Noriu tavęs paklausti — kam tu naudoji savo sąsiuvinį? Rašai į jį visokias nesąmones nuo lentos ir iš vadovėlio, pieši linksmas karikatūras, lankstai iš jo lapų lėktuvėlius, ir viskas? Skurdus panaudojimas. Tuoj tu sužinosi, kad ant sąsiuvinio dar galima užlipti, pastovėti ir už tai net gauti daug gerų daiktelių. Klausykis įdėmiai, ir užsirašyk, jei kas neaišku.
Pasiimk sąsiuvinį, prieik prie kokio nors draugelio ir susilažink su juo iš ko nors tau reikalingo, kad jūs abu atsistosit ant atversto sąsiuvinio, kuris bus padėtas ant grindų, bet draugelis niekaip negalės tau įspirti, įkąsti ir net tavęs paliesti. Jam niekas nieko nedarys, jis stovės ant vieno to paties sąsiuvinio lapo, tu — ant kito, o tas sąsiuvinys gulės ant grindų. Sveikas ir nesuplėšytas. Koks kvailys nesutiks lažintis tokiomis sąlygomis? Ogi kiekvienas kvailys sutiks, todėl jis ir kvailys.
Svarbiausias dalykas visose šiose lažybose yra tas, kad sąsiuvinį ant grindų turi patiesti tu pats. Geriausia tam panaudoti to paties kvailio, su kuriuo lažiniesi sąsiuvinį. Negi mindysi savo? O padėti tą sąsiuvinį reikia taip, kad jis būtų perkištas po durų apačia. Pusė sąsiuvinio vienoje durų pusėje, o kita pusė — kitoje. Dabar tegul tas kvailelis stoja ant savo pusės, tu stok ant savo, ir lai jis pabando, kad gudrus, iš ten tave kaip nors pasiekti.
Tu lažybas jau laimėjai.
Logiška :)