Lietuvą sukrėtus paramediko Manto Sadausko nužudymo istorijai, vis daugiau dėmesio krypsta ne tik į patį nusikaltimą, bet ir į būdą, kuriuo vyras galėjo būti įviliotas į mirtinus spąstus.
Kaip laidoje „TV Pagalba“ pasakojo velionio draugai, lemtingą rytą M. Sadauskas sulaukė žinutės iš netikros „Facebook“ paskyros dėl batuto nuomos. Nors tiek jam, tiek jo draugui Deividui situacija pasirodė įtartina, tragedijos išvengti nepavyko.
Kibernetinio saugumo ekspertas, įmonės „Netspecto“ vadovas Mantas Sabeika sako, kad netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose šiuo metu – kaip niekada daug, o jų tikslai gali būti labai įvairūs: nuo sukčiavimo iki manipuliacijos ar net nusikalstamų schemų.
Ekspertas pasidalino keliais svarbiais patarimais, kaip neapsigauti sulaukus įtartinos žinutės ar kvietimo į draugus.
Mantą Sadauską į spąstus įviliojo žinute
Kaip jau buvo skelbta naujienų portale tv3.lt, balandžio 21 d. rytą dingęs 31-erių Panevėžio greitosios medicinos pagalbos darbuotojas M. Sadauskas rastas negyvas. Įtariant paramediko nužudymą, suimta jo buvusi sutuoktinė Justina Gaigalaitė.
Pareigūnai neatmeta, kad nusikaltimas galėjo būti susijęs su kerštu po sudėtingų skyrybų. Velionio artimieji neabejoja, jog įtariamoji kalta ir dėl anksčiau padegtų jų automobilių.
Velionį pažinoję žmonės jį apibūdino kaip gilų ir jautrų žmogų. Dirbdamas paramediku Panevėžio greitosios pagalbos tarnyboje Mantas pats daugelį metų gelbėjo žmonių gyvybes. Mantas taip pat užsiėmė batutų nuoma.
Eilinę dieną gauta žinutė apie prašymą išnuomoti batutą sukėlė įtarimų tiek Mantui, tiek jo draugui Deividui.
„Man kilo įtarimas. Buvo rytas ankstus, tas protas ne taip aštriai dirbo. Bet aš iš karto nusiunčiau jam žinutę, kur sakiau, kad keista, kaip čia kažkokia įmonė atšaukė užsakymą, o jie taip greitai tave susirado.
Ir jis man atgal atsiuntė garso žinutę, kur sako, kad man irgi keista“, – teigia draugas ir verslo partneris.
Išplitus žiniai apie šį susirašinėjimą, pasibaigusį tragedija, verta įsidėmėti pagrindinius požymius, kad į draugus pakvietusi ar asmeninę žinutę atsiuntusi „Facebook“ paskyra – netikra.
Pirmiausia siūlo atidžiai apžiūrėti profilį
Pasak kibernetinio saugumo eksperto M. Sabeikos, vienas svarbiausių žingsnių, norint išsiaiškinti, ar gavote žinutę iš fiktyvios paskyros – neskubėti pasitikėti nepažįstamu žmogumi nepatikrinus detalių.
„Pirmiausia reikia pasižiūrėti vartotojo profilį ir įvertinti, ar jame yra realaus gyvenimo požymių – hobiai, šeimos nuotraukos, draugų nuotraukos, įrašai apie gyvenimo įvykius. Labai dažnai netikros paskyros kuriamos vienam konkrečiam tikslui, todėl jų turinys būna labai vienodas“, – aiškina M. Sabeika.
Anot jo, įtarimų turėtų kelti paskyros, kurios nuolat skelbia tik vienos krypties turinį – pavyzdžiui, vien politinius pasisakymus, karo Ukrainoje temas ar konfliktus kurstančius įrašus.
„Jeigu matome, kad paskyra orientuota tik į vieną naratyvą, tai gali būti ženklas, kad ji sukurta specialiai tam tikram tikslui“, – sako jis.
Anot jo, dažniausiai tokio tipo paskyros būna vadinamieji botai, bet kartais už jų slepiasi ir realūs žmonės, prisidengiantys fiktyvia tapatybe.
Svarbu atkreipti dėmesį, kada paskyra sukurta
Ekspertas rekomenduoja patikrinti ir tai, kada „Facebook“ paskyra buvo sukurta bei kaip aktyviai ji naudojama.
„Jeigu paskyra sukurta visai neseniai, bet joje matomas labai staigus aktyvumas, tai jau yra rimtas signalas. Dažnai tokios paskyros neturi senesnių įrašų, o visas aktyvumas prasideda prieš mėnesį ar du“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, įtartinas gali būti ir neįprastas aktyvumo laikas.
„Jeigu matome, kad daug įrašų keliama naktimis arba labai neįprastu metu, tai gali rodyti, kad paskyra valdoma ne Lietuvos gyventojo ar veikia automatizuotai“, – perspėja M. Sabeika.
Netikras paskyras dažnai išduoda nuotraukos
Dar vienas svarbus ženklas – profilio nuotraukos. Pasak eksperto, jos neretai būna pavogtos arba sugeneruotos dirbtinio intelekto.
„Nuotraukas galima patikrinti naudojant „Google Image Search“ paiešką. Dažnai paaiškėja, kad ta pati nuotrauka naudojama keliuose skirtinguose profiliuose“, – aiškina jis.
M. Sabeikos teigimu, dirbtinio intelekto sugeneruotos nuotraukos taip pat turi tam tikrų požymių.
„Dirbtinis intelektas turi savotišką braižą. Kartais nuotraukose matosi nenatūralios detalės, keistas fonas ar veido elementai“, – sako ekspertas.
Įtarimų turėtų kelti ir draugų sąrašas
Pasak pašnekovo, žmonės dažnai neįvertina ir draugų sąrašo svarbos.
„Jeigu profilis bando atrodyti lietuviškas, tačiau tarp draugų daug užsieniečių ar visiškai su kontekstu nesusijusių žmonių, tai irgi gali būti ženklas, kad paskyra netikra“, – teigia jis.
Eksperto teigimu, kai kurios netikros paskyros būna sukurtos masiškai, todėl jų draugų tinklas atrodo dirbtinis ir neautentiškas.
Apsimetėliai dažnai slepia savo tapatybę
M. Sabeika sako, kad ne visos pavojingos paskyros yra automatiniai botai. Kartais tai būna realūs žmonės, susikūrę papildomas anketas ir apsimetantys kitu asmeniu.
„Tokie žmonės dažnai slepia savo tapatybę – nenaudoja jokios pavardės, o pasivadina, pavyzdžiui, „Mantas Nesvarbu“.
Nekelia aiškių asmeninių nuotraukų, o vietoje jų pasirenka automobilio, gyvūno nuotrauką ar kokį nors bendrinį paveikslėlį“, – aiškina jis.
Anot eksperto, tokiuose profiliuose dažniausiai taip pat trūksta autentiškų gyvenimo detalių.
„Nėra šeimos nuotraukų, nėra kasdienių įrašų, nėra jokios aiškesnės žmogaus gyvenimo istorijos. Tai vienas pagrindinių ženklų, kad paskyra gali būti sukurta negerais tikslais“, – perspėja M. Sabeika.
