Auksinės mintys iš dešimtokų egazaminų.
Tauta, kuri neturi papročių, neturi ir veido.
Kaimo žmonės turi tradiciją švęsti derliaus sodinimą ir nuėmimą ir kitas šventes. O kai ateina derliaus nuėmimas, žmonės pjauna rugius.
Šiuolaikiniai darbai – mokslo pažanga, pasistūmimas pirmyn.
Dabartiniais laikais kai kurie žmonės (kaip ir anksčiau) sunkiai dirba, kad galėtų patys prasimaitinti ir pramaitintų kitus, kurie tik skaičiuoja jų užaugintą maistą.
Velykos – tai kiaušinių marginimo ir jų ridenimo šventė. Tai tikrai puiki šventė, pasižyminti lietuvių liaudies raštais bei margumu.
Per Jonines merginos savo supintus rūtų vainikus paleisdavo vandeniu tekėti, kad jie sugrįžtų vedini mylimų vaikinų.
Mano seneliai gana griežtoki, bet su savo tradicijomis. Sesuo prijaučianti meną, o mama daugiau domisi kūryba, muzika.
Lietuvai, kaip ir kiekvienai kitai tautai, būdingi papročiai, tradicijos.
Per Vėlines aplankome jau mirusius mamos tėvų kapus.
Kazio Borutos skaitytame romane „Baltaragio malūnas“ gausu tautosakos elementų, autorius rašo apie piršlybos papročius.
Velykų dieną pagrindinis tikslas – sumušti kuo daugiau kiaušinių su savo kiaušiniu. Taip pat turėtume suvalgyti bent po vieną kiaušinį.
Kaimo žmonės negali išeiti atostogų, neturi išeiginių. Jiems beveik visi metai prabėga laukuose, tvartuose, daržuose. Tokiose sąlygose neištvertų ir gyvuliai, o ką jau kalbėti apie žmones. Todėl ir Lietuvos, ir kitų šalių kaimus dažnai sudrebina šventės.
Svarbiausia kaimo šventė – pavasario pradžia.
Moterys audžia įvairiausius drabužius, margas antklodes ir siuvinėja staltieses.
O koks didelis malonumas apsirengti tautiškais rūbais. Ir savo pagamintais šaukštais ir kitomis gėrybėmis vykti į mugę.
Nuostabi šventė yra Kaziuko mugė. Čia svarbiausia ypatybė yra ta, kad visi turi būti darbštūs, laimingi, apsirengę tautiniais rūbais bei savo rankomis pagamintais įrankiais ir žaislais.
Parinko R. Pačkauskienė
Komentarų nėra.
Dar niekas nekomentavo.
Gali būti pirmas ir pakomentuoti.