Ruošiama gynybinė linija.
Neišprovokuotas, neprasmis ir labai skausmingas Rusijos karas prieš Ukrainą visiems priminė tikrąjį Rusijos būdą. NATO šalys, turinčios sieną su Rusija, turi ruoštis gintis. Ir netgi mažesnės šalys nėra saugios ir negali laukti NATO sąjungininkų išgelbėjimo. Pradėti gintis gali tekti vieniems.
Estija pasienyje prie Rusijos statys apie 150 bunkerių, teigia gynybos ministras Martinas Heremas. „Statant Baltijos gynybos juostą, Rytų Virumoje planuojama pastatyti apie 150 bunkerių. 100 iš jų bus valstybinėje žemėje, o apie 50 – savivaldybių ar privačioje žemėje“, – sakė jis.
Bunkerių juostos, kaip mus moko istorija, niekada nebūna 100 % efektyvios. Ypač dabar, kai naudojama tiek dronų ir sparnuotųjų raketų. Tačiau šių įtvirtinimų tikslas nėra laimėti karą – jie turi laimėti laiko. Neleisti rusams greitai įsiskverbti į šalį. Bunkeriai, kartu su kitais karo inžinerijos statiniais, gali valdyti priešo judėjimą, nukreipti rusus į zonas, kur juos lengviau sunaikinti. Jie gali būti naudojami su kitais įtvirtinimais, įskaitant prieštankinius griovius, koncertinų tvoras ir minų laukus. Jei pavyktų sulėtinti rusų judėjimą, sąjungininkai turėtų laiko sureaguoti ir atvykti ginti NATO šalies.
Be to, Estija padidins finansavimą jaunimo gynybos organizacijoms ir stiprins dronų valdymo mokymus. Ir tai – šalia kitų investicijų į gynybą.
Apskritai, Estijos vaidmuo ginant NATO rytinį flangą gali būti labai didelis. Visi supranta, kad Baltijos šalys greičiausiai būtų puolamos iš kelių krypčių vienu metu. Labai svarbu sustabdyti rusų judėjimą Baltijos jūroje. Rusijos karo laivams tektų plaukti tarp Estijos ir Suomijos – juos reikėtų stabdyti jau čia.
Įtvirtinimus pasienyje su Rusija kuria ir Latvija, ir Lietuva, ir Suomija. Pastaroji turi labai ilgą sausumos sieną su Rusija ir perka labai daug priešpėstinių minų.