Jurga, plepy tu neraliuotas, pakalbėt galėsi per kitą pamoką!

Skubam, vaikai, kitaip per anksti ateisim!

Trukdykit man tyliau!

Tu man žiūrėk! Kartais aš — normali, o kartais — negailestinga!

Užteks brūžinti koja grindis. Pakelk galvą ir išmok drąsiai žiūrėti priešui į akis.

Tau, Račy, tik krepšinis galvoje! Gerai, kiek bus kvadratinė šaknis iš keturių krepšininkų?

Gal tai, ką aš pasakoju, tau, Rakauskai, ir neįdomu. Tai aš suprantu. Bet kam reikia triukšmauti ir žadinti visą klasę?!

Kodėl nebuvai mokykloje? Čia ne pasiteisinimas, kad mokyklos valgykloje apsinuodijai dešrelėmis! Kitą kartą gal ir degtine paspringsi?

Per geografiją reikia užsiimti geografija, o fiziką galėsi per muziką daryti.

Va, užsikimš klozetai, kur jūs tada prausitės?

Gamtoje viskas yra susiję, net kaliausė darže ir prezidentas Vilniuje.

Trečiame aukšte yra kopijavimo aparatas, ten jūs galite daugintis.

Jei neturite klausimų, tai aš turiu atsakymus.

Vaikučiai, pagailėkit manęs, aš jau turėjau smegenų sutrenkimą.

Skambučio vietoje aš jau nuskambėčiau.

Viena akim žiūrim į sąsiuvinį, o kita ranka rašom.

Sirkit sau į sveikatą, bet į mokyklą jūs eiti privalote.

Jei tu ir rytoj neparuoši namų darbų, tai aš dabar pat vedu tave pas direktorių.

Galite naudotis špargalkėmis, bet taip, kad aš nieko nepastebėčiau.

Štai, Maiklas Džeksonas — tai nei vyras, nei moteris.

O jis, matot, žiūri krepšinį, kur pulkas didelių vyrų vieną mažą kamuolį spardo.

Aš tik vieno nesuprantu — nejaugi apžiūrinėti kažkokias kortas yra įdomiau, negu klausytis apie iešmučio virškinimo sistemą?

Kiek čia mokinių atėjo — penki? O turėjo būti keturi! Kur dar du?

Lūpas pasidažyti net ir aš moku, o tu man papasakok apie pirmą Niutono dėsnį.

Linkevičiau, šią savaitę tu jau vėluoji į pamokas trečią kartą! Kitas tavo pavėlavimas bus ketvirtas!

Dabar dėmesio! Kai pasakysiu „viens”, visi pašoka, o kai pasakysiu „du”, visi nusileidžia ant grindų.

Šiandien dar tik trečiadienis, o jūs jau tokias nesąmones kalbate. Mielasis tu mano Pračkaila, tai, ką tu čia nupiešei, tikrai ne sinusoidė, o pats tikriausias užpakalis.

Zenonai, net jei tu ruošiesi pragyventi iš kortų lošimo, tau reikia išmokti skaičiuoti.

Kur sąsiuvinis? Prarijai?

Pasidėk tą savo muziką, o tai nuimsiu ausis ir nusuksiu ausines!

Aš žinau, Martynai, kad tu sergi už „Lietuvos rytą”, bet tai dar nereiškia, kad tu neturi mokytis apie Žalgirio mūšį.

Maža to, kad tu rūkai, bet tu netgi rūkai neteisingai.

Dovile, kodėl atėjai tiek prisidažiusi? Tiesiog taip ir norisi ne aiškinti tau apie kondensatorių, o pasiūlyti pinigų.

Vegetatyvinis dauginimasis neturi nieko bendro su tuo žodžiu, kurį kažkas parašė ant lentos.

Padaliname atkarpą į tris nelygias puses.

Reikia kuo dažniau uostyti gryną orą.

Vilkų šeimoje gimsta nuo dešimt iki dvylikos kūdikėlių.

Nesužeiskite kėdžių.

Sėsk priešais mane, kad aš tavęs daugiau nematyčiau!

Atsisuk į mane ir padėk akis ant suolo!

Kiek kartų prisitrauksite prie skersinio, tokį pažymį ir gausite. Petrošius. Du kartus? Štai tau dvejetas! Andriušaitis. Nė karto? Va ir vaikščiok dabar kaip koks kvailys be jokio pažymio!

Kas man gali tai suprasti?

Taigi kas tas nelytinis dauginimasis? Tai dauginimasis be pašalinės pagalbos.

Tu ką, pirmą kartą iš Mėnulio iškritęs?!!

Kalvaiti, tu ką, nebylys? Aš tau šaukiu šaukiu, o tu šnekiesi toliau lyg niekur nieko!

Pažiūrėkime į lygtį, kurią ką tik nutrynė Gabija.

Kas čia taip pasmirdo degančia guma? Vėl mokyklos valgykloje bandelės prisvilo?

Jums nieko nėra švento, net mokyklos tualete rūkote!

Kokia karvė čia rašė vištos koja?

Aurelijau, tu galų gale išsitraukei savo darbo įrankį?!!

Kas tau ten skambina per pamoką į mobilų? Jei ten tavo tėvas, tai čia man.

Neatsikalbinėkit, o čiupkit grėblius ir šluokit.

Taigi, kaip sakoma, neperšokęs griovio, nespjauk į šulinį.

Lukai, nevaizduok čia kvailio protingesnio už mane!

Reikia šokinėti taip, kad kojų raumenys dirbtų kaip sprandžinos, o ne kaip varlės ant ledo.

Maukis kelnes, gausi grūšę. Justai, baik lįsti prie Igno! Gal jūs meilužiai?

Kai iš tavęs, Jonaiti, išaugs banditas, tik niekam nesakyk, kad aš buvau tavo mokytoja.

Galvos jums duotos galvojimui, o ne tam, kad su jomis bučiuotumėtės. Romai, nagi nutaisyk protingą veidą! Ne, ne tokį, o adekvatų tavo amžiui!

Į tualetą išleidžiu tik su dideliu noru veide. Užteks plepėti arba visą klasę persodinsiu į pirmą suolą! Ei, jūs, paskutiniame suole! Baikit plepėti arba mikliai jus persodinsiu – vieną į kalėjimą, o kitą į psichiatrinę ligoninę.

Taigi, su dinozaurais mes išsiaiškinome, ir jie išmirė. Važiuojam toliau. Justai! Tau žiūrėti į tą nustipusią katę kieme įdomiau negu į mane? Tu man pasakyk, nebijok. Jei įdomiau, aš nusileisiu į kiemą, atsistosiu šalia tos katės ir pasakosiu iš ten.

Namų darbai taip vadinasi ne todėl, kad juos reikia palikti namuose.

Nagi, eik prie lentos atsakinėti, kad būtų už ką dvejetą parašyti! Rytoj, Edvinai, atsineši iš namų sulankstomą lovelę. Tavo mama nuo šiol gyvens klasėje, nes man gaila ją kiekvieną dieną kviesti į mokyklą.

Ko tu čia purtaisi prie lentos kaip balerina!

Antrasis pasaulinis karas tai jums ne vėžliukai nindzės.

Tu ką, neturi liežuvio pasibelsti?

Gal aš ir kvailas, gal ir bukas, bet fiziką aš jus išmokysiu.

Naktimis gali skaityti. Miegi sau ir skaitai.

Kas ten žaidžia su savo daikčiuku?!!

Kas tau leido gadinti orą žiūrint visai klasei?!!

Čia turėjo būti pliusas, bet jo nėra, todėl dauginam.

Ignai, eik apšlapink kempinę.

Jei sėdėtum čia su tinkleliu, tai sakyčiau, kad atėjai į pamoką varnų gaudyti. Dabar tu net tam nepasiruošęs.

Trukdykit man tyliau! Jūs ateinat į mokyklą tik patrinti užpakalių į suolus? Tada sėskit.

Nutilk savo burną!

Perduok, Petraiti, tėvams, kad noriu juos pamatyti. Žinau, kad kol kas tu nieko neiškrėtei, bet aš tave žinau — kol tu jiems perduosi, kol jie ateis, būtinai ką nors iškrėsi.

Cigaretes aš iš tavęs atimu ir atiduosiu tik tavo tėvui. Ir pasakyk, kad ateitų greičiau, nes nebeliks, ką atiduoti.

Kas ten šypsosi? Kaip tai niekas? Aš juk girdžiu.