Nors valdžia kartoja, kad priešas kone už vartų, bet politikų veiksmai didelės skubos nerodo. Į Valstybės gynimo tarybą susirinkę šalies vadovai nusprendė didinti Lietuvos kariuomenę – pridėti dar 5 tūkstančius karių profesionalų. Bet visas procesas truks net 13 metų – iki 2038-ųjų.
Opozicija sako, kad šio tikslo ambicingu vadinti negalima, nors jis ir panašus į pernykštį, kurį patvirtino patys konservatoriai. Vis tik Krašto apsaugos ministrė gyvena viltimi, kad procesą pavyks pagreitinti.
Valstybės gynimo tarybos posėdis vyksta artėjant „Zapad“ pratyboms, tęsiantis kalboms dėl galimų paliaubų Ukrainoje ir po Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pareiškimų, kad konflikto atveju pirmiausia kentėtų Baltijos šalys ir Lenkija.
„Kalbant apie grėsmes, buvo pristatymas viso grėsmių paveikslo, kas keičiasi, kas nesikeičia“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
„Šiam momentui mes nematome jokių grėsmių Lietuvos Respublikai. Tačiau tie indikatoriai, kuriuos mes turime, kuriuos mes matome, rodo, kad „Zapad“ pratybos bus nieko daugiau, kaip paprastos pratybos“, – tikino Prezidento patarėjas Marius Česnulevičius.
Siekia parengti daugiau karių profesionalų
Ilguoju laikotarpiu grėsmės išlieka. Todėl priimtas sprendimas dar labiau stiprinti mūsų kariuomenę. Dabar karių profesionalų Lietuvos kariuomenėje yra apie 15 tūkstančių. Šį skaičių politikai nori didinti.
„Daugiau negu 15 tūkstančių karių, tas yra patvirtinta šiai dienai, tačiau priėmus sprendimus dėl pirmosios divizijos atkūrimo ir paraleliai kitų pajėgumų vystymo, siektinas skaičius būtų link 20-ies tūkstančių, o ne 15-os“, – įvardijo M. Česnulevičius.
Tokių skaičių reikės gerokai palaukti, iki 2038-ųjų. 5 tūkst. papildomų karių, per 13 metų. Tokį planą šiandien sudėliojo Valstybės gynimo taryba.
„Kiek užtrunka profesionalo parengimas? Na, jis, iš tikrųjų, užtrunka. Ir tai irgi, kaip ir šauktinių atveju, susiję su infrastruktūra. Ar čia labai ambicingas tikslas? Na, ko gero, nelabai ambicingas tikslas“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pernai rudenį konservatorių Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą didinti karių profesionalų skaičių. Per penkerius metus jie planavo 1,5 tūkst. karių padidėjimą. Taigi, tiek socdemų, tiek ir konservatorių ambicijos panašios.
„Ar neturėtume mes greičiau suktis, jeigu priešas už vartų? – Na, divizijos kūrimo greitis jau yra ankstesniuose VGT posėdžiuose apspręstas, o kalbant apie pilną kariuomenės struktūrą, kuri sudarytų beveik 60 tūkst. kariuomenės personalo, taip, jis formuojamas žingsnis po žingsnio, su rezervu ir atitinkamai tokie yra planai“, – kalbėjo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
Tiksi procesą pagreitinti
Tiesa, krašto apsaugos ministrė tikisi, kad galbūt procesą pavyks pagreitinti.
„Aš labai tikiuosi, kad neprireiks vis dėlto pajudėti arti ketvirto dešimtmečio, kad mes galėtume turėti šitų skaičių padidinimą“, – kalbėjo Dovilė Šakalienė.
Ministrė sako, kad į Seimą neš karių socialinių garantijų gerinimo paketą, kad būtų lengviau pritraukti naujus karius ir tuo pačiu išlaikyti esamus.
„Kad galėtume pasiūlyti tam tikrose srityse geresnes sąlygas. Taip pat ir kariuomenėje tam tikri pakeitimai bus reikalingi, kad galėtume padidinti motyvaciją karių“, – vardijo krašto apsaugos ministrė.
Kol laukia įstatymų projektų dėl karių, Seimas ketvirtadienį balsavo dėl sankcijų rusams bei baltarusiams. Jos pratęstos dar metams ir numato neįsileisti atvykstančių rusų, baltarusiams apsunkintas leidimų gyventi Lietuvoje gavimas. Nors buvo siūlymų suvienodinti rusus ir baltarusius, tačiau tam parlamentas nepritarė.
Be to, parlamente įveikta ir pirmoji stadija dėl išstojimo iš Otavos konvencijos, kuri draudžia naudoti priešpėstines minas. Nors anksčiau dėl šio siūlymo dvejojo Remigijus Žemaitaitis, tačiau šiandien balsuojant niekas nebuvo prieš.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
