„Kodėl mums taip (kaip ES) nepavyksta? Todėl, kad, atsiprašant, vis snarglius kramtom ir politikieriaujam“ (2003 m. vasaris).

„Aš nenoriu pasakyti, kad mums nesvarbi jūsų nuomonė ir mums į viską nusispjauti. Ne, mes išklausysim patarimus… geranoriškus“ (Spaudos konferencija Osle, po susitikimo su Vokietijos kancleriu. 2002 m. lapkričio 12 d.).

„Mes persekiosim teroristus visur. Jei tualete pagausim – paskandinsim klozete“ (Spaudos konferencija Astanoje, 1999 m. rugpjūčio 24 d.).

„Mes suprantame savo pranašumus, bet nesiruošiame riesti nosies ir snausti ant savo gamtinių išteklių“ (Iš pranešimo, perskaityto Edinburgo bibliotekoje, 2003 m. birželio 25 d.).

„Aš seniai pažįstu Borisą Abramovičių (Berezovskį), jis judrus žmogus, kuris visą laiką ką nors paskiria arba atleidžia. Tegu dirba. Tam ir lydeka, kad karosas nesnaustų“ (Spaudos konferencija Kremliuje, 2001 m. liepos 18 d.).

„Bando, aš net pasakyčiau grubiau, pūsti kažkokias politines žiaunas tam, kad užsidirbtų kapitalą kažkokį“ (Iš interviu Rusijos televizijai, 2000 m. rugpjūčio 23 d.).

„Jokių eksperimentų čia nebus. Tegu su žiurkėmis eksperimentuoja“ (Žodžiai, skirti vyriausybei, nusprendusiai sumažinti pašalpas kariškiams, 2000 m. lapkričio 20 d.).

„Mūsų televizijoje daug prievartos ir to, kas vadinasi seksu“ (Susitikimas su karo veteranais Sankt Peterburge, 2004 m. sausio 26 d.).

„Ir jei jūs galutinai norite tapti islamo radikalu ir pasidaryti apipjaustymą, kviečiu jus į Maskvą. Mūsų šalyje daug religinių konfesijų, yra specialistų ir šiuo klausimu, ir aš jums rekomenduoju padaryti operaciją taip, kad pas jus daugiau niekas nebeužaugtų“ (Spaudos konferencija Briuselyje, aptariant ES ir Rusijos susitikimo rezultatus, 2002 m. lapkričio 12 d.).

„Paprasčiausia – mojuoti kardu, kirsti galvas ir šiame fone atrodyti kietu vadovu“ (Spaudos konferencija Kremliuje, 2003 m. birželio 20 d.).

„Jei protai išteka, vadinasi, jų yra. Jau gerai. Vadinasi, jie aukštos kokybės, antraip jų niekam nereikėtų ir jie netekėtų“ (Susitikimas su Rusijos rašinių konkurso nugalėtojais, 2003 m. gegužės 5 d.).

„Jei žmogui viskas patinka, jis yra visiškas idiotas. Sveikam, normalios būsenos žmogui negali viskas visada patikti“ (Iš interviu Rusijos žurnalistams, 2000 m. gruodžio 24 d.).

„Aš puikiai žinau, kad esu dėl visko kaltas, net jei esu nekaltas. Ir tai galioja visiems, sėdintiems šioje salėje. Jūs taip pat kalti, net jei nežinote, apie ką iš viso kalbama“ (Iš kalbos, pasakytos gubernatoriams Valstybės tarybos posėdyje, 2001 m. gegužės 29 d.).

„Tai kaip dabar yra – jei žmogus turi uniforminę kepurę ir aulinius batus, tai jis jau gali apsirūpinti ir užkanda, ir burnele“ (Iš susitikimo su vidaus reikalų ministru B. Gryzlovu, 2002 m. vasario 18 d.).

„Tai protingi žmonės (Rusijos generolai) ir jau tikrai ne kvailesni už savo kolegas kitose šalyse“ (Interviu lenkų dienraščiui „Gazeta Wyborcza“, 2002 m. sausio 15 d.).

„Aš nesijaudinau, kad nakvojau Busho rančoje (vizitas į JAV 2001 m. gruodį). Jis pats turi galvoti, kas atsitiks, jei įsileidžia buvusį žvalgybos darbuotoją. Bet ir pats Bushas – buvusio CŽV vadovo sūnus. Taigi mes buvome šeimos rate“ (Interviu Rusijos televizijoms, 2001 m. gruodžio 24 d.).

„Rusijos rankos vis stipresnės ir stipresnės. Jų neišsuks net tokie stiprūs partneriai kaip Europos Sąjunga. (Spaudos konferencija po Rusijos-Vokietijos susitikimo 2003 m. spalio 9. Putinas kalba apie Rusijos galimybes įstoti Pasaulio prekybos organizaciją).

„Negaliu pasakyti, kad egzistuoja du nesutaikomi priešai, valstybė – iš vienos pusės, oligarchai – iš kitos. Aš manau, kad dabar valstybė rankose turi lazdą, su kuria muša tik vieną kartą. Bet per galvą. Mes ją tik paėmėm į rankas ir to pakako, kad atkreiptume dėmesį“ (Interviu dienraščiui „Le Figaro“, 2002 m. spalis).

„Aš iš viso nežinau, ką ten galima prirašyti. Aš apie save asmeniškai tiek parašyti negalėčiau“ (Interviu su bulgarų žurnalistais, atsakydamas į klausimą apie knygas, parašytas apie jį patį, 2003 m. vasario 28 d.).