Sekite mus Facebook'e!
Mano vardas Nina Konovalova ir jau keletą metų tvarkau tinklaraštį „Toliau nuo miesto“, kuriame dalinuosi augalų priežiūros paslaptimis. Šiandien noriu papasakoti apie vabzdį, kuris gali sugadinti net ir patį tvarkingiausią sklypą. Kalbame apie spjaudyklę – kenkėją, kurio „seilėtekį“ ant augalų stiebų pastebi daugelis vasaros gyventojų, bet ne visada žino, kaip su juo elgtis. Išsiaiškinkime, kodėl ši musė tokia pavojinga ir kaip jos atsikratyti nepakenkiant derliui.
Kas yra eržilas ir kaip jį atpažinti?
Spjaudyklę (arba spiečius) lengva atpažinti iš būdingų putų gumulėlių ant lapų ir ūglių. Šis „seilėtekis“ yra ne tik nemalonus vaizdas. Kenkėjo lervos slepiasi po putomis, siurbdamos iš augalų sultis. Pati musė yra maža – iki 1 cm ilgio, gelsvu arba rudu kūnu. Rudenį ji deda kiaušinėlius žievės plyšiuose, o pavasarį iš jų išsirita rijios lervos.
Kodėl spygliuočiai tokie pavojingi?
— Išsiurbdamas sultis, jis silpnina augalus: lapai gelsta, ūgliai deformuojasi, sumažėja derlius.
— Kaip ir amarai, spygliuočiai perneša virusus, kurių neįmanoma gydyti.
— Putos apsaugo lervas nuo saulės, šalčio ir net chemikalų, todėl su kenkėju sunku kovoti.
Mano patirtis: kaip savo sklype atradau spjaudyklę
Prieš porą metų pastebėjau, kad aviečių lapai buvo padengti keistomis burbuliuojančiomis dėmėmis. Iš pradžių maniau, kad tai lietaus padarinys, bet vėliau pamačiau iš putų ropojančius mažus vabzdžius. Paaiškėjo, kad tai buvo blakių lervos. Tada supratau, kad jei greitai nesiimsiu veiksmų, kenkėjas išplis po visą sodą. Žemiau pasidalinsiu savo klaidomis ir pastebėjimais.
Tradiciniai metodai: saugūs ir veiksmingi
Chemija nėra vienintelis būdas kovoti. Pradėkite nuo paprastų, metų metus išbandytų sprendimų.
Rankinis rinkimas – visada veikia.
Jei spygliuočių yra nedaug, lervas surinkite rankomis. Sudrėkinkite šluostę muilo tirpale ir atsargiai pašalinkite putas nuo augalų. Šis metodas yra daug darbo reikalaujantis, bet tikslus – idealiai tinka mažiems plotams.
Vanduo ir muilas – duetas nuo kenkėjų.
Ištirpinkite 100 g skalbimo muilo 10 litrų vandens ir apipurkškite užkrėstus augalus. Muilo plėvelė nuplauna lervas ir joms sunku grįžti. Į tirpalą įlašinu porą lašų pipirmėčių eterinio aliejaus – jo kvapas atbaido suaugusius vabzdžius.
Česnakų užpilas – natūralus skydas.
Sumalkite 200 g česnako, užpilkite 10 litrų karšto vandens ir palikite 24 valandoms. Nukoškite ir apdorokite augalus. Česnakas ne tik kovoja su spjaudyklėmis, bet ir apsaugo nuo amarų bei erkių. Kad geriau sukibtų, įlašinu šaukštą skysto muilo.
Ninos patarimas: Nelaistykite augalų iš karto po apdorojimo! Lietus ar laistymas nuplaus tirpalą, todėl procedūrą reikės pakartoti.
Kai negali apsieiti be chemijos
Jei liaudiški metodai nepadeda, naudokite insekticidus. Tačiau nepamirškite: svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Sodo lervas apdorokite ankstyvą pavasarį prieš žydėjimą arba rudenį po derliaus nuėmimo, kai lervos yra labiausiai pažeidžiamos.
Kokius preparatus reikėtų rinktis?
– Aktara – prasiskverbia į augalų audinius, todėl jų sultys yra nuodingos kenkėjams.
– Insector Supra – veikia spygliuočių nervų sistemą, poveikis pastebimas po kelių valandų.
– Fitoverm – biologinis preparatas, saugus naudingiems vabzdžiams, pavyzdžiui, bitėms.
Svarbu! Kaitaliokite produktus, kad kenkėjai neišsiugdytų atsparumo. Ir visada laikykitės nurodymų – dozės viršijimas kenkia augalams.
Prevencija: kaip apsaugoti sodą nuo varlių
Geriausia apsauga – prevencija. Štai ką darau, kad seilėtekis nepatektų į mano namus:
1. Stebėkite drėgmę
. Braškė mėgsta drėgmę. Neperpildykite lysvių, praretinkite tankius krūmus ir užtikrinkite oro cirkuliaciją. Pavyzdžiui, aš avietes rišu prie grotelių, o tarp braškių lysvių sodinu medetkas – jos ne tik puošia sodą, bet ir atbaido kenkėjus.
2. Pašalinkite augalų liekanas
. Rudenį atsargiai surinkite nukritusius lapus ir nupjaukite šakas. Užkrėstus augalus deginu, o ne kompostuoju – kitaip lervos peržiemos ir sugrįš pavasarį.
3. Atlieku naikinimo procedūrą.
Vėlyvą rudenį krūmus ir medžius apipurškiu vario sulfato tirpalu. Tai sunaikina žiemojančius blakių kiaušinėlius ir grybelio sporas.
Klaidos, kurios neleidžia nugalėti centaurų
— Gydykite tik užkrėstus augalus. Blakė greitai persikelia į kaimyninius pasėlius, todėl gydykite visą plotą.
— Naudokite vieną metodą. Maksimaliam poveikiui pasiekti derinkite rankinį rinkimą, liaudiškas priemones ir chemines medžiagas.
— Nepaisykite prevencijos. Net jei kenkėjas išnyko, toliau tikrinkite augalus kas dvi savaites.
Sodo apsauga yra įprasta veikla
Seilėtekis yra pavojingas, bet ne nenugalimas priešas. Kaip pati išmokau iš savo patirties, sistemingas požiūris ir dėmesys detalėms daro stebuklus. Nelaukite, kol „seilės“ apims visą sodą – imkitės veiksmų vos pastebėję pirmuosius užkrėtimo požymius. Ir atminkite: sveiki augalai, kuriais tinkamai rūpinamasi, patys atsispiria kenkėjams.
P.S. Jei turite savo paslapčių, kaip kovoti su blakių kenkėjais, pasidalykite jomis komentaruose! Kartu mes padarysime savo sodus žydinčius ir vaisingus.
