižiūrėjo į ežiuką ir, kad spirs – tas ir nuskrido… Atsistojo ežiukas, nusivalė dulkes ir tarė sau:
- Tačiau labai lengvas…

Vieną kartą elnias žiurėjo į ežiuką. Ežiukas vis lakstė po žolę ir šypsojosi. Praėjo trys valandos, o ežiukas vis dar lakstė. Tada elniui pasidarė smalsu ir jisai paklausė:
- Ką tu čia darai?
- Aš? Paaiškinsiu kai ir pats taip pabandysi,- atsakė ežiukas. Praėjo keturios valandos. Elniui atsibodo atkartoti ežiuko judesius. Priėjo ir sako:
- Nu klausyk, aš nieko nejaučiu.
- O tu gal ne taip darai, bandyk dar,- sako ežiukas. Praėjo dar penkios valandos. Elniui vėl pabodo ir jis vėl sako:
- Nu gi aš nieko nejaučiu.
- Bandyk dar!
Po to praėjo dar šešios valandos… po to septynios… po to aštuonios… po to devynios… po to dešimt ir elnias neiškentęs ėmė rėkti:
- Ežy, aš vistiek nieko nejaučiu.
- Nu tai tada tu visai durnas. Negi tu nejauti kaip žolytė pilvuką kutena?

Bėga ežiukas per pievą ir juokiasi nesustodamas. Pamatė ežiuką zuikis ir klausia:
- Ežiuk, ko tau juokas taip ima?
O ežiukas ir toliau bėga, ir vis juokiasi, juokiasi nesustodamas, tik staiga sako:
- O tau pilvuko nekutena kai per žolytę bėgi!?

Pateko krokodilas Gena ir Kulverstukas i areštinę. Kulverstukas klausia Genos:
- Gena, ar mus nukirps?
- Nežinau, Kulverstuk, aš dar niekada nebuvau areštinėje. Geriau paklausk tos žiurkės kur kampe sėdi.
- Žiurke, ar nežinai, kirps mus ar ne?
Žiurkė atsisuka ir sako:
- Aš ne žiurkė. Aš ežiukas.

Viena kartą ėjo ežiukas mišku ir susitiko kitą ežiuką. Tas jam ir sako:
- Žiūrėk, ten pilnas sodas obuolių. Einam prisirinksim.
- Gerai, einam, bet kas iš mūsų spyglių ištrauks obuolius?
- O kam juos traukyti?
- O tam, kad žmonės nepieštų mūsų su obuoliais ant spyglių.
- Cha cha cha!!! Kaip juokinga…..Cha cha cha!!!
Taip smagiai besijuokdami ežiukai ir nuėjo obuoliauti.

Skrenda kartą lėktuvas, o lėktuve sėdi vilkas, lapė ir ežys. Staiga sugedo lėktuvo variklis ir lėktuvas nukrito ant žemės. Visi žuvo, išskyrus ežį. Išlipa ežys iš lėktuvo nuolaužų ir sako:
- Oi kaip man gerai, kad aš su sportbačiais!

Ežiukas nebuvo blogas iš prigimties, tačiau jis turėjo įprotį badytis, todėl jį visi miško žvėrys mušdavo, o kadangi ežiukas buvo spygliuotas, tai jį mušė per pilvą. Bet vieną kartą visa tai nusibodo ežiukui ir ėmė jis skustis plikai. Nuo to laiko jį pradėjo mušti kaip ir visus kitus miško gyventojus.

Lipa alpinistas į uolą ir beveik jau užlipo. Tik žiūri, ant uolos ežiukas su žirklėmis stovi. Ežiukas klausia alpinisto:
- Kas tu toks?
- Aš alpinistas, o tu kas toks?
- O aš ežiukas… ežiukas zapadlistas, – ir nukirpo virvę.

Ėjo ežiukas per mišką ir įkrito į duobę, galvoja “jei neišlipsiu iki vakaro, tai eisiu namo…”
Po kiek laiko eina kitas ežiukas ir tas į duobę įkrito. Jis irgi galvoja “jei neišlipsiu iki vakaro, tai eisiu namo…”.
Eina trečias ežiukas, kuris irgi įkrenta į duobę ir elgiasi lygiai taip pat…
Atėjo vakaras, o ežiukai kaip krito į duobę, taip ir krito. Duobė užsipildė ir viršuje buvę ežiukai grįžo namo…

Sėdi ežiukas ant upės kranto įmerkęs letenas į vandenį ir traukia žolę. Iš vandens išnyra bebriukas:
- Ką veiki ežiuk?
- Žolę rūkau.
- Kas tai?
- Kai įtraukęs vieną dūmą, nunersi į kitą upės krantą ir sugrįši atgal, suprasi.
Bebriukas įtraukė ir panėrė po vandeniu. Išnėręs kitame upės krante susitiko begemotą. Begemotas ir klausia:
- Ką veiki bebriuk?
- Žolę rūkau, linksminuosi…
- O iš kur žolę gavai?
- Taigi ežiukas kitoje upės pusėje visus vaišina.
Netrukus prieš apsvaigusį ežiuką išnyra begemotas. Ežiukas jį pamatęs ima šaukti:
- Išpūsk, bebriuk, išpūsk!!!!

Eina ežiukas per mišką, žiūri zuikis sėdi su morkom ausyse. Ežiukas jam ir sako:
- Žvairy, pas tave ausyse morkos.
Zuikis:
- Ką sakai?
- Sakau morkos pas tave ausyse, žvairy!
- Tu ką, garsiau kalbėti negali, juk matai – pas mane ausyse morkos!

Skambina zuikis ežiukui. Ežiukas pakelia ragelį ir sako:
- Na…
- Į snukį arbatinuku,- išpyškina zuikis ir meta ragelį. Kitą dieną vėl skambina zuikis ežiukui. Ežiukas atsiliepia:
- Na…
- Į snukį arbatinuku,- išpyškina zuikis ir vėl meta ragelį. Taip zuikis linksminosi visus metus, kol vieną dieną Ežiukui trūko kantrybė ir jis nuėjo pas Pelėdą patarimo. Pelėda jam ir sako:
- Kai kita kartą skambins, sakyk ne “nu”, o “alio”.
Ežiukas viska suprato ir linksmas grižo namo. Po minutės vėl skambina zuikis. Ežiukas atsiliepia:
- Alio!
- Čia ežiukas?
- Na…
- Į snukį arbatinuku!

Eina lapė per mišką ir susitinka pagranduką:
- Labas, Pagranduk! Aš tave suėsiu!
- Neėsk manęs, aš visai ne pagrandukas, aš ežys iš Černobylio…

Eina ežiukas per mišką ir, kad juokiasi, kad juokiasi. Sutinka vilką. Vilkas ir klausia:
- Ežiuk, o ko tu taip juokiesi?
- Ai taksistą apgavau.
- Kaip?
- Užmokėjau ir nevažiavau.

Eina lauku ežiukai… ką ten ežiukai – daug ežiukų eina, didžiulis didžiulis būrys ežiukų. Prieky einantis ežiukas – vedlys, atsisuka i chebrą ir sako:
- A kuom gi mes ne armija?

Eina ežiukas per mišką. Išlenda meška iš krūmų ir sako:
- Sveikas dygliuotasis.
- Sveika gauruotoji,- atsakė ežiukas. Taip žodis po žodžio ir ežiukas gavo į snukį…

Atsikėlė ežiukas ryte ir išėjo. Eina miškais, laukais, perbėgo stogo šiferiu, lentom. Pribėgo tvorą, žiūri – dviratis. Iš žemės išlenda sliekas ir sako:
- Gal nori lenciūgą pasiimti?
- O ką aš su juo veiksiu? Mano kojos ir taip su sportbačiais.

Prieina ežiukas prie mažo urvelio, įkiša į vidų galvą ir šaukia:
- Ochujei! Ochujei!
Iš urvelio iššoka kažkoks mažas, keistas ir labai susinervinęs žvėrelis, sucypia, trenkia letenėle ežiukui per snukutį ir nesavu balsu spiegia:
- Kiek kartų galiu kartoti!!! Oposumas aš!!! Oposumas!!!

Sėdi prie upės žvejys ir žvejoja. Staiga iš krūmų išlenda ežiukas ir klausia žvejo:
- Ar turi lipnios juostos?
- Ne,- atsako žvejys. Ežiukas dingsta. Po kiek laiko vėl lenda prie žvejo:
- Na, tai ar turi lipnios juostos?
- Ne, neturiu,- atsakė jau įpykęs žvejys. Po kiek laiko vėl ežiukas išlenda iš krūmų:
- Ar turi lipnios juostos?
- Ne!!! Ne!!! Ne!!!!- rėkia perpykęs žvejys.
- Va, imk, atnešiau,- ramiai atsako ežiukas.

Eina ežiukas per mišką ir susitinka du žvejus:
- Gal reples turit?
Žvejai atsako:
- Kokias dar reples? Neturim mes jokių replių.
Taip ežiukas nieko nepešęs nuėjo toliau. Praėjo valanda. Grįžta su replėm ir sako žvejams:
- Štai imkit, atnešiau jums reples.

Ateina ežiukas pas mešką. Pasibeldžia į duris ir klausia:
- Klijų turi?
Meška atsako:
- Ne.
Po kiek laiko ežiukas vėl beldžiasi į meškos duris:
- Klijų turi?
- Nu neturiu aš tų klijų, ko čia pristojai, – atsako meška. Po kiek laiko ežiukas vėl beldžiasi:
- Imk, klijus atnešiau.

Ateina pelės pas pelėda ir klausia:
- Ką mums daryti, kad mūsų niekas neėstų?
Pelėda pamąstė ir sako:
- Tapkit ežiukais!
- Valio!!!,- apsidžiaugė pelės ir išskubėjo į savo urvelius geros naujienos pranešti. Tik beeinant susimąstė – kaip tai padaryti? Vėl grįžo pas pelėdą pasiklausti, o toji joms ir sako:
- Aš jums generuoju strategiją, na, o taktika – tai jau jūsų problema…

Ėjo ežiukas per mišką ir pamatė didelį medį. Medyje sėdi žvirblis. Ežiukas ir klausia:
- Ką tu ten darai?
- Sliekų ieškau.
Ežiukas nustebo:
- Bet juk sliekų reikia ieškoti ant žemės? Nors koks skirtumas, duok sparną ir aš pas tave įlipsiu…

Eina ežiukas per mišką ir galvoja:
- Ką man čia dabar daryt? Gal pasėdėti?
Atsisėdo ir sėdi. Žiuri ateina ežienė su 7 ežiukais ir be patino. Ežiukas ir klausia jos:
- Klausyk, ežienė, ar nori, kad būčiau tavo vyras?
- Taip noriu, bet su sąlyga, kad pažadėsi jog nemuši manęs ir mano vaikų…

Važiuoja ežiukas mišku. Nuleido jo mašinytei padanga. Ežiukas ir sako:
- Kam man ta padanga?
Paganga jam atsako:
- Kad galėtum toliau važiuot?
- O kam man važiuoti? Padanga juk tuščia…

Eina kartą labai mandagus ežiukas per mišką ir susitinka tris muškietininkus: Portą, Atą ir Aramį.
- Sveikas, Portai!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Porto arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Atai!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Ato arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Arami!
- Sveikas, Ežiuk!
- Sveikas, Aramio arkly!
- Sveikas, Ežiuk!
- Kur joji, Portai?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Porto arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Atai?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Ato arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Arami?
- Į miestą, Ežiuk.
- Kur joji, Aramio arkly?
- Į miestą, Ežiuk.
- Ką veiksi, Portai?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Porto arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Atai?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Ato arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Arami?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Ką veiksi, Aramio arkly?
- Baliavosiu, Ežiuk.
- Iki, Portai!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Porto arkly!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Atai!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Ato arkly!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Arami!
- Iki, Ežiuk!
- Iki, Aramio arkly!
- Iki, Ežiuk!
Eina ežiukas toliau ir mato – atjoja Alibaba ir 40 plėšikų. Ežiukas ir sako:
- Sveikas, Alibaba!
- Eik šikt, ežy! Mes laiko neturim.

Rūkė žolę meška su vilku, o nuorūką į krūmus numetė. Apsirūkę rado nustipusios varnos koją ir neužilgo įsiplieskė ginčas:
- Čia vanagas!
- Ne, čia erelis!
- Sakau tau – vanagas!
- O aš sakau – erelis!
Staiga iš krūmų išlenda ežiukas su nuorūka tarp spyglių. Vilkas ir klausia:
- Klausyk, ežy, čia vanagas ar erelis?
Ežiukas susižavėjusiu balsu:
- Tai štai koks tu, šiaurinis elniau!

Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau, tik žiū – lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje… Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
- Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
- Ežy, ežy… koks tu geras, kai blaivas…

Eina ežiukas per mišką ir tempia paskui save pilną grybų ir obuolių krepšį. Jį sutinka lapė ir klausia:
- Ežiuk, kur eini?
- Einu pasikarti.
- O kam tau tas krepšys?
- O kas ten žino, kiek laiko reikės kabėti?

Kartą du ežiukai susiorganizavo degtinės bonką, bet bėda – užkandos neturi. Vienas ir sako:
- Einam pas varną.
Nuėjo. Tupi varna medyje ant šakos ir snape laiko sūrį. Vienas ežiukas klausia varnos:
- Varna, gersi?
- Aha!
Sūris iškrito, ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl susiorganizavo bonką, o užkandos ir vėl neturi. Eina jie vėl pas varną. Vienas ežiukas ir klausia varnos:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas ežiukas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Varna, ar tiek užteks?
- Aha!
Sūris vėl iškrito. Ežiukai jį pasiėmė ir nuėjo. Kitą rytą jie vėl su bonka ir kaip visada be užkandos, traukia pas varną. Atėję sako varnai:
- Varna gersi?
Varna tyli. Tada vienas išsitraukia stiklinę, o kitas pripila ir vėl klausia:
- Ar tiek užteks?
Varna vis dar atkakliai tyli. Tada vienas ežiukas ir sako:
- Klausyk, Varna, tu tikriausiai galvoji, kad mes tave išdurti norim?
- Aha,- atsakė varna…

Rado kartą ežiukas su kurmiu šautuvą. Kol kurmis uostinėjo vamzdžio galą, ežiukas ėmė ir netyčia numygo gaiduką. Pasipylė kraujai, smegenys. Kurmis, traukomas konvulsijų, pargriuvo. Ežiukas tai pamatęs nuoširdžiai pasipiktino:
- Aha, tau juokinga, o aš tai išsigandau…

Sėdi ežiukas ir lemena:
- Ten… ten… ten…
Prieina vilkas:
- Kas ten?
Ežiukas jam:
- Ten… ten… ten…
- Na tai kas ten?
- Ten… ten… ten…
Atsibodo vilkui, pakvietė lapę. Ji klausia:
- Ežiuk, na tai pasakyk kas ten?
- Ten… ten… ten…
Pakvietė vilkas lokį, jis paėmė ežiuką už gerklės, pamojavo, pakratė truputi ir klausia:
- Na, kempine tu spygliuota, pasakysi ar ne, kas ten?
Ežiukas:
- Kur?

Eina ežiukas per mišką ir mato – vilkas įkritęs į duobę pagalbos šaukiasi. Priėjo ežiukas arčiau ir sako:
- Na tai ką, vilke, papuolei!
O po to ežiukas visais įmanomais būdais išsityčiojo iš vilko – apkakojo, apsisiojo ir t.t. Tik staiga netyčia paslydo ir pats įkrito į duobę. O vilkas tada ir sako ežiukui:
- Na tai ką, ežiuk, papuolei!
- Aš atėjau atsiprašyti… – atsakė ežiukas.

Eina per mišką ežiukas. Nuliūdęs, susimąstęs. Pastebėjo jį protingoji pelėda ir klausia:
- Ežiuk, ko tu toks nuliūdęs?
- Matai, pelėda, bandžiau pasikarti, bet nieko neišeina.
- O kaip tu norėjai pasikarti?
- Už letenėlės.
- Koks tu kvailas. Kartis reikia per kaklą.
- Bandžiau, bet labai dusina.

Ežiukas su ežyte žaidžia slėpynių. Ežytė ir sako ežiukui:
- Jei tu mane surasi, aš būsiu tavo, o jei tu manęs nesurasi, aš būsiu spintoje.

Eina ežiukas per dykumą ir nešasi mašinos dureles. Susitinka kupranugarį, o šis ir klausia:
- Ežiuk, kam tau tos durys?
- Kai bus labai karšta, atsidarysiu langą.

Bėga ežiukas per mišką, o medyje Voveraitė straksi ir dainuoja:
- Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas. Ežiukas, ežiukas – subinėj pieštukas…
Ir taip visą dieną. Galiausiai ežiukas susinervavo ir neiškentęs sako:
- Voveraitė, voveraitė, subinėj INKARAS!!!
- Ežiuk, taip nesąžininga, juk nesirimuoja! – pasipiktino voverytė.
- Na tai kas, užtat daug sunkiau ištraukti…

Eina ežiukas per mišką ir dainuoja:
- Kaip gera būt kiaule! Kaip gera būt kiaule!
Tai išgirdo ant šakos tupėjusi voveraitė ir klausia:
- Tu juk ežiukas, o ne kiaulė. Kodėl taip dainuoji?
- Prieik arčiau, pasakysiu.
Kai tik voveraitė priėjo, čiupo ją ežiukas ir pamylėjo. Eina toliau ežiukas per mišką ir dainuoja:
- Kaip gera būt kiaule! Kaip gera būt kiaule!

Sėdi ežiukas ant bedugnės krašto ir šaukia:
- Meškiuk! Meškiuk! Meškiuk!
Šalia besiganantis arklys mąsto: „ko čia tas ežiukas plyšauja, niekur aplinkui juk nėra jokios meškos“. Galų gale nusibodo arkliui tas ežiuko rėkavimas. Isibėgėjo, nusitaikė galinėm kanopom ir, kad spirs! Netikėtai ežiukas pasilenkė ir arklys nulėkė į bedugnę. Sėdi ežiukas ant bedugnės krašto ir šaukia:
- Arkliuk! Arkliuk! Arkliuk!

Susitinka ežiukas bebrą ir jo klausia:
- Bebre, o ką reiškia jei niežti kairę ranką?
- Gausi pinigų.
- O jei niežti dešinę ranką?
- Sveikinsies.
- O jei niežti nosį?
- Gersi.
- O jei niežti nugarą?
- Ežiuk, o ar nereikėtų tau nusiprausti?

Vaikštinėjo kartą ežiukas po mišką, šiltos vietelės žiemai ieškojo. Tik žiū! Duobė! Na ką, mąsto: “reikia pažiūrėti ar gili”. Atsargiai prieina prie duobės krašto ir šūkteli:
- Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!, – jokio aido nesigirdi, vadinasi negili. Ežiukas strykt duobėn, bet žiūri, kad niekaip duobės dugno nepasiekia, tik krenta ir krenta… Bekrisdamas ežiukas jau ir apsimyžo iš baimės, rėkti pradėjo:
- Gelbėkit, gelbėkit! – o jam aidas iš apačios atsiliepia:
- Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!

Bėga ežiukas per mišką ir rėkia:
- Klausykite žvėrys! Turiu jums gerą naujieną! Labai geras dėdė padovanojo mums visiems dešimt sausainių! Po aštuonis kiekvienam!
Iš krūmų išlenda vilkas:
- Tu ką, kvailas ežiuk? Skaičiuoti nemoki? Iš viso dešimt sausainių, o tu sakai, kad po aštuonis kiekvienam?
- Nieko nežinau! Aš savo aštuonis jau suvalgiau! – atsakė ežiukas…

Lapė klausia ežiuko muzikanto:
- Girdėjau miško kvartetą subūrėte? Keliese ten esate?
- Trise.
- O kas tokie?
- Aš iš brolis.
- O kas trečias?
- Koks dar trečias? Aš ten tik vienas esu.

Eina ežiukų banda per mišką. Ežiukas vadas:
- Banda, stot!
Visi ežiukai sustoja. Ežiukas vadas sako:
- Banda, ganytis!
Visi išsiskirsto po pievą ir ganosi. Ežiukas vadas stebėdamas ganymosi procesą galvoja:
- Na tikrai nė kiek neprasčiau už arklius…

Banke prie kasos stovi vyras ir kažko krapštosi savo rankinėje. Kasininkė laukia laukia ir neapsikentusi sako:

- Kliente, nestabdykite eilės, greičiau spręskite, ko norite: paimti pinigus ar įnešti?
- Žinoma, paimti! Po velnių, tik kur aš nukišau pistoletą?

- Kaip sužinoti, ar vaistas tinka ir gydo?
- Iš patalogoanatomo išvados.

Vyrukas pasakoja draugui:
- Su žmona susituokėm prieš dvidešimt metų. O, kaip aš ją tada bučiavau, kaip glaudžiau! Ji net bijojo, kad neuždusinčiau.
- O dabar?
-Dabar man atrodo, kad jos tai ir laukia.

Sodininkas teiraujasi savo sodo kaimyno:
- Kodėl tavo kriaušės ant šakos ne kabo, kaip visi vaisiai, o stovi?
- Ai, – atsako kaimynas, – kurį laiką mano namelyje gyveno tokia porelė. Vyrelis Viagrą gėrė, o paskui po kriauše šlapinosi.

Išėjo žiemą tėtis su sūnum rogutėmis pasivažinėt… Po kiek laiko sūnus ir sako:
- Žinai, tėti, aš su tavim daugiau niekada neisiu rogutėmis važinėtis…
Tėtis atkerta:
- Nebūk mergiotė, tylėk ir tempk!

Vyras susiruošia žvejoti. Anksti nueina gulti, atsikelia 4-ą ryto, paima meškerę ir eina į lauką. Ir tik tada pamato, kad lauke – liūtis, vėjas, žaibuoja, žodžiu toks oras, kad žvejoti tikrai nesinori. Apsisuka, grįžta namo, pastato meškerę, nusirengia ir gulasi į lovą. Prisiglaudžia prie žmonos ir taria: – Neįsivaizduoji, kokia audra lauke, pila kaip iš kibiro. – Tikrai? – sumurma žmona, – o mano kvailys žvejoti išėjo…

Žmogus prieš operaciją klausia gydytojo:
- Sakykit, ar po apendikso operacijos aš galėsiu groti smuiku?
- Be abejo, taip!
- Keista, prieš operaciją negroju, o po jos galėsiu…

Fizinio lavinimo dėstytojas:
- Nagi, berniukai, kurie iš jūsų rūko? Tik sąžiningai ! Nemeluoti ! Tu, tu ir tu. Aišku. Vadinasi, taip: mes su jumis parūkysime, likusieji – penkis ratus apie stadioną !

Petriukas per pamoką traškina tušinuką. Mokytoja:
- Petriuk, baik traškinti tušinuką.
Petriukas neklauso, kad ir kaip mokytoja jį ramina.
- Petriuk, ar kokia nervų liga sergi, ar šiaip kokie klausimai neramina?
- Taip, mokytoja, kaip tik norėjau jūsų paklausti: tušinukas – vyriškos giminės, o šerdelė moteriškos, kad ir kiek aš spaudyčiau – mažų tušinukų nėra…
- Lauk Petriuk, pas direktorių! – supyko mokytoja.
Petriukas nueina pas direktorių ir klausia to paties.
- Petriuk, – sako direktorius – atrodo protingas vyras esi. Ar nematai, kad spiralė įdėta?..

Vyksta gramatikos pamoka. Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:
- Parašyk sakinį su žodžiais “mergaitė” ir “miškas”.
Rūtelė parašo: “Mergaitė išėjo iš miško”.
- Gerai, Rūtele, gali sėsti, o tu, Petriuk, perdaryk šį sakinį į neigiamą.
Petriukas parašo:”Ne mergaitė išėjo iš miško”.
- Ne, Petriuk, negerai parašei, reikia ištaisyti,- sako mokytoja.
- Panele mokytoja, šito jau neištaisysi, tai liks visam gyvenimui,- atsako jai Petriukas…

Dvi skruzdėlės sėdi medyje. Pro šalį eina dramblys. Viena rėkia: “,Ei, tu, peraugėli…” Dramblys nekreipia dėmesio. Kita rėkia: “Ei, tu, nusipenėjęs storuli…” Dramblys eina toliau. Tada abi rėkia: “Tu, kurčias, peraugęs dručki…” Dramblys neapsikentė, papurtė medį. Viena skruzdėlė nukrito jam ant sprando, o kita rėkia: “Smauk jį, smauk!”

Grįžo vyras namo. Žmona miega. Ryte žmona klausia vyro:
- Tu ir vėl vakar gėrei?
- Ne, negėriau.
- O kas ten nukrito taip garsiai?
- Paltas.
- Kodėl taip garsiai?
- Nes aš jo nebuvau nusiėmęs.

Kalba du draugai, vienas sako:
- Įsivaizduoji, sėdžiu bažnyčioje, ateina viena pana su cigarete rankoj… įsivaizduoji, su cigarete!… Man vos alus iš rankų neiškrito…

Atbėga beždžionė pas zoologijos sodo prižiūrėtoją ir sako:
- Iškelkit mane toliau nuo zuikio ir žirafos.
Prižiūrėtojas klausia:
- Kodėl?
- Neturiu ramybės nei dieną, nei naktį. Vienas visą dieną anekdotus skaldo, o kitas visą naktį juokiasi….

Meksikoje susidūrė du lengvieji automobiliai. Žuvo 64 keleiviai…

Mokytoja atnešė į klasę ir pakabino ant sienos nupieštos moters aktą.
- Kas tau, Onute, čia labiausiai patinka ?
- Akys.
- O tau, Jonuk?
- Krūtys.
- Lauk iš klasės!!!
- O tau, Petriuk?
- Išeinu, išeinu,…

Mindaugo Žukausko rungtynių statistika:
2 atkovoti kamuoliai,
5 paduoti rankšluosčiai…

Grįžta vyras namo girtas. Žmona pasiėmė šluotą ir pradėjo jį vanoti rėkdama:
- Ar dar gersi?!
- Ne…
- Aš tavęs paskutinį kartą klausiu, ar dar gersi?!
- Na įkalbėjai – įpilk…

Apsiženija dzūkelis.Pirmoji naktis.Tėvas -Sūnuk,jei kas ne tep,aš už sienos, klausk, nesigėdzyk.
Sugulė jaunieji, po pusvalandžio.
- Tėtuk….Tėtuk…!
- Ko sūnuk?
- Nelanda !
- Griecinėlės slojikelin pamirkyk tai inlys !
Po penkių minučių.
- Tėtuk… Tėtuk…!
- Nu ko gi dar?
- Nu nelanda !
- Taigi aš tau sakiau, griecinėlės slojkelin pamirkyk tai lys !
- Tai kad slojkelin nelanda…

Australas sėdi kavinėje, geria kavą, valgo bulkutę su uogiene. Įeina į kavinę,bekramtydamas gumą, amerikietis turistas, atsisėda prie australo ir užkalbina:
- Ar jūs, australai, suvalgote visą riekelę duonos?
- Žinoma! – australas atsako.
Amerikietis šypsodamasis, išpučia burbulą su guma ir sako:
- Mes tai ne. Amerikoje valgome tiktai minkštą duonos dalį, o plutas surenkame, siunčiame į fabriką, ten sumala, iš jų daro bulkutes, kurias eksportuojame į Australiją. O gal valgote uogienę su duona?
- Taip, – sako truputi užpykęs australas.
- O mes ne. Valgome tiktai šviežius vaisius. Sėklas, lupynas ir liekanas surenkame, siunčiame į fabriką, ten sumala, iš jų daro uogienę, kurią eksportuojame į Australiją.
Susinervinęs australas tada užklausia amerikiečio:
- Ar jūs darote sex Amerikoje?
Amerikietis pasišypsojęs sako:
- Žinoma, kad darome.
Australas prisiartino prie turisto ir tyliai klausia:
- O ką jūs darote su panaudotais prezervatyvais?
- Išmetame!, – atsako amerikonas.
Tada australas truputį nusišypsojo.
- Mes tai ne. Australijoj surenkame visus sunaudotus, siunčiame į fabriką, ten sumala, ir iš jų daro kramtomą gumą kurią eksportuojame į Ameriką!

Ėjo ežiukas per mišką ir įkrito į duobę:
- Mama, o kur langai???

Ėjo ežiukas per mišką. Pamatė degantį tanką, įlipo į ji ir sudegė. Nejuokinga? Bet už tai apie karą.

Ėjo ežiukas per mišką ir pamatė šalmą:
- Ooo… čia apie karą…

Ėjo ežiukas per mišką, apsigalvojo ir pradėjo eiti pamiške…

Ėjo ežiukas per mišką. O kas jam vargšui belieka? Skristi tai juk nemoka…

Ėjo ežiukas per mišką ir pasiklydo…

Eina du ežiukai per mišką. O vieno nėra…

Ežiukas eidamas mišku įkrito į duobę. Lipo, lipo, lipo, lipo – niekaip neišlipa:
- Na dar kartą pamėginsiu ir jeigu vėl neišlipsiu, spjausiu į viską ir eisiu namo pasimti kopėčių.

Ėjo ėjo ežiukas per mišką ir įkrito į duobę, o ten vokiečiai!

Jeigu Mohamedas neina pas kalną, tai pas kalną eina ežiukas.

Ėjo ežiukas per mišką ir užmiršo kvėpuoti. Manote jis numirė? Ne, nes ir numirti užmiršo.

Tol džiaugėsi ežiukas, kad per užpakalį valgyt išmoko, kol užspringęs kosėt nepradėjo…

Ėjo ežiukas per mišką ir jautė, kad nuo pat gimimo yra spygliuotas. Tuo tarpu jo spygliai jautė, kad nuo pat gimimo yra ežiuoti…

Ėjo ežiukas per mišką ir meldėsi:
- Kad tik nepradėtų lyti, kad tik nepradėtų lyti…
Tikriausiai todėl, kad prieš tai prasidėjęs lietus dar nebuvo pasibaigęs.

Ėjo ežiukas per mišką ir meditavo:
- Aš nepavargęs, aš nepavargęs…
Bet greitai pavargo. Atsisėdo ant kelmelio ir meditavo toliau:
- Aš ne ežiukas, aš ne ežiukas…

Ėjo ežiukas per mišką ir gaudė varnas, bet varnos nebuvo kvailos, todėl skraidė labai aukštai.

Grįžta vyras namo iš medžioklės, numeta ant stalo krūvą ežiukų ir sako žmonai:
- Va ežiukų prišaudžiau. Tau apykaklė, o uošvei įklotai batams bus…

Bėga girtas ežys aplink statinę ir nepatenkintas burba sau panosėje:
- Po velnių… Kada gi ta tvora baigsis?

Ežys tėvas muša ežį sūnų. Sūnus dejuoja:
- Tėti, man skauda!
- Man irgi!,- atsako ežys tėvas.

Eina ežiukas mišku ir tempia virvę. Susitinka lapę. Lapė klausia:
- Kam čia tą virvę trauki?
- Tai negi stumsiu!!!

Naktį per dykumą eina ežiukas, atsitrenkia į kaktusą ir klausia:
- Mama!? O tu ką čia veiki?

Sėdi ežiukas medyje, mezga dviratį ir galvoja:
- Kam man tie balti sportbačiai, vistiek nerūkysiu…

Ėjo ežiukas per mišką, užkliuvo už šaknies, nugriuvo ir susilaužė koją. Kitą kartą jis jau nebeis per mišką.

Sėdi ežiukas po krūmu ir mezga dviratį. Prieina vilkas ir klausia:
- Ežy, sakyk, kiek dabar valandų?
Ežiukas pasižiūri į termometrą ir sako:
-Trečiadienis…

Eina ežiukas per dykumą. Vieną dieną eina, antrą dieną eina. Ištrokšta ir sako:
- Jei per artimiausias 15 minučių nerasiu vandens, eisiu nusiskandinsiu!

Ežiukas vedė blondinę…

Eina ežiukas ir drabstosi purvais…

Ėjo ežiukas per dykumą, o kobra viską matė…

Ėjo ežiukas per mišką, o iš neturėjimo ką veikti tiesiog spjaudė ir gaudė. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė gana keistai, nes spjaudė ežiukas, o sugaudavo kažkodėl tik Knysliukas…

Ėjo ežiukas per mišką ir nešėsi pusę butelio degtinės. Sveikata jam neleido išgerti viso, todėl jis ją paliko ir nuėjo ieškoti kitos draugės…

Ėjo ežiukas per mišką vos vilkdamas kojas. Tikriausiai todėl, kad tos kojos buvo Knysliuko, o girtas paršas – sunkus nešulys net ir stipriam ežiukui.

Išeina ežiukas iš dušo:
- Ot velnias!!! Ir vėl galvos neišsiploviau…

Ežys išdidus paukštis, kol nepaspirsi – neskrenda…

Tupi ežiukas po spintele. O spintelė tai be kojyčių…

Plaukė ežiukas per jūrą, pamiršo plaukti ir nuskendo.

Eina ežiukas per dykumą ir nešasi du kibirus smėlio…

Ėjo ežiukas per ramunių lauką, pamanė, kad tai sniegas ir sušalo…

Išmoko ežiukas kvėpuoti per pažastis ir išėjo pasivaikščioti į mišką. Beeidamas suprakaitavo, pasitepė pažastis su Old Spice ir užduso…

Išmoko ežiukas kvėpuoti per užpakalį ir išėjo pasivaikščioti į mišką. Beeidamas pavargo, atsisėdo ant kelmo pailsėti ir užduso…

„Kokia apgaulinga gamta“, pagalvojo ežiukas lipdamas nuo kaktuso.

- Taip apsirikti! Taip apsirikti… – pasakė ežiukas, nulipdamas nuo kaktuso.
Nusipirko ežiukas Tele2 kortą. Ne apie karą, bet be ryšio.

Sėdi ežiukas ant kaktuso ir dainuoja: …
- Niekada man meilės nebus per daug!!!
Netikėtai padidėjus gimstamumui, ežiukas buvo atleistas iš darbo prezervatyvų fabrike…
Ėjo ežiukas per mišką ir rado bombą. Po to ežiuko niekas neberado…
Ėjo ežiukas per mišką ir įsibedė nosim į mėšlo krūvą.
- Ir vėl paršui vidurius susuko,- pagalvojo ežiukas.
Ėjo ežiukas per mišką, skėsčiodamas rankomis, bet kadangi ežiukai neturi rankų, tai teko skėsčioti letenomis.
Ėjo ežiukas per mišką pasišokinėdamas, lyg būtų koks pagrandukas sutrenkta galva. O viskas, pasirodo, taip ir buvo, tik jis buvo ežiukas, o ne pagrandukas.
Ėjo kartą pagrandukas per mišką, bet tik jis vienas žinojo, kad dar prieš sprogstant Černobylio atominei elektrinei, jis buvo ežiukas.

Nulipa ežiukas nuo kaktuso ir burba:
-Ir apsirik tu man šitaip…

Meilė – tai kančia,- pasakė ežys bučiuodamas kaktusą.

Apsiženijo ežiukas su gyvate ir po mėnesio gimė spygliuota viela…

Kas gausis sukryžminus pitoną ir ežį? Ogi 20 metrų spygliuotos vielos.

Gyveno sau kartą ežys. Jis buvo griežtas, bet žiaurus.

Prisivalgė ežiukas durnaropių ir pradėjo durniuoti…

Sociologai nustatė, kad 99% žmonių atsisėdusių ant ežio rūpinasi savuoju užpakaliu, ir tik 1% pagalvoja apie ežio likimą.

Nuskrido ežys kosmonautas į saulę. Po 5 min. prisiminė, kad ten karšta ir sudegė…

Eina ežiukas per mišką, žiūri pasaga guli. Ėmė ir apvertė pasagą, o ten arklys!

Ėjo ežiukas per mišką, užmiršo kaip kvėpuoti ir numirė. Norite išgirsti 100 kartų juokingesnį anekdotą? Ėjo kartą šimtas ežiukų per mišką…

Ėjo ežiukas per vatą. Pagalvojo, kad tai sniegas ir sušalo…

Ėjo ežiukas per mišką ir “pūtė arabus”. Visiems buvo linksma, tik arabams kažkas nepatiko.

Ėjo ežiukas per mišką ir sugalvojo paplaukioti. Tačiau žolė lyg tyčia buvo palinkusi ne į tą pusę. Teko plaukti prieš srovę.

Ėjo ežiukas per mišką apgirtęs nuo gryno oro ir staiga sutiko Knysliuką. Jis taip pat buvo girtas, bet visai ne nuo oro.

Ėjo ežiukas per mišką, vis kartodamas žodį “kiaulė”. Staiga iš krūmų išlindo Knysliukas ir piktai paklausė:
- Tu čia apie mane, adatų maiše?
- Ne,- atsakė ežiukas,- apie tavo motiną.

Eina du ežiukai:
- Atsargiai lieptas baigiasi!
- Pliumpt!
- Ką sakei?
- Pliumpt!