Ar Lietuva gali tapti kito karinio konflikto taikiniu? Šis klausimas vis dažniau keliamas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, įtampos Baltarusijos pasienyje ir nerimą keliančios geopolitinės padėties. Nors tiesioginio puolimo galimybės negalima visiškai atmesti, tai nereiškia, kad karas Lietuvoje yra neišvengiamas ar artimiausiu metu prasidės.
Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, tačiau jos geografinė padėtis išskirtinė. Šalis ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, kuri palaiko glaudžius karinius ryšius su Maskva.
Dėl šios priežasties Lietuvos saugumo klausimai nuolat aptariami tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.
Vis dėlto svarbu atskirti tris skirtingus dalykus: realias karines grėsmes, galimus ateities scenarijus ir socialiniuose tinkluose plintančius gandus.
Kodėl Lietuva laikoma strategiškai svarbia valstybe?
Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad ji yra viena svarbiausių NATO rytinio flango valstybių.
Ypatingą reikšmę turi Suvalkų koridorius – teritorija Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, esanti tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos.
Šis regionas dažnai minimas saugumo analizėse, nes per jį eina svarbūs sausumos susisiekimo keliai tarp Baltijos valstybių ir kitų NATO šalių.
Galimo karinio konflikto atveju tokios transporto jungtys būtų strategiškai svarbios.
Tačiau vien tai, kad teritorija laikoma strategiškai reikšminga, nereiškia, kad joje būtinai vyks kariniai veiksmai.
Rusijos veiksmai kelia ilgalaikį susirūpinimą
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo aplinką.
Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus, nes Rusija vertinama kaip pagrindinis ilgalaikis karinės grėsmės šaltinis regione.
Saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad vertinant galimas grėsmes svarbu stebėti Rusijos kariuomenės atkūrimą, ginkluotės gamybą, karinių dalinių dislokavimą ir politinius sprendimus.
Rusijos galimybės kelti papildomas karines grėsmes NATO valstybėms priklauso ir nuo karo Ukrainoje eigos.
Tačiau ilgalaikė grėsmė nėra tas pats, kas patvirtintas sprendimas pradėti puolimą prieš Lietuvą.
Ar Baltarusija gali tapti papildomos grėsmės šaltiniu?
Baltarusijos teritorija dėl glaudaus karinio bendradarbiavimo su Rusija taip pat yra svarbi regiono saugumo vertinimams.
Būtent iš Baltarusijos teritorijos Rusija anksčiau vykdė karinius veiksmus prieš Ukrainą.
Lietuvos pasienyje su Baltarusija taip pat pasitaiko neteisėtos migracijos bandymų, kontrabandos ir kitų incidentų.
Tokie veiksmai gali būti susiję su hibridinėmis grėsmėmis, kuriomis siekiama daryti spaudimą valstybei, trikdyti institucijų darbą arba didinti visuomenės nerimą.
Vis dėlto pasienio incidentai savaime nėra įrodymas, kad ruošiamasi kariniam įsiveržimui.
NATO vaidmuo – viena svarbiausių Lietuvos saugumo garantijų
Lietuvos gynyba nėra vien Lietuvos kariuomenės užduotis.
Šalis priklauso NATO, kurios kolektyvinės gynybos principas įtvirtintas Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje.
Tai reiškia, kad ginkluotas vienos NATO narės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas Aljanso valstybes. Kiekviena sąjungininkė įsipareigoja suteikti pagalbą, imdamasi veiksmų, kuriuos laiko būtinais, įskaitant galimą karinę jėgą.
Lietuvoje taip pat dislokuojamos sąjungininkų pajėgos, stiprinama oro gynyba ir vykdomos bendros karinės pratybos.
Šių priemonių tikslas – atgrasyti potencialų agresorių ir užtikrinti, kad galimo puolimo kaina būtų itin didelė.
Pavojus gali pasireikšti ir be atviro karo
Kalbant apie grėsmes Lietuvai, dažnai įsivaizduojami tankai, raketos ir didelio masto kariniai veiksmai.
Tačiau šiuolaikiniai konfliktai gali pasireikšti ir kitomis formomis.
Kibernetinės atakos, GPS signalų trikdymas, dezinformacijos kampanijos, sabotažas ir kritinės infrastruktūros pažeidimai gali kelti rimtų problemų net neprasidėjus atviram kariniam konfliktui.
Dėl šios priežasties Lietuvoje stiprinama ne tik kariuomenė, bet ir civilinė sauga, energetikos infrastruktūra bei kibernetinis saugumas.
Svarbu suprasti, kad pasirengimas tokiems scenarijams yra atsakingos valstybės veiklos dalis, o ne ženklas, kad konkretus išpuolis jau suplanuotas.