Šis peršalimo ligų sezonas neeilinis – nuo gripo jau mirė daugiau žmonių nei nuo COVID-19 ligos. Šie metai apskritai fiksuoti kaip rekordiniai – gripas nusinešė net 68 žmonių gyvybes. Kas galėjo tai nulemti?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ir NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.
Ar iš tiesų nuo gripo šiemet mirė daugiau asmenų nei nuo kovido?
G. Gargasienė: Turime didžiausią mirties atvejų skaičių apskritai nuo gripo lyginant daugiametinę dinamiką, 15-os metų statistiką. Ir tai yra turbūt normalu, atsižvelgiant tiek į šio sezono gripo sunkumą, hospitalizacijų didesnius skaičius ir mirties skaičius, kuriuos registravo tiek kitos Europos ir ne Europos Sąjungos šalys.
Tai Lietuvoje tai galima sieti su pagerėjusia diagnostika, nes šiuo metu jau nuo spalio mėnesio praktiškai visos gydymo įstaigos naudojo greituosius antigeno testus ne tik COVID-19 ligos nustatymui, bet ir kitų patogenų – tiek gripo, tiek respiracinio sincitinio viruso, tiek kitų virusų nustatymui.
Tai ta geresnė diagnostika leidžia mums aptikti mirties ar susirgimo priežastį ir matome šių metų statistikoje tikrai didelius skaičius.
Kokios amžiaus grupės buvo labiausiai paveiktos gripo, ypač kai matome tas mirtis, tad kokios amžiaus grupės žmonės dažniausiai mirdavo nuo gripo šį sezoną?
G. Gargasienė: Tai iš tikrųjų iš 68-ių mirčių didžioji dalis yra vyresni nei 65-erių metų amžiaus asmenys. Tai jeigu turime omenyje, kad buvo 68 mirtys, iš jų 65-i turėjo lėtinių ligų, tai jie jau yra rizikos grupė, iš jų 60-imt nebuvo skiepyti sezonine gripo vakcina ir matome, kad tai yra rizikos grupei priklausantys asmenys, kurie galėjo pasiskiepyti nemokamai valstybės lėšomis, bet to nepadarė.
Šis sezonas dar nesibaigė, tų mirčių tikėkimės nebebus, bet jų dar gali būti, tai išskirtinis turbūt ir tuo, kad rizikos grupių asmenys tie, kurie rūpinasi ir pripratę skiepytis, tai mes ir matome, kad didžiausios skiepijimosi apimtys valstybės lėšomis yra vyresnių nei 65 metų asmenų, tada su lėtinėmis ligomis, bet vaikai tikrai buvo skiepijami vangiai, nors mes iš tikrųjų ir labai agitavome, juolab jeigu žiūrėtume ir sergamumą šio sezono, tiek praeito, tai apie 50-60 proc. sergančiųjų sudaro būtent vaikai.
Aišku, tai galima sieti tiek su dažnesniu kreipimusi į šeimos gydytojus, kadangi tėvai labiau rūpinasi vaikų sveikata, tačiau ir hospitalizacijos apimtys neramina šiais metais, nes tikrai turėjome savaičių, kur 70 proc. hospitalizuotų asmenų buvo vaikai. Turėjome ir vaikų, hospitalizuotų iki 2 metų amžiaus, tai rodo kad šis gripo sezonas buvo sunkus ir negalvoti, kad vaikai persirgs lengviau, nes taip tikrai nėra. Ši liga bet kokiai amžiaus grupei gali pridaryti daug žalos ir komplikacijų.
Gydytoja, pakalbėkime apie gripą, ar iš tikrųjų čia neeilinė situacija ir šiais metais, šį sezoną gripo sergamumas buvo neeilinis?
J. Dūdienė: Tikrai matėme gripo atvejų daugiau. Jeigu taip istoriškai pažiūrėti vasarą mes COVID-19 atvejų fiksuodavome, dėl peršalimo kreipdavosi ir vasarą, prasidėjo spalis dar tikrai aptikdavome, nes yra dvigubi, trigubi testai, kur tu gali greitai matyti arba vienas, arba kitas virusas yra. Bet pradėjo rudenį keistis tik tai į tą pusę, kad tik tai gripas. Labai nieko čia keisto, nes ir COVID-19 pandemijos metu tokie tie epideminiai pabangavimai, ar kaip mes sakome, sergamumas jis yra būdingas ir ne tik žiemos mėnesiais ir kyla kas du, tris mėnesius.
Jis kilo ir nebuvo dar praktiškai visi moksleiviai rugsėjį sugrįžę į mokyklas, o mes jau turėjome aukštesnius COVID-19 skaičius, jei taip pažiūrėsime pagal mėnesius kilimą, ir paskui jis nurimo, ta aiški tokia banga praėjo. Žiemą, natūralu, kitas virusas vyravo, tai mums tas gripo sezonas jis labai įprastas yra, maždaug lapkritį įsibėgėja, gruodis, sausis, vasaris būna bjaurus, bet, deja, užpraeitą ir praeitą savaitę dar balandį mes randame. Ir tikrai būdavo labai keista, tu darai testus ir atrodo neblogai viskas, ne per daug karščiuoja ir atrodydavo, kad čia bus COVID-19, bet jo nėra.
Visgi tokių neigiamų, tuščių atsakymų rasdavome, tas būdavo neįprasta mums patiems gydytojams, slaugytojams, kad nėra tos bangos COVID-19.
Nenoriu būti bloga prognozuotoja, bet nenustebčiau dabar, jeigu dabar pavasarį ar link vasaros pakils ir koronaviruso infekcijos banga.
Girdėjome, kad šiais metais buvo ne tik A gripo virusas, bet ir B gripo virusas?
J. Dūdienė: Buvo taip, kad ir po du sirgdavo ir pacientą tokį turėjau. Žiauriai sunkiai atrodo žmogus, kuris karščiuoja 40-imt, darai jam testą ir randi A ir B gripą.
Taip įmanoma, nes tie virusai šiek tiek skirtingi. Ir visi prasirgo net po maždaug du kartus ir dėl to atrodo, kad sergamumo buvo daugiau, nes mes tikrai, kai pateikiame skaičius į ligonių kasas, fiksuojame atvejus, tai ten nėra išskirta A ar B gripas TLK kodo prasme, tai gaunasi, kad truputėlį ir pasidvigubina ir gal dėl to tie skaičiai didesni todėl.
Kartais žmonės tikrai uždelsia, suserga ir kai kurie būna kreipiasi per anksti, o kiti kaip tik sako neaukšta temperatūra ir neskuba kreiptis. Ar galėtumėte patarti, kada yra tikrai tie požymiai, kai nebėra ko laukti ir reikia kreiptis pas gydytoją ir greitai?
J. Dūdienė: Būdinga tai, kad, aišku, gripas sukelia karščiavimą. Tai mes sakome trys paros paprastai temperatūra būna aukšta, tai būna stebėjimas ir net vaikų amžiuje irgi sakome stebėjimas, žiūrėkite kaip sekasi ir noriu pabrėžti, adekvačiomis dozėmis ibuprofeną ir paracetamolį vartokite, jeigu ji krenta, temperatūra įvaldoma, pakankamas skysčių gėrimas, tai tris paras viskas gerai, tačiau jei ketvirta, penkta para ir toliau ilgas karščiavimas, kas būdinga buvo ir šiemet.
Tada, kai gripas, kaip mes liaudiškai sakome, „nutarkuoja“ gleivinę nosiaryklės, gerklės, trachėjos – atsiveria vartai lipti visoms kitoms bakterinėms infekcijoms. Atsiradus papildomiems simptomams kaip labai intensyvus kosulys ir jisai nerimsta, nes paprastai atsigėrus arbatos, jeigu tai yra kažkoks virusinis peršalimo kosčiojimas nuo gerklės, nuo slogos, tai jis pagėrus šiltų skysčių lengvai yra įveikiamas, o čia viskas intensyvėja, atsiranda grubus kosulys iš plaučių, žmogus sako, kad jam viską skauda, o jeigu dar dusulys, tai čia iš viso signalas, kad skubiai kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Jeigu savaitgalis ir nedirba jūsų klinika šeimos, jeigu prasideda rijimo sutrikimai, tai galima įtarti ir streptokokinę infekciją, ji tikrai gali tonzilių uždegimus duoti.
Tai yra grubūs tokie žmogui apskaičiuojami pokyčiai ir tada jie turėtų kreiptis ne vien telefoninei konsultacijai, bet ir gyvai atvykus atlikti tyrimus kraujo, plaučių nuotraukas, apžiūrą.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
