Praėjo daugiau nei savaitė nuo Lietuvą sukrėtusios 38-erių futbolininko Manto Litvino mirties. Gedinti jo žmona, žinoma fotografė ir influencerė Agnė Litvinienė viešai kreipėsi į ją palaikančius ir atvirai papasakojo, kokios buvo paskutinės vyro dienos.
Instagrame atvirai prakalbusi Agnė Litvinienė neslėpė – ašaras po mylimo vyro Manto Litvino mirties lieja kiekvieną dieną.
„Viskas, kas nutiko, yra net baisiausiame košmare nesusapnuota tragedija, niekada negalvojau, kad teks išgirsti tokus žodžius iš medikų, – instagrame kalbėjo A.Litvinienė. – Kai palaidoji vyrą, kuris tau buvo ir geriausias draugas, ir patikėtinis, ir viskas viename, kuris buvo vyras iš didžiosios V ir tėtis iš didžiosios T, tai yra kažkokia neišmatuojama, neišregėta, nemoku pasakyti, kokio didumo tragedija.“
Moteris dėkojo visiems už palaikymą. Tiesa, pridūrė, kad kalbėti viešai po tokios skaudžios netekties praėjus tik kiek daugiau nei savaitei tikrai nėra lengva.
Agnė taip pat parodė, kad nuo tada, kai Mantas buvo paguldytas į reanimaciją, ant kaklo visada nešiojasi jo žiedą.
„Visą laiką ji nešiosiuosi“, – patikino.
O atkreipusi dėmesį į tai, kad už lango graži diena, A.Litvinienė prisiminė, kaip mylimas vyras laukė saulėto laikotarpio: „Po Kalėdų sausio pradžioj iškart sako – aš taip laukiu pavasario, mocą išsitraukti, važiuoti į darbą su mocu…“
Agnė taip pat sureagavo į kai kurių kalbas, neva ji iš vyro tragedijos darosi reklamą – moteris pabrėžė, kad jei to būtų norėjusi, tai dar sutuoktiniui esant sunkios būklės jau būtų viešai dėl to liejusi skausmą. A.Litvinienė paaiškino, ir kodėl pasidarė nuotrauką iš reanimacijos su Mantu: „Tam, kad paskui žiūrėdami į ją lengvai pasijuoktume, kiek streso mes apturėjome, kiek prisimeldėme ir kaip galvojome, kad viskas blogai pasibaigs. Vien tik dėl to tą nuotrauką norėjau turėti.“
A.Litvinienė instagrame plačiau papasakojo, ką išgyveno, kai pablogėjo Manto būklė.
„Kai jam labai blogai pasidarė, sėdėjau už ligoninės skyriaus vedėjos durų valandą ir laukiau, kol ji su manimi pasikalbės apie visus galimus variantus. Paskui trečiadienį manęs laukė visas daktarų konsiliumas su transplantologais, reanimatologais, skyriaus vedėjais ir gydančiais daktarais, – pasakojo Agnė. – Jis gulėjo panašiai kaip dirbtinėje komoje, seduotas su intubacija, pajungtais dirbtiniais plaučiais, jo krūtinė kilnojosi vien tik nuo aparatų.“
Pastaruoju metu Mantas buvo prijungtas prie EKMO aparato, kuris palaikė jo gyvybę. Be to, jam net du kartus buvo atlikta sunki operacija.
„Ji buvo padaryta tam, kad galėtume eiti kitus kitus žingsnis, tai yra, kad jis būtų įtrauktas į donorų sąrašą ir skubos tvarką gautų „HeartMate 3“ aparatą, kur namuose galėtų gyventi su dirbtine širdimi ir būtų nepririštas prie aparatų. Šitas aparatas pavaduoja kairįjį širdies skilvelį.
Pas jį buvo tokia prasta situacija, kad buvo prastas ir dešinysis širdies skilvelis. O kai prastas ir dešinysis ir neužtenka kairiojo širdies skilvelio, plius pakeistų vožtuvų, palaikyti gyvybei ir laukti namuose donoro, tai žmogus dar būna papildomai pajungtas prie EKMO aparato ir donoro laukia ligoninėje. Išloši tik tiek, kad atsiduri pačiame donorų sąrašo viršuje ir tau greičiau atsiranda donoras“, – dalijosi Agnė, kurios vyras, donoro, deja, nesulaukė.
Kaip pasakojo A.Litvinienė, situacija ėjo prastyn: „Realiai mes neatlaikėme pačio pirmo žingsnio. Tie žingsniai turėjo būti trys ar keturi, nekalbant apie tai, kad su persodinta širdimi irgi yra galybė komplikacijų. Plius Mantui įsimetė kažkokia bakterija. Kiek parašyta mirties liudijime, suprantu, kad tai yra sepsis. Jam dar pilnai išsivystė ir inkstų nepakankamumas ir labai didelis širdies nepakankamumas.
Šeštadienį ir sekmadienį mes turėjome tokį menką pagerėjimą, jisai buvo kaip ir sąmoningas, viską darė labai iš lėto, padėdavau atsigerti. Sekmadienį pats bandė ir valgyti, neleido man daktarai jo maitinti, kad nedaryčiau meškos paslaugos. Buvo toks piktesnis, bet nusišypsodavo.
Sekmadienį vakare jam buvo sugalvota pakeisti EKMO sistemą. Nors jinai tarnauja ir mėnesį, bet jau buvo apsinešusi dėl kažkokios bakterijos. Kaip įtariama, tai galėjo būti ir sepsis, ir kažkas ant plaučių, nors pasėlis neišaugo. Tai sugalvojo pakeisti EKMO apararą, o tas EKMO aparato pakeitimas yra labai lengva procedūra. Aišku, jis labai brangiai kainuoja, bet nieks į kainą tokioje situacijoje nežiūri, ir keičia į naują aparatą.“
„Esmė ta, kad aš jau nebūčiau jo parsivežusi iš ligoninės tokio pat, kad jis būtų lakstęs, ėjęs šašlykų kepti, su motociklu važinėjęs ir taip toliau. Jis jau būtų buvęs truputį kitoks. Nežinau, kaip būtų buvę, jeigu būtų persodinę širdį. Manau, kad po kažkiek laiko, po reablitacijos jis būtų gyvenęs plius minus tikrai kokybišką ir pilnavertį gyvenimą, bet paprasčiausiai neatlaikė“, – nuoskaudų neslėpė A.Litvinienė.
Agnė prisiminimais nusikėlė į tą lemtingą sekmadienį ir pasidalijo paskutiniais žodžiais, kuriuos ji ir jos mylimas vyras ištarė vienas kitam: „Sakiau – Mantuk, aš tave labai myliu. Ir jis atsakė – ir aš tave labai myliu. Tai buvo paskutiniai vienas kitam ištarti žodžiai iš visos širdies.“
Vėliau Agnė laukė medikų skambučio. Nesulaukusi, bandė prisiskambinti į ligoninę pati, tačiau susiekti su medikais vis nepavykdavo. Kol galiausiai A.Litvinienė išgirdo širdį veriančią žinią – Mantas mirė.
Žmonės.lt primena, kad apie vyro netektį Agnė Litvinienė pranešė kovo 17 dieną savo instagramo paskyroje.
„Su begaliniu liūdesiu ir skausmu dalinuosi žinia, kurios nesinorėjo rašyti…
Mantas – mano vaikų tėtis, brangus žmogus, mūsų gyvenimo dalis – išėjo anapilin. Niekas negali paruošti tam momentui, kai prarandi žmogų, kuris buvo šalia tiek daug akimirkų, tiek daug metų. Skausmas, tuštuma ir begalinis ilgesys…
Dėkoju visiems už palaikymą, už gražius žodžius ir už buvimą šalia. Laikykime brangius žmones arti, mylėkime juos garsiai ir vertinkime kiekvieną akimirką kartu.
Ilsėkis ramybėje, Mantai. Tavo pėdsakai liks amžinai mūsų širdyse“, – instagrame rašė A.Litvinienė.
Pora sulaukė dviejų sūnų.
Pastaruoju metu M.Litvinas dirbo „Vilniaus football adademy“ administratoriumi.
Per savo futbolininko karjerą M.Litvinas atstovavo Panevėžio „Ekranui“, Pakruojo „Kruojai“ ir Vilniaus „Vėtrai“, buvo kviečiamas į įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktines.
Baigęs karjerą vyras nuo futbolo nenutolo ir Darvydo Šerno įkurtoje jaunųjų futbolininkų kalvėje ėjo administratoriaus pareigas.
Dėl širdies problemų futbolininkas atsidūrė ligoninėje, o kovo 16 dieną mirė.
