Sekite mus Facebook'e!
Sprendžiant iš ištuštėjusių gatvių miestuose ir intensyvesnio eismo užmiesčio keliuose, vasarą nemažai lietuvių keliauja. Ir dažnas pastebi, kad didelė dalis Lietuvos kelių yra blogi. Ypač palyginus juos, pavyzdžiui, su Latvijos ar Lenkijos keliais.
Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės kelių Lietuvoje gali būti iki 50 proc. viso kelių tinklo. O jų sutvarkymui reikia daug daugiau pinigų, nei buvo skiriama iki šiol.
Jų daugiau surinkti galima būtų įvedus kelių automobilių mokestį kaip Lenkijoje. Arba paėmus pinigų iš ko nors kito ir skyrus kelininkams. Arba daugiau pasiskolinus, bet nelabai turint iš ko grąžinti paimtas paskolas.
Kelių finansavimas – kaip Lenkijoje
Lietuvos kelininkai skundžiasi, kad, kai pinigus kiekvienais metais skirsto Seimas, neįmanoma užsitikrinti ilgalaikio įvairių projektų finansavimo.
Dėl to vis garsiau kalbama apie Lenkijos kelių finansavimo modelio perėmimą Lietuvoje steigiant specialų kelių fondą. Į jį pinigai patenka ne tik iš degalų akcizų, skolintų lėšų, bet ir kelių mokesčių.
Fondo šalininkai ypač akcentuoja galimybę skolintis lėšų kelių remontui ir tiesimui. Tačiau kiekvienam aišku, kad skolas reikia grąžinti. O iš ko paimti pinigų skolų grąžinimui?
Lenkijoje tam buvo apmokestinta daugelis naujų kelių (bent iki pastarųjų parlamento rinkimų). Už juos turėjo mokėti visi, kas pravažiuoja – taip pat ir lengvųjų automobilių savininkai.
Dabar Lenkijoje mokama tik už pravažiavimą kai kuriomis pagrindinėmis magistralėmis. Pavyzdžiui, magistrale A2, kuri prasideda už Poznanės, veda pro Lodzę link sienos su Vokietija.
Bendras apmokestintos magistralės atstumas būtų beveik kaip nuo Vilniaus ribos iki Klaipėdos. Už pravažiavimą visu keliu reikia mokėti 114 zlotų (26 eurus). Už atkarpą, kuri prilygtų atstumui tarp Vilniaus ir Kauno – 64 zlotus (beveik 15 eurų).
Kelių tvarkymui – naujos paskolos, o iš ko jas atiduoti?
Iš kelių tiesimo, tiltų statymo pajamas gaunančias įmones daugiausia vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ pasisako už papildomą šios srities finansavimą. Tačiau ne už kelių mokestį lengviesiems automobiliams.
Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus Šarūno Frolenko, atstovaujama organizacija nuosekliai laikosi pozicijos, kad turi būti rastas sutarimas dėl naujo kelių infrastruktūros finansavimo modelio.
„Esama situacija, kai tik mažiau nei pusė vartotojų per vinjetes ir akcizus automobilių kurui sumokėtų mokesčių tenka keliams finansuoti, nebegali tęstis. Lenkijos taikomas modelis gali būti alternatyva Lietuvai, tačiau jį taip pat reikia pritaikyti, adaptuoti pagal šalies specifiką“, – komentavo Š. Frolenko.
Jo teigimu, Gynybos finansavimo fondas ir jo įstatymas, kuris jau pasiekė Seimą, gali būti pavyzdys taip pat.
„Dalis lėšų, gaunamų iš konkrečių mokesčių ar rinkliavų, galėtų būti skiriama naujam specialiam fondui, kuris vėliau finansuotų kelių infrastruktūrą“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, toks fondas, turėdamas aiškius pajamų šaltinius, galėtų taikyti įvairias finansų priemones, pvz. skolintis, leisti obligacijas ir pan. Tačiau, kokiais pinigais reikėtų grąžinti tokias naujas skolas, Š. Frolenko aiškiai nenurodė.
Sveiki, aš esu Mykolas Janonis – kuriu turinį, kuriame telpa tiek rimtesnės temos, tiek lengvesnės pramogos. Man patinka rašyti naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat dalintis maisto receptais ir horoskopais.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų kažką artimo sau – ar tai būtų naudinga informacija, ar įkvepiantis receptas, ar šiek tiek žvaigždžių išminties.
