Geriausi Eurovizijos dainų klipai
Data: 2008-05-19
Kategorija: Video | Komentarai: 7
Kalbos kertelė – naujos žodžių reikšmės
Data: 2008-05-07
Kategorija: Skaitiniai | Komentarai: 4
Alimentai – meilės žmonai ir degtinei bendras rezultatas.
Antausis – nepasitenkinimo demonstravimas rankiniu būdu.
Arklys – vienintelis gyvulys, kuriam galima įkalinėti vinis.
Aksioma – tiesa, kurios patvirtinimui nereikia viršininko parašo.
Baletas – opera kurtiems.
Beprotis – tipas, nesutinkantis su mūsų nuomone.
Beždžionė – tolima žmogaus giminaitė, patingėjusi išlipti iš medžio.
Burna – nuolat aušinamas liežuvio futliaras.
Butas – uždara scena šeimyninėms dramoms.
Cigaretė – paauglių žindukas.
Citatos – lopai kiauroms mintims lopyti.
Dadurti – neteisingas veiksmažodis. Taisome „pridurti pagal giminingą žodį „pridurkas“, o ne
„dadurkas“.
Diržas – mini sijonukų trumpinimo riba.
Finišas – skyrybos.
Gandras – sparnuotis, kišantis savo snapą į intymius žmonių reikalus.
Gyvenimas – visų diagnozių priežastis.
Išpažintis – sielos striptizas.
Iliuzijos – pelių delegacija katino jubiliejuje.
Yda – bruožas, kurį teigiamai vertini pats, bet ne kiti.
Kaktusas – vyriško švelnumo įsikūnijimas.
Kalėjimas – gyvenimo knyga itin kietu įrišimu.
Katinas – tigras po blokados.
Kilogramas – svorio vienetas, kurio tikslumas priklauso nuo pardavėjo sąžinės.
Konduktorė – senos laidos automatas bilietams pardavinėti.
Kosmonautas – žmogus, netilpęs į žemės orbitos ribas.
Kvailumas – išminties veidrodis.
Kvailys – tinkamiausias arbitras išminčių ginčui.
Liežuvis – pagrindinis savigynos įrankis.
Liftas (sugedęs) – puiki proga viršutinių aukštų gyventojams susipažinti su apatinių aukštų gyventojais.
Likimas – atpirkimo ožys padarytoms niekšybėms pateisinti.
Loterija – milijonas nusivylimo atodūsių.
Lyguma – kalno suėjimo su kalnu vieta.
Mazgas – valo sugebėjimas išaiškinti žvejo temperamentą.
Meilė – liga, kuria perserga visi sveikieji; maloni liga, jeigu nereikia gydytis.
Meilužis – žmogus, besikėsinantis į kito gerą.
Miegalius – pramiegantis darbo/paskaitų pabaigą.
Morka – senio besmegenio veido papuošalas.
Moteris – patraukli knyga, kurią skaitant būtina suvokti ir potekstę.
Našta – žmona vyrui, kuris ją nešioja ant ranku.
Neapykanta – susidėvėjusi meilė.
Nemalonumai – natūralūs žmonių nuodėmių palydovai.
Ovacijos – pakilusios katučių akcijos.
Paauglystė – pereinamasis laikotarpis nuo motinos pieno prie tėvo stikliuko.
Pabaigtuvės – šaukštų, o po to ir ūsų sumerkimas į bendrą katilą.
Pagunda – Dievo rykštė, kurios žmonės siekia laisva valia.
Pagyrimas – nematerialus kyšis.
Parsidavėlis – savanoris vergas.
Pasirinkimas – ne malonumas, bet problema.
Patriotas – kas ir keikiasi savo kalba; kas pasiryžęs už Tėvynę paguldyti galvą, bet ne savo.
Peizažas – paveikslas, kurio didžiają dalį užima dangus.
Pensininkas – žmogus, kuo pagrindinis darbas – raginti kitus dirbti.
Perspėjimas – naudinga informacija.
Pirštinė – rankos kopija.
Plikė – minties hipodromas.
Proza – meilės nuotykių apmąstymas, verkiant mažyliui.
Raktas – spynos sugyventinis.
Receptas – raštiška vaistų dozė negaluojančiam; gydytojo laiškas vaistininkui, kurį įteikia ligonis.
Rojus – reprezentacinė pragaro pusė.
Rublis – laisvai ignoruojama valiuta.
Skyrybos – kadrų kaita šeimoje.
Stikliukas – mažas kelmas, verčiantis didelį vežimą.
Stilius – minties rūbas.
Šuo – nebūtinai draugas, gali būti ir bendradarbis.
Švyturys – jūros žibintas žūstančioms sieloms gelbėti.
Tiesa – yla, kurios, ir išlindusios iš maišo, nenori pastebėti.
Triušis – zuikio drąsos idealas.
Uogienė – konkretus vasaros prisiminimas žiemą.
Vaikas – jaunavedžių tranzistorius.
Vairuotojas – blaivininkas per prievartą.
Zigzagas – tiksliausias kelias iš restorano į namus.
Žemė – žmonijos lopšys, iš kurio dar niekas neiškrito.
Žmogus – beždžionė, supratusi, kam reikalinga lazda.
Kaip pasilinksminti maršrutiniame taksi
Data: 2008-04-24
Kategorija: Pokštai | Komentarai: 6
1. Įlipkite paskutinis, pakiškite vairuotojui po nosimi leidimą į baseiną (galima skaitytojo bilietą) ir garsiai pasakykite: „Ramybės! Operacija prasideda. Važiuosime nesustodami!“
2. Prasibraukite į patį tolimiausią kampą, išsitraukite iš krepšio seną žadintuvą su styrančiais laidais ir paklauskite šalia sėdinčios moteriškės: „Atsiprašau, gal jūs kartais žinote, kokios spalvos laidas paprastai būna prijungtas prie sprogmenų?“
3. Važiuodami kelis kartus staigiai pasisukite į langą, pažiūrėkite išsigandusiu žvilgsniu ir galiausiai pasakykite: „Vis dėlto jie mus, atrodo, pasivys“. O tuomet iš krepšio skubiai išsitraukite dujokaukę.
4. Garsiai paklauskite vairuotojo: „Gal galėtumėte pasakyti, kur mūsų artimieji galės pasiimti palaikus, jei šiandieninis eksperimentas nepavyks?“
5. Išsitraukite molbertą, paletę, teptukus ir pradėkite piešti vairuotojo nugarą. Po kelių minučių susimąstęs, bet garsiai ištarkite: „Po velniais, negaliu pakęsti tų idiotų, kurie spokso į dirbančius dailininkus!“
Niekada nesakyk niekada
Data: 2008-04-23
Kategorija: Nusišnekėjimai | 1 komentaras
“Sunkesnes už orą skraidančios mašinos yra neįmanomos.”
Lordas Kelvinas, britu mokslininkas, 1895
“Viskas, kas gali būti išrasta, jau išrasta.” Charles H.
Duell, JAV patentų biuro vadovas, 1899
“Bevielė muzikos dėžutė [radijo imtuvas] neturi jokios
komercinės vertės. Kas mokėtų pinigus už tai, kad
išgirstų niekam konkrečiai neskirtą informaciją?” Radio
Corporation of America vadovai, 1920
“Nepanašu, kad žmogus kada nors galėtų panaudoti atomo
galią.” Robert Milliken, Nobelio fizikos premijos
laureatas, 1923
“Kas po velnių norėtų girdėti aktorius kalbant?” (apie
garsinį kiną) H.M. Warner, Warner Brothers, 1927
“Jokia raketa niekada negalės išskristi iš žemės
atmosferos.” The New York Times, 1936
“Aš manau, kad pasaulyje yra rinka galbūt penkiems
kompiuteriams.” Thomas Watson, IBM direktorių tarybos
pirmininkas, 1943
“Kompiuteriai ateityje galbūt turės tik 1000 lempų ir
turbūt svers tik pusę tonos.” Popular Mechanics, 1949
“Nėra priežasties, dėl kurios kas nors galėtų norėti
kompiuterio namuose.” Ken Olson, Digital Equipment
Corporation pirmininkas, 1977
“640 kilobaitų turėtų pakakti kiekvienam.” Bill Gates,
Microsoft, 1981
Egzaminų atgarsiai. Tekstai iš 2003 metų valstybinio lietuvių kalbos egzamino
Data: 2008-04-22
Kategorija: Skaitiniai | Komentarai: 4
Aidas Marčėnas. „Su almančiu pasauliu“
Interpretacija
Kas gyvenime – svarbiausia? Į šį klausimą Aidas Marčėnas atsakė taip: „Poezija – vienintelis tikras ir svarbus dalykas…”. Marčėnas parašė daugybę eilėraščių, per kuriuos išreiškė save (eilėraščių rinkiniai – „Dulkės”, „Šulinys”, „Angelas” ir t. t. ). Aidas Marčėnas (g. 1960 m) – rašytojas modernistas. Jo kūriniai – skirti intelektualiam skaitytojui, kuris suvokia žodžio prasmę ir reikšmę, dabartiniame pasaulyje (XXI am.pr.). Vienas iš daugelio A.Marčėno kūrinių yra eilėraštis, kurio pavadinimas – „Su almančiu pasauliu”. Šis lyrinis kūrinys yra parašytas ir išleistas Vilniuje 1999m.. Kūrinyje, kaip ir būdinga moderniosios lieteratūros atstovams – plautus kontekstas (biblijinis, mitologinis, kultūrinis), pagrindinė eilėraščio tema – žodžio tapimas kūnu. Aidas Marčėnas daug dėmesio skiria žodžiui: kiekvienas žodis turi savo vietą.
Eilėraščio pavadinimas yra sudarytas iš triejų žodžių „Su almančiu pasauliu”. Šie trys žodžiai yra įžanga į visą eilėraštį. Pavadinimas nusako su kuo lyrinis „aš” kalbasi tai yra „Su almančiu pasauliu”. Savaime kyla klausimas, kodėl kalbamasi su pasauliu? Ką pasaulis simbolizuoja? Ar pasaulis atsako į visus šiuos klausimus atsakymai – nagrinėjami eilėraštyje. Kūrinys – neilgas – keturių posmelių – eilėraštis. Eilėraštis parašytas silabotonine eilėdara, jame nėra skyrybos ženklų. Kiekvienas posmelis yra sudarytas iš keturių eilučių. Kūrinio laikas nėra nusakomas jis – tik nujaučiamas. Nėra įvardijama vyksmo vieta, galime tik spėti, kad dinamika vyksta ant žemės.
Kūrinyje – naudojamos meninės priemonės, kurios suteikia paslaptingumą ir nežinomybės jausmą. Metafora – „tavo balsą atkartoja paukščiai” , ši kalbos priemonė nusako, koks yra pasaulio balsas. Balsas – negirdimas, bet jaučiamas. Pirmo posmelio trečioje eilutėje, eilėraščio kalbantysisnusako, koks galingas yra žodis (“… tampa neprėpiamu žodžiu”). Žodis „vienu metu ir giluma ir aukštis”.
Antrame posmelyje randamas mitologinis kontektas tai yra aviliai (nuo senų senovės bitės, gyvenusios aviliuose, simbolizavo gėrį ir turtą ). Aviliai dūzgia tai reiškia, jog juose vyksta darbas. O lapai ir šešėliai tyliai šlama skleisdami ramų nežinomybės jausmą. Paskutinėje posmelio eilutėje žmogus (arba „mes”) yra sulyginamas su avinėliais (biblijinis kontekstas). Avinėliai simbolizuoja: gerį, nekaltumą ir auką.
Trečio posmelio pirmoji eilutė pakartoja pavadinimą „su almančiu pasauliu…” Kitose eilutėse tęsiama mintis, kad lyrinis „aš” ir pasaulis nėra nemirtingi. Eilėraščio kalbantysis susimąsto apie egzistenciją: „mes daug greičiau nei jis pavirsim dulkėm “. Šioje eilutėje žodis „mes” reiškia ne tik kalbantįjį, bet ir visą pasaulį (žmoniją). Kalbantysis siekia parodyti: laikinumą ir nežinomybę.
Paskutinis posmelis prasideda presonifikacija „gintaras negrįžta”. Šia personifikacija norima priminti apie istoriją (žmogus – tik menka, istorijos grandinės, grandis). Antroji posmelio eilutė, lyg kvietimas prisiimti atsakomybę už ištratus žodžius, nes „… mums nebus už mūs žodžius atleista”, ir „tik vasara apglėbs mus kaip vaikus” už tai, kad nuėjome daugiau nei buvo leista. Eilėraščio lyrinis „aš” kalba su pasauliu, tačiau atsakymų negauna (“tu man kažką sekai aš negirdžiu” ). Lyrinis „aš” vartoja liepamąją nuosaką „įsiklausyk”, „įženkim”. Šie žodžiai padeda suvokti santykį tarp pasaulio ir lyrinio „aš”. Kalbantysis tarsi įrodo, jog žmogus – pasaulio dalelė.
Šiandien, XXI amžiaus pradžioje, kai keičiasi žmogaus požiūris į pasaulį, į kultūrą. Savaime suprantama, jog kinta ir poezija. A. Marčėnas – pavyzdys naujosios ir moderniosios poezijos – atstovas. Jo kūryboje dera yvairūs kontekstai. Tobulai panaudotos – meninės priemonės, skatina domėtis ir analizuoti kūrinius ( eilėraščius). A. Marčėnas labai subtiliai vartoja žodžius ir už kiekviena žodį atsako. Intelektualus skaitytojas šią A. Marčėno savybę suvokia, kaip didžiausią turtą.
Aidas Marčėnas. „Su almančiu pasauliu“
Interpretacija
Poetas, griaunantis Radausko eilėraščius, ir bandantis dėlioti juos pagal savo rimą. Taip, tai kupinas jaunystės, giedrų minčių, poetas. Vieniems jis – Radausko antrininkas, kitiems – unikali asmenybė, gebanti kurti nepakartojamas veikėjas, įtalpintas į eilėraščių rėmus. Gerbiu jį, ir skaitydamas jaučiu, kaip į mano širdį skverbiasi skaisčių, giedrų minčių spinduliai… Vieną dieną jis gali būti ironiškas, pašiepiantis, o kitą – lyriškas, švelnus. Jo nuotaika, būsena puikiai atsispindi eilėraščių strofose…
Eilėraštis „Su Almančiu Pasauliu” , mano nuomone, poeto subrandintų lyrinių minčių rinkinys. Keistas ir įdomus jau pats pavadinimas. su pasauliu… Tačiau lieka paslaptis, kas su juo daroma. Sveikinuosi, liūdžiu, draugauju ar verkiu? Skaitydamas jaučiu, kad pavadinime dar trūksta vieno mažyčio žodelio, kuris viską paaiškintu. Ir tik tada stabteliu – tai Aido Marčėno kūryba… Šis eilėraštis pradedamas kreipiniu, klausimu, tačiau tuo pat metu mes girdime atsakymą:
„tu man kažką sakai aš negirdžiu
nes tavo balsą atkartoja paukščiai” .
Lyrinis subjektas tarsi klausosi pasaulio, kreipiasi į jį, bando išgirsti jo balsą, tačiau, manau pats to nesuvokdamas, sau atsako, kad pasaulio balsas – tai paukščių giesmės. Giesmės, pasiekiančios mus iš dangaus. Staiga viskas susilieja: ir žemė, ir dangus, ir aukštumos, ir lygumos. Lyrinis aš gėrisi – jis tarsi pabudęs po ilgos žiemos, nebeatpažįsta to, ką mes vadiname pasauliu. Jis nori ištarti tą neaprėpiamą žodį pasaulis:
„nes tampa neaprėpiamu žodžiu
vienu metu ir giluma ir aukštis” .
Antroje strofoje lyrinis aš bando apsiprasti su aplinka. Bandoma įsiklausyti į bičių dūzgesį, į šešėlių šlamesį. Kodėl? Su kuo bendrauja lyrinis subjektas? Mano nuomone, jis kreipiasi į save, o tuo pat metu ir į mus visus. Jis tarsi naujai atgimęs pastebi ir išaukština dalykus, kurie daugeliui yra nuobodi kasdienybė.
„įsiklausyk kaip dūzgia aviliai
kaip tyliai šlama lapai ir šešėliai”
Ši citata parodo, kad lyrinis aš yra ypač pastabus – jis domisi ir bando įsigilinti į aplinką. Neveltui – turbūt nepajutęs pavojaus, jis kviečia pasinerti į ramų, šiltą pasaulį:
„įženkim į šią vasarą giliai
kaip romūs pasiklydę avinėliai”
Vasara – tai pats jėgų žydėjimas. Tai laikas, kai norisi dūkti, šėlti. Tai – džiugesio metas. Tačiau matome, kad lyrinis aš išlieka ramus, Jis lygina save su pasiklydusiu avinėliu, kuris tūrėtų būti išsigandęs, susikaustęs, tačiau taip nėra. Lyrinis aš jaučiasi lyg paklydęs, tačiau išlieka ramus. Viskas keičiasi trečiojoje strofoje. Paklydėlis tarsi atpažįsta aplinką:
„su almančiu pasauliu vienumoj
šviesioj paunksmėj mudu atsigulkim”
Man įdomu tai, kad pasaulis tarsi įasmeninamas. Rodos, su juo galima bendrauti lyg su šalia sėdinčiu draugu. Be to, trečiojoje strofoje pirmą kartą aiškiai suprantame, kad lyrinis aš yra nevienas. Šalia jo – artima siela, kuria jis pasitiki. Gal tai mylimas žmogus?
Gal draugas? O gal pakeleivis, dvelkiantis sielos ramybe? Gal… Kiek daug klaustukų… Tačiau viskas yra laikina: pasaulis, medžiai, vanduo, gyvybė. Laikas nesuvaldomai lekia, griaudamas jausmus, svajones. Lyrinis subjektas tai puikia supranta:
„barokas ošia medžių gilumoj
nes daug greičiau nei jis pavirsiu dulkėm”
Minima baroko epocha, kur vyravo prabanga, puošmenos. Tačiau visa tai pigu! Grožis, materialiosios vertybės – visa tai taip pigu prieš laiką! Barokas, jo prabanga jau ošia medžių gilumoje – baroko nebėra, o medžiai tebestovi. Natūralumas, kuklumas – štai kur tikras grožis… Vertinantys tik prabangą ir materialius dalykus šito nesupras…Lyrinis aš, dvelkęs ramybe, eilėraščio pabaigoje tarsi sunerimsta:
„bet gintaras negrįžta į sakus
ir mums nebus už mūs žodžius atleista”
Suprantame, kad kalbama apie pabaigą. Lyginamas žmogus ir barokas, prabanga ir ambicijos, troškimai, dažniausia vedantys į neapykantą ir melą. Manau, kad kalbama apie mirtį, kaip išsivadavimą iš kančios ir prabangos. Tačiau primenama, kad sugrąžinti nebegalime nieko… Galime tik džiaugtis tuo ką turime. Ne galime, o privalome – juk visa tai taip laikina! Ir džiaukimės jei netyčia, o gal tyčia, mums leidžiama džiaugtis ilgiau:
„tik vasara apglėbs mus kaip vaikus
nuėjusius toliau nei buvo leista”
Ir vis dėl to, lyrinis aš, labai pasitiki vasara, kuri lyg motina: šildo, saugo, globoja… Tai jėgų žydėjimo metas! Lyrinis subjektas ramus… Eilėraštis, verčiantis susimąstyti, paklausti savęs: „ kas tu? Kodėl tu? ” …Įdomu tai, kad eilėraštyje nėra nė vieno skyrybos ženklo, nė vienos didžiosios raidės. Galime klausti kodėl, bet ar kas tiksliai atsakys? Rodos paties likimo užrašyta…
Net nežinau kodėl, tačiau esu ramus. Dėl ateities, dėl praeities, dėl šiandienos. Ir parkeris nedreba, rodos ir ranka rami… Gal tai akimirka, o gal ir amžinybė… Prisipažinsiu, jis įkvepia mane. Ir jo eilėraščiai, jo žodžiai… Aidas Marčėnas – poetas, kurio kūryba mane ramina, suteikia optimizmo. Nesu poezijos gerbėjas, tačiau Marčėną ir Radauską aš tikrai gerbiu!
Juokingos mintys 4
Data: 2008-04-18
Kategorija: Skaitiniai | Komentarai: 3
Moteris – visiška šuns priešingybė. Šuo viską supranta, bet nieko negali pasakyti…
Matyti jus vienas malonumas, o nematyti – kitas.
„…Tau juokas, o man vesti teks…“
Sakykite, o jus multfilmuose nesifilmavot?
„Brangusis, jeigu šoksiu į vandenį, tu mane išgelbėsi?” „Brangioji, jeigu atsakysiu taip, tu šoksi?”
Progresas padarė rozetes neprieinamas daugumai vaikų. Miršta gabiausieji.
Kompiuteris daro tai, ką jam liepiate, o ne tai, ko iš jo norite.
Senas, prityręs kamikadzė.
Mūsų tautai tiek daug žadėta, o jai vis mažai.
Vairavimo menas reikalauja aukų.
Niekada nieko pirmą kartą gerai nedarykite, kitaip niekas niekada neįvertins kaip tai buvo sudėtinga.
Taaaaip, šaltoka, pagalvojo Vilkas Pilkas ir užsitraukė Raudonkepuraitę ant ausų.
Vienatvė – tai kai yra E-mail’as, bet laiškus atsiunčia tik naujienų grupių serveris.
Didesnė vienatvė yra, kai gauni tik sapmą.
Visiška vienatvė – kai negauni net spamo.
Neskubėk į savo laidotuves. Jos be tavęs neprasidės.
Netoks baisus Karlsonas, kiek jo propeleris.
Nereikia turėti draugų, su draugais reikia draugauti.
Mylėti svetimą žmoną – nusikaltimas, o savąją – bausmė.
4-ios moters gyvenimo stadijos: Pampers Snickers Tampax Klimaks.
Iš tikrųjų tai egzistuoja du ekonominių reformų įvykdymo variantai: Pirmas – realistinis – atskrenda ufonautai ir padaro viską, ką reikia. Antras – fantastinis – mes viską patys padarom.
Iš pradžių Dievas sukūrė Žemę. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė Vyrą. Pailsėjo. Tada Dievas sukūrė Moterį. Daugiau nei Dievas, nei Vyras nesiilsėjo.
Zoologijos sode: – Mama ar čia jau beždžionė? – Ne, čia dar tik kasininkas.
Medicinos galimybės neribotos. Ribotos tik ligonių galimybės. Bet tai jau jų problema.
Juokingos mintys 3
Data: 2008-04-12
Kategorija: Skaitiniai | Komentarai: 8
Rojus – tai senas angliškas namas, kinų virtuvė, amerikietiškas atlyginimas ir rusė žmona.
Pragaras – tai senas rusų namas, angliška virtuvė, kiniškas atlyginimas ir žmona amerikietė.
Iš Tarybinio Enciklopedinio Žodyno: ARMSTRONGAS Luji Danielis – Amerikos trimituotojas, dainininkas, negras…
Atrodė, kad mums šakės. Pasirodė, kad ne atrodė.
Pėstieji būna dviejų tipų: vikrūs ir negyvi!
Aš moku džiudžitsu, sambo, dziudo, aikido ir daugybę kitų baisių žodžių.
Aluje daug moteriškų hormonų. Išgėręs butelius aš taip pat negaliu vairuoti mašinos ir pradedu elgtis nelogiškai.
„Na ir užklausos pas jus…” – tarė duomenų bazė ir pakibo.
- Alio, čia gyvūnų apsaugos draugija? – Jo! Na ir kas tave, ožy, nuskriaudė?
Kai pažeidžiam įstatymus, mokame baudas, kai elgiamės teisingai – iš mūsų ima mokesčius.
Jubiliejus – tai tuomet, kai daug gėlių, o tu dar gyvas.
Kiek svečią bemaitintum, jis vis vien nusigers.
Vienu klausimu vyrai ir moterys sutaria: ir vieni, ir kiti nepasitiki moterimis.
Dingo juodas diplomatas, radusi prašo pristatyti į Nigerijos ambasadą.
Moteris nuo vyro slepia savo praeitį, vyras nuo moters – jos ateitį.
Jeigu aš jai pasiūlysiu pernakvoti pas mane, tai ji tai gali neteisingai suprasti. Ir ji bus teisi.
Na ir ką gali pasakyti apie ispanus, jeigu pas juos vyrų vardai Chuanas, Chulio, Pedro ir Gomesas, o moterų – Končita ir Chuanita.
Ufonautų patarlė: „Neprašytas svečias blogesnis už Gagariną.”
Jėzus pakeitė tavo gyvenimą. Išsaugoti (Taip/Ne)?
Nekenčiu dviejų dalykų: rasizmo ir negrų.
Dėl saugumo technikos nepaisymo žmonės ne tik miršta, bet kartais ir gimsta.
Mielasis! Neišvesk savęs iš manęs.
Mylimoji! Tokių kaip tu nebuvo, nėra ir nereikia!
Gyvenimas trumpas. Pakentėk truputį…
Jeigu gavote į dešinį skruostą, atsukite kairįjį – žandikaulis atsistatys į vietą.
Moterys retai kada mums atleidžia pavyduliavimą, bet niekada – jo nebuvimą.
Moterys – gyvenimo gėlės – jas arba į vandenį, arba į žemę.
Pasaulyje nėra amžinų variklių, užtat amžinų stabdžių pilna.
Aš žinau saiką: nukritau reiškias gana.
Ne viskas Windows, kas kabo…
Jeigu žmogus iš tikrųjų nori gyventi – tai medicina bejėgė.
Pėsčiasis visada teisus. Kol gyvas…
Antrasis Archimedo dėsnis: „Skystis, patalpintas į kūną, po septynerių metų eis į mokyklą.“
Sušlapinsi kojas – atsisakys gerklė, „sušlapinsi“ gerklę, atsisakys kojos.
Nevok – valdžia nemėgsta konkurentų!
Ligoni, pabuskit! Laikas gerti migdomuosius.
Kaip gaila, kad jūs pagaliau(!) išeinate…
Bet kuris sijonukas geriausiai žiūrisi ant kėdės atlošo.