Žemaitaitis reikalauja paramos Ukrainai audito: ką tikrintų pirmiausia?
Rūta Janutienė pokalbyje su Remigijumi Žemaitaičiu klausia apie Europos nuovargį ir paramą Ukrainai. Svečias siūlo auditą: kaip apskaitomas automobilių remontas, kas žinoma apie atstatymo projektus ir kokių atsakymų jis pasigenda?
Parama Ukrainai – šventa. Sakome – negalima abejoti. Bet kas nutinka, kai šventas dalykas tampa nešventu verslu? Kai parama – be audito, kai automobiliai remontuojami be sąskaitų, kai atstatymo projektai – be ataskaitų?
Rūta Janutienė pokalbyje su Remigijumi Žemaitaičiu klausia apie Europos nuovargį. Žemaitaitis atsako – nuovargis ne nuo Ukrainos, nuovargis nuo neatsakytų klausimų. Ir siūlo – auditą. Pirmą kartą garsiai: patikrinkime, ką davėme, kam davėme ir kur tai dingo.
Europos nuovargis – ne nuo Ukrainos, o nuo tylos
„Rūta, europiečiai nepavargo nuo Ukrainos. Europietis pavargo nuo to, kad jam sako – duok, bet neklausk. Duok 100 eurų, bet neklausk – kur jie. Duok ginklą, bet neklausk – kur jis šaudo. Duok pinigų atstatymui, bet neklausk – kas atstatė“, – sako Žemaitaitis.
Pasak jo, Europos nuovargis – tai ne Kremliaus propaganda, kaip sako Briuselis. Tai – sveiko proto reakcija, kai parama – be kontrolės.
„Aš buvau Ukrainoje. Mačiau – žmonės dėkoja. Tikra padėka. Bet aš mačiau ir kita – džipai, kurie dingo, generatoriai, kurie atsidūrė ne fronte, o turguje, pinigai atstatymui, kurie atstatė ne mokyklą, o vilą. Ir kai aš klausiu – kur auditas – man sako – tu – Kremliaus agentas. Ne, aš – ne agentas. Aš – lietuvis, kuris nori, kad parama pasiektų Ukrainą, o ne tarpininką“, – sako politikas.
Janutienė klausia – ar galima abejoti parama, kai vyksta karas?
Žemaitaitis atsako – abejoti parama – tai padėti Ukrainai.
„Jei tu duodi 10 milijonų ir nekontroliuoji – tu ne padedi, tu – maitini korupciją. Ir tada ukrainietis fronte negauna nieko, o gauna kažkas Kijeve. Tai – ne parama, tai – išdavystė. Tikra parama – su auditu, su sąskaita, su atsakomybe“, – sako jis.
Ką tikrintų pirmiausia – automobilių remontas, atstatymo projektai ir atsakymai, kurių pasigenda
Žemaitaitis siūlo auditą ir sako – tikrintų tris dalykus.
Pirma – automobilių remontas.
„Kiek mes nusiuntėme automobilių? 500? 1000? Kiek jų suremontuota? Už kiek? Kas remontavo? Ar yra sąskaitos? Aš girdžiu iš žmonių – atiduoda džipą, jis važiuoja į Ukrainą, po mėnesio – vėl Lietuvoje, vėl remontuojamas už 5 tūkstančius, vėl siunčiamas. Kas tai? Parama ar verslas? Kas – UAB, kuri remontuoja? Kas – savininkas? Ar jis – susijęs su partija? Šie klausimai – ne man, o Valstybės kontrolei“, – sako Žemaitaitis.
Pasak jo, automobilių remontas – tapo aukso kasykla. Senas džipas – 2 tūkstančiai vertės, remontas – 7 tūkstančiai. Ir niekas neklausia.
Antra – atstatymo projektai.
„Mes – atstatome Ukrainą. Gražu. Mokyklą, darželį, ligoninę. Bet kas atstato? Lietuvių įmonė ar Ukrainos įmonė su lietuvišku pavadinimu? Kiek kainavo? Ar buvo konkursas? Ar yra nuotraukos – prieš ir po? Aš prašiau ministerijos – duokite sąrašą. Gavau – 3 lapus be kainų. Tai – atstatymas ar – pinigų plovimas?“ – klausia politikas.
Jis pasigenda atsakymo – kas kontroliuoja, ar pinigai, skirti mokyklai Irpinėje, tikrai pasiekė Irpinę, o ne sąskaitą Kipre?
Trečia – kokių atsakymų pasigenda?
„Aš pasigendu vieno atsakymo – kiek iš tikrųjų kainavo parama ir kas už ją atsakingas? Kas pasirašė? Kas priėmė sprendimą? Ar yra vienas žmogus, kuris pasakys – aš atsakau, kad 100 milijonų pasiekė Ukrainą? Nėra. Yra – kolektyvinė atsakomybė, kuri – jokia atsakomybė“, – sako Žemaitaitis.
Jis siūlo – Valstybės kontrolės auditą, Seimo komisiją ir viešą ataskaitą – kiek, kam, už kiek.
Paramos ateitis – ne mažiau, o protingiau
Janutienė klausia – ar auditas – tai – paramos pabaiga?
Žemaitaitis atsako atvirkščiai – auditas – tai – paramos ateitis.
„Jei nebus audito – paramos nebus. Nes žmonės pavargo duoti be klausimo. Jei bus auditas – parama bus. Nes žmonės matys – aha, džipas – fronte, mokykla – atstatyta, pinigai – apskaityti. Tada duos dar. Bet dabar – duoda ir bijo, kad duoda veltui. Ir tas bijojimas – žudo paramą labiau nei Kremlius“, – sako jis.
Jo vertinimas – parama turi likti, bet ji turi tapti ne emocija, o sistema.
„Emocija buvo 2022-aisiais – vežėme viską. Dabar – 2026-ieji. Dabar – turi būti sistema – kaip ES fondai – su paraiška, su ataskaita, su nuotrauka. Ukrainiečiai patys to nori. Sąžiningi ukrainiečiai nori audito labiau nei mes. Nes jie mato, kas vagia jų vardu“, – sako Žemaitaitis.
Mūsų integracijos kelias – nuo aklos paramos prie protingos draugystės
Kodėl reikalavimas audito – apie mūsų integraciją?
Nes mes į Europą ėjome mokytis skaidrumo. ES parama Lietuvai – visada su auditu. Kiekvienas euras – su sąskaita. Kodėl mūsų parama Ukrainai – be audito?
Tikra integracija – tai kai tampame ne tik davėjais, o partneriais. Partneris – ne tas, kuris duoda ir neklausia, o tas, kuris duoda ir klausia – ar gavai, ar tinka, ar reikia dar?
Žemaitaičio siūlomas auditas – tai ne smūgis Ukrainai. Tai – smūgis tiems, kurie iš paramos pasidarė verslą – Lietuvoje ir Ukrainoje.
Stipri Lietuva – tai ne ta, kuri duoda daugiausiai. Stipri Lietuva – ta, kuri duoda protingiausiai.
„Aš – už paramą Ukrainai iki pergalės. Bet aš – už tokią paramą, kuria didžiuotųsi ir lietuvis, ir ukrainietis. Kurioje nėra vietos remontui be sąskaitos ir atstatymui be nuotraukos. Nes tikra draugystė – ne kai duodi aklai, o kai duodi atsakingai. Ir Ukraina nusipelno atsakingos draugystės, o ne aklo pavedimo“, – pabaigė Žemaitaitis.
Kol Rūta Janutienė gali paklausti – o kas, jei auditas parodys blogai? – o Žemaitaitis gali atsakyti – tada pataisysime – tol parama Ukrainai bus ne Europos nuovargis, o Europos pavyzdys.
Pavyzdys, kaip maža Lietuva moko didelę Europą – remti galima ir širdimi, ir protu.