Nusidavimas su katinu
Vienoje gražioje parapijoje, įsikūrusioje tarp ežerų, įvyko nuostabus atsitikimas. Tokiame kaime, kurio vardo dėl suprantamų priežasčių nenorėčiau minėti, vakarais prie bažnyčios ėmė lankytis toks senas didelis katinas ir niekas to katino negalėjo pagauti, o tas katinas visai suįžūlėjo ir ėmė trainiotis pačioje bažnyčioje, lįsti išpažinties, kol zakristijonas jį išvijo, tada katinas visai padūko, ėmė prieš bažnyčią deginti žvakes, atgailavo, pylėsi ant galvos pelenus, įkalbinėjo kleboną, kad tasai įleistų jį į bažnyčią, ir žadėjo už tai plauti ten grindis ir už dyką groti vargonais, bet klebonas nesileido su tuo katinu į kalbas , tada įsižeidęs katinas pasakė, kad klebonas dar pasigailėsiąs, ir įširdęs parašė Landsbergiui, kad tasai atvažiuotu ir tą kleboną nubaustų.
Dabar katinas piktas sėdi prieš bažnyčią ir laukia Landsbergio, kad jis atvažiavęs išbartų tą kleboną ir atleistų jį iš darbo. Gandas apie šį konfliktą pasiekė jau apskrities centrą, o to katino žiūrėti buvo atvažiavę žmonės iš pačių Šiaulių.

Nusidavimas su trim katinais
Trys katinai nutarė išeiti į lapių medžioklę, tačiau lapių taip ir nesurado, tik pagavo tokį opšrų ir Kazachstano aviganį; katinai nustebo, nes Kazachstano aviganių nebūna, būna tik Kaukazo, bet jų nuotykiai ir nesusipratimai tuo nesibaigė, mat opšrus tiems katinams prišnekėjo visokių keistų žodžių ir pabėgo, o Kazachstano aviganis nuvedė tuos katinus į aukštą pilį, o ta aukšta pilis prasmego skradžiai žemę su visais katinais.

Nusidavimas su dviem katinais ir sriubyte
Du tokie katinai nutarė išsivirti sriubytės; jie nusipirko kopūstą, morką, svogūną ir išsivirė sriubytę; tačiau kada sriubytė išvirė jiedu su siaubu prisiminė, kad jie yra katinai ir kopūstų sriubytės nevalgo; tada jiedu nutarė sriubytę atiduoti varguoliams.
Ši istorija moko mus rūpintis pažemintaisiais ir nuskriaustaisiais, nors katinai, ja nakčia atsiminę, pabunda išmušti šalto prakaito.

Nusidavimas su dviem katinais be sriubytės
Du visai kiti katinai nutarė apsaugoti pasaulį nuo branduolinės katastrofos, pasiėmė laužtuvą, cigarečių, alaus, ir apsaugojo.

Nusidavimas su dar dviem katinais
Dar du katinai vieną dieną labai nuliūdo ir ėmė skųstis Dangui, kad jie gimė tik kažkokiais katinais, o ne, tarkime, ereliais ar arabų ristūnais. Dangus suprato jų godas ir davė jiems gražų auksinį medalį, ir katinai pamažu nurimo.
Ši istorija, žinoma, labai kvaila, bet galima sugalvoti bent septynias dar kvailesnes. O katinams ji patinka, mat katinai nėra labai aukšto intelekto.

Nusidavimas su tokiu išprotėjusiu katinu
Vienas katinas ėmė ir išprotėjo, o tada nusipirko ritę žalių siūlų, ilgą lenciūgą ir tris bandeles, bet po šitokio sukrėtimo vėl atėjo į protą ir daugiau taip niekada nebedarė.

Nusidavimas su šešiolika katinų ir sausainių, įvykęs šeštadienį
Šešiolika katinų šeštadienį pribėgo prie tokio žmogaus ir ėmė prašyti sausainio, o tas žmogus, kiek pagalvojęs, jiems to sausainio nedavė, tai tie katinai piktai rūgodami nubėgo namo, nes nebuvo daugiau ką darą.

Tas pats nusidavimas apie šešiolika katinų ir sausainį, tik iš kitos pusės
Vienas žmogus gyveno Justiniškėse, pačiame jų pakraštyje, ir už jo gyvenimo jau prasidėjo tamsi giria; kartą šeštadienį jis nusipirko sausainį, norėdamas nuvažiuoti prie Seimo rūmų ir ten, prie fontano jį suvalgyti. Jis važiavo labai ilgai ir visą kelią norėjo to sausainio, bet tvardėsi; o kada nuvažiavo ir jau žiojosi atsikąsti sausainio, prie jo priskreto šešiolika katinų ir ėmė to sausainio kaulyti. Nieko keisto, kad jis, pagalvojęs apie patirtus vargus, apie savo svajones, to sausainio tiems katinams nedavė. O katinai prisigalvojo visko apie katinų diskriminaciją, nors pats žmogus širdies gilumoje buvo labai geras. Bet sausainis tam žmogui pasirodė neskanus, jis panūdo duoti jo atsikąsti katinams, tik jie jau buvo nuėję kas kur. Taip liko nepatenkintas ir tas žmogus, Nikodemas, ir šešiolika nieko dėtų katinų.
Šios istorijos moralas tiesiog sukrečia.

Nusidavimas apie katinus ir gerąją fėją
Vieną sykį prie tokių katinų priėjo geroji fėja ir pasakė, kad ji duos jiems, ko šie panorėsią. Pelių konservų, poezijos bei mokslo populiarinimo knygelių ir pan. Katinai labai juokėsi ir apypylė gerąją fėją vandenių iš žarnos sodams laistyti.
O kokie tai buvo sodai!

Nusidavimas apie tris užmiršuolius katinus
Gyveno kartą trys tokie katinai, bet sykį išėjo į mišką ir kad užmirš viską!

Nusidavimas apie katiną filosofą
Gyveno toks katinas, kuris parašė knygą apie filosofiją, bet po kurio laiko jis su nuostaba patėmijo, kad ši knyga yra ne apie tą filosofiją, o apie visai kitą.

Nusidavimas apie dorą katiną
Gyveno toks katinas, tik jis buvo labai doras, ir sykį, pagavęs pelę, ne iškart ją suvalgė, bet pirmą išmokė ją visokių maldelių bei gero elgesio. O pelė kaip apsidžiaugė!