Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis prabilo apie galimus pokyčius parlamentarų veiklos reglamentavime. Nors oficialių Seimo narių atostogų įteisinimo būtinybės jis nemato, parlamento vadovas teigia, kad būtina spręsti kitą seniai egzistuojančią problemą – kaip vertinti parlamentarus, kurie be pateisinamos priežasties nedalyvauja posėdžiuose.
Pasak S. Skvernelio, Seimo nario statusas iš esmės skiriasi nuo įprastų darbuotojų statuso, todėl parlamentarų darbo negalima paprasčiausiai prilyginti darbui pagal Darbo kodeksą.
„Seimo narys 24 valandas per parą yra Seimo nariu“, – BNS sakė parlamento vadovas.
Jo teigimu, bandymai parlamentarų veiklą sureguliuoti taip, kaip reguliuojamas įprastų darbuotojų darbas, sukeltų nemažai teisinių ir praktinių klausimų. Būtų neaišku, kaip skaičiuoti parlamentaro darbo laiką, viršvalandžius, darbą savaitgaliais ar valstybinių švenčių dienomis.
Tačiau tai, anot S. Skvernelio, nereiškia, kad parlamentarams neturėtų būti taikoma atsakomybė už pareigų nevykdymą.
Atostogų klausimo kelti neketina
Diskusijos dėl Seimo narių atostogų Lietuvoje nėra naujos. Įvairių kadencijų parlamentarai ne kartą bandė nustatyti aiškesnę atostogų tvarką, tačiau susitarti dėl konkretaus modelio taip ir nepavykdavo.
S. Skvernelis šiuo metu nemato reikalo šio klausimo iš naujo kelti.
Jo poziciją lemia ir Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario statusas. Tarp Seimo sesijų parlamentarai individualiai organizuoja savo veiklą, todėl nėra paprasta nustatyti konkrečią ribą, kada Seimo narys dirba, o kada ilsisi.
„Kaip jis dirba tuos ketverius metus, ar rezultatyviai, ar nieko nedirba, ar tik ilsisi, po ketverių metų savo sprendimą padaro rinkėjas“, – teigė Seimo pirmininkas.
Kitaip tariant, S. Skvernelis mano, kad galutinį parlamentarų darbo įvertinimą turėtų atlikti rinkėjai per rinkimus.
Tačiau dėl posėdžių lankomumo – kita nuomonė
Visai kitokia Seimo pirmininko pozicija kalbant apie parlamentarų dalyvavimą oficialiame parlamento darbe.
S. Skvernelis pripažįsta, kad dabartinėje sistemoje yra spraga: parlamentaras gali be pateisinamos priežasties nedalyvauti posėdžiuose, tačiau už tai realios finansinės sankcijos šiuo metu netaikomos.
Anksčiau Seimo statute buvo numatyta galimybė mažinti parlamentaro atlyginimą už nepateisinamą posėdžių praleidimą. Tačiau dalį šio reglamentavimo Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl tokia sankcija nebetaikoma.
Dėl to susidarė situacija, kai parlamentarų lankomumas gali būti labai skirtingas, tačiau vien tik už neatvykimą į posėdžius atlyginimas automatiškai nemažinamas.
S. Skvernelio manymu, būtent čia ir reikėtų ieškoti sprendimo.
„Jeigu nėra pateisinamos priežasties, dėl kurios nedalyvaujama komitetų, komisijų, plenariniuose posėdžiuose, būtų racionalu numatyti kokią nors nuobaudą.“
Gali mažėti parlamentinei veiklai skiriamos lėšos
Seimo pirmininkas svarstė ir gana konkretų sankcijos modelį.
Užuot mažinus parlamentaro atlyginimą, būtų galima mažinti parlamentinei veiklai skirtas išlaidas. Pasak S. Skvernelio, tai galėtų tapti priemone, kuri skatintų Seimo narius atsakingiau dalyvauti parlamento darbe.
Parlamentinei veiklai skiriama suma sudaro daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų per mėnesį. Jei parlamentaras sistemingai nevykdytų savo pareigų, dalis šių lėšų galėtų būti sumažinta.
S. Skvernelis svarstė, kad sankcija galėtų siekti net 50 proc. ar daugiau parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Tai būtų reikšmingas pokytis, nes būtų siekiama atskirti parlamentaro atlyginimą nuo papildomų išlaidų, skirtų tiesiogiai parlamentinei veiklai.
Kodėl ši problema išliko tiek metų?
Situacija susiformavo dar prieš beveik du dešimtmečius. 2005 metais Konstitucinis Teismas vertino Seimo narių darbo ir atlygio reglamentavimą bei konstatavo, kad tam tikros tuometinės taisyklės prieštarauja Konstitucijai.
Kartu KT yra išaiškinęs ir kitą svarbų dalyką – Seimo nario veiklos nepertraukiamumas savaime nereiškia, kad parlamentaras negali naudotis konstitucine teise į poilsį, laisvalaikį ir kasmetines mokamas atostogas.
Tai reiškia, kad pati teisė į atostogas parlamentarams nėra paneigta. Problema labiau susijusi su tuo, kaip tokį poilsio laiką aiškiai apibrėžti ir suderinti su Seimo darbo tęstinumu.
Rinkėjų kontrolės gali nepakakti?
S. Skvernelio pozicija iš esmės remiasi principu, kad parlamentaro darbo kokybę galiausiai įvertina rinkėjas. Jei politikas nedirba tinkamai, rinkėjai turi teisę jo neperrinkti.
Tačiau posėdžių lankomumas yra kiek kitoks klausimas. Parlamentas yra institucija, kurioje sprendimai priimami balsuojant, dirbant komitetuose ir dalyvaujant plenariniuose posėdžiuose. Todėl kyla klausimas, ar vien rinkimų ciklo pakanka tam, kad parlamentaras būtų skatinamas tinkamai vykdyti savo pareigas visos kadencijos metu.
Būtent dėl to Seimo vadovas neatmeta galimybės įvesti aiškesnes finansines sankcijas.
Kas gali pasikeisti?
Jeigu Seime būtų pritarta S. Skvernelio siūlomai krypčiai, parlamentarų atostogų sistema iš esmės galėtų likti nepakitusi. Tačiau už nepateisinamą posėdžių nelankymą galėtų atsirasti konkreti finansinė atsakomybė.
Kol kas tai nėra priimtas sprendimas – Seimo pirmininkas kalba apie galimą diskusiją ir vieną iš variantų, kurį būtų galima svarstyti.
Taigi artimiausiu metu Seime gali būti keliamas ne klausimas „kada parlamentarai atostogauja?“, o kur kas praktiškesnis klausimas: „kas nutinka parlamentarui, kuris be pateisinamos priežasties neatlieka savo pareigų?“
Ir panašu, kad šįkart atsakymas gali būti susijęs ne su atlyginimo mažinimu, o su parlamentinei veiklai skiriamų pinigų apkarpymu.
