Sekite mus Facebook'e!
Lietuvą sukrėtė net dvi skaudžios eismo nelaimės – viena iš jų kai kelyje žuvo du motociklu važiavę sutuoktiniai, o antroji – kai girto jaunuolio vairuojama mašina įsirėžė į minią ir pražudė 46-erių vyrą. Abiem atvejais prie vairo sėdėjo vos 18 ir 19 metų jaunuoliai, kurių neatsargūs poelgiai pareikalavo net trijų žmonių gyvybių.
Naujienų portalas tv3.lt primena – po šių tragedijų visi kviečiami aukoti žuvusiųjų šeimoms, kurioms reikalingas ne tik palaikymas, bet ir finansinė pagalba.
Panevėžio rajone avarijos metu žuvo du jauni trijų vaikų tėvai. Vaikai šiuo metu yra su močiute. Finansiškai prisidėti galima pervedant norimą sumą į močiutės sąskaitą šiais rekvizitais:
Rima Končienė
LT777180500467724241
Paskirtis: Parama vaikams
PayPal: [email protected]
Marijampolės rajone girto jaunuolio vairuojamam automobiliui įsirėžus į minią, žuvo 46-erių vyras, dvi jo dukros ir draugų sūnus sunkiai sužaloti. Parama renkama per Tursučių kaimo, kur ir įvyko tragedija, bendruomenę, turinčią oficialų paramos gavėjo statusą.
Visos surinktos lėšos bus skiriamos tiesiogiai šeimai: laidotuvių išlaidoms, kasdieniams poreikiams, emocinės paramos užtikrinimui. Finansiškai prisidėti galima šiais rekvizitais:
Gavėjas: Tursučių kaimo bendruomenė
Sąskaita: LT487300010135512169
Paskirtis: Parama Almos šeimai
Šios tragedijos sukrėtė visą Lietuvą – tokie įvykiai sugniuždo ištisas bendruomenes. Abu šie tragiški incidentai kelia klausimą – kodėl jauni vairuotojai dažnai linkę rizikuoti kelyje ir kaip galėtume užkirsti kelią kitoms nelaimėms? Pakomentavo psichologas Edvardas Šidlauskas.
Jauni vairuotojai dažniau jaučia polinkį rizikuoti
Stebint pastarosios savaitės įvykius, galima daryti prielaidą, jog jauni vairuotojai – išskirtinai agresyvūs ir neatsargūs.
Žinoma, toks apibūdinimas neatspindi visų jaunų žmonių, vairuojančių automobilius, tačiau E. Šidlauskas pritaria, jog tam tikra sąsaja tarp jauno amžiaus ir neatsakingo vairavimo – egzistuoja:
„Iš dalies tai tiesa, kad jauni žmonės labiau linkę rizikuoti prie vairo, – sako psichologas, – Jaunas žmogus menkiau kontroliuoja savo impulsus, jo savikontrolė dar yra silpnesnė, todėl jie lengviau pasiduoda nutrūktgalviškoms užgaidoms.“
Pasak specialisto, jaunuolių elgesį, o tame tarpe ir poelgius už vairo, dažnai labiau valdo emocijos, o ne atsargus apskaičiavimas.
„Tai, sakant, dažniausiai su amžiumi praeina, bet ne visada“, – pabrėžia pašnekovas.
Vyriškumo stereotipų gniaužtai
Paklaustas, iš kur apskritai kyla noras agresyviai vairuoti, psichologas E. Šidlauskas pastebi, kad daugeliui vaikinų toks elgesys tampa tarytum vyriškumo įrodymu. Anot jo, šis poreikis kyla iš mūsų kultūros ir egzistavo per amžius, nors ir kitomis formomis.
„Jaunam žmogui šiais laikais dažnai nelieka tinkamų būdų parodyti savo vyriškumą ir vertę, o kultūriniai stereotipai apie „kietą vyrą“ vis dar gajūs.
Anksčiau egzistavo visokie inicijacijos ritualai, kurių metu jaunuolis turėdavo atlikti žygdarbį, pavyzdžiui, sumedžioti gyvūną. Šiandien tokių ritualų neliko, todėl jaunuoliai savo drąsą ir „kietumą“ demonstruoja savais būdais“, – aiškina psichologas.
Kalbėdamas apie būdus, kaip šiuolaikiniai jaunuoliai stengiasi „pasirodyti“, psichologas išskiria maištingą elgesį, tokį kaip „graffiti“ piešimas, stiprus alkoholio vartojimas vakarėliuose, rūkymas ir kiti panašūs veiksmai, įskaitant ir agresyvų vairavimą.
- Šidlausko teigimu, toks elgesys kyla dėl menkavertiškumo jausmo, kurį jaunuoliai bando užmaskuoti „vyriškais“ veiksmais: „Neva „aš nebijau“, „aš kietas“, „aš pakankamai geras karys“. Tai ir tampa nutrūktgalviškumo ar net agresyvių veiksmų priežastimi.“
Kaip užkirsti kelią tragedijoms kelyje?
Pasak psichologo E. Šidlausko, norint užkirsti kelią jaunų vaikinų rizikingiems veiksmams ar agresijai, prevencija turėtų prasidėti dar vaikystėje. Jo teigimu, svarbu, kad jie turėtų pakankamai aukštą savivertę ir būtų sąmoningi.
„Svarbu skatinti sąmoningumą, ramiai ir be gėdos kalbėti apie vaiko klaidas, pažeidžiamumą. Ne teisti, ne kritikuoti ar bausti, o mokyti prisiimti atsakomybę ir leisti jaustis saugiam“, – sako specialistas.
Jis pabrėžia, kad atsakomybės ugdymas turėtų vykti ne tik šeimoje, bet ir mokykloje ar darželyje: „Kalbame ne apie „blogą“ vaiką, o apie vaiką, turintį silpnųjų vietą, kurias galime stiprinti.“
Anot psichologo, itin svarbu, kad jaunuolis turėtų galimybę pasijausti „kietas“ ir vyriškas ne tik prie vairo, o ir kitais, pozityvesniais būdais:
„Jei silpniau sekasi moksluose, galėtų atsiskleisti sporte, savanorystėje, pagalboje gyvūnams ar seneliams, kitose prasmingose veiklose. Reikia ugdyti jaunuolio socialinį kapitalą, leisti vaikui pajusti pasididžiavimą savimi socialiais būdais. Jei to nepakanka, jis ims ieškoti gatvės gyvenimo ir įsivels į įvairias rizikingas, dažnai nelegalias veiklas.“
Daugiausia pykčio – dėl pabėgimo iš įvykio vietos
Psichologas pastebi, jog daugelį skaudžių eismo įvykių lydi ne tik skausmas dėl realiai padarytos žalos, bet ir pasipiktinimas dėl kaltininko pabėgimo iš įvykio vietos:
„Dažnai nukentėjusieji labiau pyksta ne dėl to, kad kažkas buvo sužalotas ar netgi žuvo, bet dėl to, kad vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos.
Tiesa yra tokia, kad visiems gali atsitikti nelaimė, tačiau mūsų, kaip visuomenės, tikslas turėtų būti skatinti atsakomybės ir pagalbos teikimo kultūrą.“
- Šidlauskas teigia, jog jauni vairuotojai, sukėlę baisią avariją, dažnai pabėga iš įvykio vietos ne todėl, kad yra „blogi“ žmonės, o todėl, nes patys yra šoko būsenoje ir jaučia baimę, yra sutrikę.
Specialistas iškelia mintį, jog apie atsakomybę ir elgesį kritinėse situacijose turėtų būti kalbama dar vairavimo kursų metu.
„Svarbu šviesti vairuotojos apie tai, kaip mūsų psichika reaguoja stresinėse situacijose, pavyzdžiui, avarijose. Esant stresui, kyla impulsas bėgti ir slėptis. Bet reikia mokyti juos, kad tokioje situacijoje žmogus privalo padaryti viską, kad išgelbėtų gyvybę kitam ir prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus“, – teigia E. Šidlauskas.
Požiūris į alkoholį turi keistis
Specialistas atkreipia dėmesį ir tai, kad kalbant apie saugumą keliuose nereikėtų pamiršti ir pačios visuomenės atsakomybės. Pasak jo, dažnai kaltas būna alkoholis, į kurį mūsų požiūris taip pat turėtų keistis.
„Deja, vis dar gajus požiūris, kad šventė be taurės – ne šventė. Organizuojant renginius, net jei juose ir bus alkoholio, reikia užtikrinti saugų visų svečių grįžimą namo, pagalvoti apie nakvynės ir transporto galimybes, jei kiti gyvena toli.
Ne tik jauni žmonės, bet ir visa visuomenė atsako už saugesnę aplinką“, – sako psichologas E. Šidlauskas.
