Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Didelė staigmena dėl žiemos Lietuvoje: meteorologinės prognozės stebina – taip gali nutikti pirmą kartą istorijoje

Artėjanti 2026–2027 metų žiema Lietuvoje gali būti gerokai kitokia, nei daugelis yra įpratę matyti. Ilgalaikiai orų prognozavimo modeliai rodo padidėjusią šiltesnių nei įprasta orų tikimybę, o pagal vieną itin šiltą scenarijų temperatūros nuokrypiai nuo daugiamečių vidurkių galėtų siekti net 4–5 laipsnius. Jei tokios prognozės išsipildytų visą žiemą, Lietuva galėtų sulaukti išskirtinai šilto sezono. Vis dėlto meteorologai primena, kad ilgalaikės prognozės dar nėra garantuotas būsimos žiemos vaizdas.

Žiema Lietuvoje tradiciškai siejama su šalčiu, sniegu, užšalusiais vandens telkiniais ir neigiamomis oro temperatūromis. Tačiau pastaraisiais metais žiemos orai tampa vis permainingesni, o ilgalaikiai meteorologiniai modeliai vis dažniau numato šiltesnius už įprastus laikotarpius.

Šį kartą dėmesį patraukė Amerikos klimato prognozavimo sistemos CFS modelio skaičiavimais grindžiamas scenarijus, pagal kurį artimiausių mėnesių temperatūra gali smarkiai viršyti įprastas klimato normas.

Pateiktame itin šiltame scenarijuje numatoma, kad lapkričio vidutinė temperatūra gali būti maždaug 1,5–2,5 laipsnio aukštesnė už daugiametį vidurkį. Žiemos mėnesiais galimi dar didesni teigiami temperatūros nuokrypiai.

Gruodis, sausis ir vasaris gali būti neįprastai šilti

Didžiausio dėmesio sulaukia trijų pagrindinių žiemos mėnesių – gruodžio, sausio ir vasario – prognozės.

Pagal pateiktą šiltos žiemos scenarijų, šių mėnesių vidutinė oro temperatūra galėtų būti 2–3 laipsniais aukštesnė nei įprasta. Kai kuriuose modelio skaičiavimuose galimos ir dar didesnės, 4–5 laipsnius siekiančios teigiamos anomalijos.

Tokie skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nedideli, tačiau meteorologijoje kelių laipsnių skirtumas, vertinant viso mėnesio ar sezono vidurkį, yra labai reikšmingas.

Pavyzdžiui, jei tam tikro mėnesio įprasta vidutinė oro temperatūra yra neigiama, net kelių laipsnių padidėjimas gali lemti, kad didelę mėnesio dalį vyraus atlydžiai, lietus ar šlapdriba.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šie skaičiai apibūdina vieną iš galimų prognozavimo scenarijų. Jie dar nereiškia, kad būtent tokios temperatūros Lietuvoje tikrai bus užfiksuotos.

Ar Lietuva gali sulaukti šilčiausios žiemos istorijoje?

Jeigu itin šiltas scenarijus pasitvirtintų, artėjanti žiema galėtų patekti tarp šilčiausių per Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją.

Tačiau teigti, kad ji tikrai taps pačia šilčiausia, kol kas būtų per anksti.

Tam reikėtų ne tik itin aukštos vidutinės temperatūros, bet ir galutinių viso žiemos sezono meteorologinių matavimų, kuriuos būtų galima palyginti su ankstesnių metų duomenimis.

Be to, atskirų modelių rezultatai gali skirtis. Vienas gali numatyti didesnius teigiamus temperatūros nuokrypius, o kitas – gerokai nuosaikesnę žiemą.

Europos sezoninių prognozių sistemos taip pat rodo, kad didelėje žemyno dalyje šiltesnės nei įprasta žiemos tikimybė yra padidėjusi, tačiau šiaurės rytinėje Europos dalyje prognozių neapibrėžtumas išlieka didesnis.

Todėl rekordinių temperatūrų galimybę reikėtų vertinti kaip vieną iš scenarijų, o ne jau nustatytą faktą.

Ar tai reiškia, kad šią žiemą nebus sniego?

Vienas natūraliausių klausimų išgirdus apie galimą itin šiltą žiemą – ar Lietuvoje apskritai sulauksime sniego?

Net ir gerokai šiltesnė už daugiametį vidurkį žiema nebūtinai reiškia, kad visus tris mėnesius vyraus teigiama oro temperatūra.

Šiltą žiemą taip pat gali pasitaikyti stiprių šalčių, gausaus snygio ar trumpalaikių pūgų.

Esminis skirtumas tas, kad šalti laikotarpiai gali būti trumpesni, o atlydžiai – dažnesni arba ilgesni.

Dėl to sniego danga kai kuriose Lietuvos vietovėse galėtų susidaryti tik trumpam ir vėliau ištirpti.

Ypač dideli skirtumai galimi tarp pajūrio ir rytinių Lietuvos rajonų. Vakarų Lietuvoje žiemomis paprastai būna švelnesnis klimatas, o rytinėje šalies dalyje dažniau pasitaiko žemesnės temperatūros ir ilgiau išsilaikantis sniegas.

Taigi net jei bendras žiemos vidurkis būtų neįprastai aukštas, tai nepaneigtų atskirų šaltų savaičių galimybės.

Kodėl kelių laipsnių anomalija yra tokia reikšminga?

Meteorologai temperatūros anomalijas vertina lygindami faktinę arba prognozuojamą temperatūrą su nustatyta klimato norma.

Lietuvoje šiuo metu naudojama standartinė klimato norma, apskaičiuota pagal 1991–2020 metų laikotarpio meteorologinius duomenis.

Jeigu prognozuojama teigiama 3 laipsnių anomalija, tai nereiškia, kad kiekvieną dieną bus lygiai trimis laipsniais šilčiau.

Tai reiškia, kad vidutinė nagrinėjamo laikotarpio temperatūra galėtų būti maždaug trimis laipsniais aukštesnė už atitinkamą daugiametį vidurkį.

Vienomis dienomis temperatūra gali būti net gerokai žemesnė už normą, o kitomis – ją viršyti dešimčia ar daugiau laipsnių.

Būtent todėl ilgalaikė prognozė negali tiksliai atsakyti, ar per Kalėdas snigs, kokia temperatūra bus Naujųjų metų naktį arba kada į Lietuvą atkeliaus stipriausi šalčiai.

Šiltesnė žiema gali pakeisti ir kasdienį gyvenimą

Jeigu šilto sezono scenarijus išsipildytų, jo poveikį galėtų pajusti ne tik žiemos pramogų mėgėjai.

Ilgiau išsilaikanti teigiama temperatūra gali sumažinti šildymo poreikį, tačiau dažnesni krituliai ir atlydžiai gali sukelti kitų nepatogumų.

Permainingi orai, kai temperatūra nuolat svyruoja apie nulį, sudaro palankias sąlygas plikledžiui.

Po lietingos dienos naktį temperatūrai nukritus žemiau nulio, keliai ir šaligatviai gali tapti ypač slidūs.

Šiltesni laikotarpiai taip pat gali paveikti augalų žiemojimą, dirvožemio įšalą ir vandens telkinių ledo dangą.

Jeigu dažnas atlydis kaitaliosis su staigesniais šalčiais, orų sąlygos gali būti ne mažiau sudėtingos nei įprastą šaltą žiemą.

Kodėl ilgalaikės prognozės gali keistis?

Amerikietiškas CFSv2 modelis naudojamas ilgalaikėms atmosferos ir klimato sąlygų tendencijoms vertinti.

Jis analizuoja daugybę veiksnių, įskaitant atmosferos procesus, vandenynų temperatūrą ir kitus klimato sistemos pokyčius.

Tačiau ilgėjant prognozuojamam laikotarpiui mažėja galimybė tiksliai nustatyti konkrečius orus.

Artimiausių dienų prognozės paprastai yra gerokai tikslesnės nei keliems mėnesiams sudaromos sezoninės prognozės.

Pastarosios pirmiausia padeda įvertinti, ar didesnė tikimybė sulaukti šiltesnio, šaltesnio, sausesnio ar drėgnesnio laikotarpio.

Europos orus žiemą ypač stipriai veikia atmosferos cirkuliacija, Atlanto ciklonai ir aukšto slėgio sritys. Jų išsidėstymas gali gana greitai pakeisti situaciją.

Todėl net ir vyraujant šiltesnės žiemos tikimybei, pavieniai stipraus šalčio epizodai išlieka visiškai įmanomi.

Meteorologinės žiemos pradžia jau netoli

Meteorologinė žiema prasideda gruodžio 1 dieną ir tęsiasi iki paskutinės vasario dienos.

Būtent šio laikotarpio temperatūros vidurkis leis įvertinti, kiek 2026–2027 metų žiema iš tikrųjų skirsis nuo ankstesnių sezonų.

Artėjant gruodžiui sezoninės prognozės bus tikslinamos, o jų rezultatai gali pasikeisti priklausomai nuo naujausių atmosferos ir vandenynų duomenų.

Todėl gyventojams verta sekti ne tik ilgalaikius modelius, bet ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamas trumpesnio laikotarpio prognozes.

Kol kas aiškiausia viena – artėjančiai žiemai neatmetamas gerokai šiltesnių nei įprasta orų scenarijus. Tačiau ar Lietuva iš tiesų sulauks istorinio šilumos rekordo, paaiškės tik pasibaigus žiemai ir įvertinus faktinius meteorologinius duomenis.

Parengta pagal pateiktą CFS modeliu grindžiamą prognozės scenarijų, „Copernicus“ sezoninių prognozių informaciją ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato duomenis.

Patiko straipsnis? Pasidalink!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *