Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti.
Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.
Tačiau valdžia žada, kad pagal naują tvarką mokestinė prievolė už turimą turtą būtų skaičiuojama jau nuo 20 tūkst. eurų vertės ar gal net ir nuo pirmo euro, bet taikant 50 proc. nuolaidą už gyvenamą būstą.
Papildomai surinkti pinigai esą galėtų būti skiriami ne tik gynybai, bet ir infrastruktūros gerinimui, tarkime, kelių tiesimui ar apšvietimo įrengimui.
Visgi tai ne vienintelis pakeitimas, kurį pajustų NT savininkai Lietuvoje.
Jūsų turimo NT mokestinę vertę nustatytų dažniau
Iki šiol masinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą Registrų centras atlieka kiekvienais metais ir kiekvienų metų sausio 1 dieną įsigalioja naujos vidutinės rinkos vertės.
Šios vertės ne rečiau kaip kas 5 metus prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami NT mokesčiai.
„Pagrindinis principas – progresyvumas. Kuo didesnė turto vertė, tuo didesnis mokestis, taip užtikrinant, kad didelės vertės nekilnojamasis turtą valdantys asmenys daugiau prisidėtų prie didesnio mokesčių į biudžetą surinkimo, kuris būtų kaip įrankis efektyviam viešųjų paslaugų finansavimo užtikrinimui“, – sakoma aiškinamajame parengto dokumento rašte.
Kitaip tariant, jei NT vertė būtų nustatoma ne rečiau kaip kas 3 metus, tokiu būdu esą galima nustatyti aiškesnę turto vertę, kuri turėtų būti skaičiuojama progresne tvarka, t.y. jei turtas brangesnis, sumokėsite ir daugiau mokesčių.
„Būtų galima surinkti sąžiningus mokesčius už nekilnojamąjį turtą ir išvengti netikėtų nekilnojamojo turto verčių pokyčių“, – rašoma politikų parengtame dokumente.
Būstas brangsta, ar gyventojai mokės ir didesnius mokesčius?
NT rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad būsto brangimo tendencija matoma ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai – Vakarų Europoje.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas svarsto, kad įtaką būsto brangimui daro ir didėjantis darbuotojų užmokestis.
Visgi pašnekovas mano, kad jei gyventojų NT vertė būtų nustatoma ne vėliau kaip kas 3 metus, toks pakeitimas įneštų daugiau pastovumo, o ne sumaišties.
„Jeigu valdžios tikslas yra surinkti daugiau pajamų, turėti platesnį NT mokestį ir kad mokesčiai būtų surenkami efektyviau, o gyventojams tai keltų mažesnį stresą, yra logiška sutrumpinti vertės nustatymo laikotarpį iki 3 metų“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, net jei valdžia šiuo metu ir neįvestų naujų mokestinių pakeitimų dėl gyventojų turimo NT, kitąmet surenkami pinigai iš turto mokesčio, tikėtina, didėtų kartais.
„Kitąmet bus perskaičiuojama mokestinė turto vertė, net jei ir niekas nebūtų keičiama. Tad tikrai labai daug žmonių turės susimokėti NT mokestį, o pokytis būtų pernelyg staigus.
Jeigu NT vertė būtų nustatoma kas 3 metus, toks pokytis būtų švelnesnis, viskas vyktų nuosaikiai. O nuosaikumas, kaip ir versle, kaip ir gyvenime, yra geriau negu staigūs pokyčiai“, – teigė T. Povilauskas.
Jam antrina ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, kuris sako, kad tiek ekonomika, tiek NT rinka per pastarąjį laikotarpį išgyveno labai dinamišką periodą.
„Rinką paveikė tik pandemija, palūkanų didėjimas, infliacijos šuolis, bet ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Dabar matome atsigaunančią ekonomiką, atsigaunančią NT rinką, mažėjančias palūkanas.
Taigi, pats ekonomikos ciklas yra trumpas ir gana dažnai keičiasi. Todėl keisti NT vertę dažniau būtų logiška“, – svarstė ekonomistas.
Tuo metu Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis yra įsitikinęs, kad NT mokestis turėtų būti skaičiuojamas naudojant kuo atkualesnes NT vertes, t.y. vertinant kuo šviežesnį vaizdą rinkoje.
„Dažnesnis mokestinių gyvenamojo NT verčių atnaujinimas, pvz., kas 2 ar 3 metus, leistų greičiau surinkti didesnę NT mokesčio sumą būsto vertei augant“, – kalbėjo specialistas.
Jo teigimu, kai paskutinįkart – dar 2020 m. – buvo nustatytos mokestinės gyvenamojo NT vertės, būsto kainos Lietuvoje išaugo apie 60 proc.
Tačiau jei NT vertės būtų atnaujinamos dar dažniau, pavyzdžiui, kasmet, A. Prapiesčio teigimu, tai jau nebūtų naudinga.
„Tai nebūtų efektyvu dėl procikliško poveikio biudžeto pajamoms būsto vertei nukritus.
Būsto kainų kritimas greičiausiai sutaptų su ekonominiu nuosmukiu, ir esant kasmetinei verčių peržiūrai, tokioje situacijoje sumažėtų ir biudžeto įplaukos iš NT mokesčio“, – vertino Lietuvos banko atstovas.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos atstovai antrina, kad jei NT mokesčio vertė būtų nustatoma dažniau, pinigų būtų surenkama daugiau, o taip pat atsispindėtų ir tikslesnė mokestinė vertė.
„Gali mažėti NT mokesčio vertės ginčijimo atvejų, nes sutaupyta suma nespės atsipirkti per 3 metus ir bus mokamas NT mokestis nuo didesnės mokestinės vertės, nei kad yra to turto rinkos kaina“, – socialiniame tinkle rašė asociacijos atstovai.
Tiesa, asociacijos vertinimu, galima įžvelgti ir tam tikrų neigiamų pasekmių, jei turto vertinimo laikotarpis bus sutrumpintas.
„Reikės dažniau tikrinti vertę Registrų centre, NT mokesčio planavimas tik 3 metams į priekį vietoje 5.
Tiems, kas pastoviai turi ginčyti NT mokestį , beveik 2 tūkst. padidės ginčų dėl neteisingai nustatytos mokestinės vertės sąnaudos“, – svarstė asociacijos atstovai.
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus naujienų portalui tv3.lt teigė, kad siūlomi pakeitimai, numatantys, kad vidutinės rinkos vertės mokestinėmis būtų prilyginamos ne rečiau kaip kas 3 metus, esminės įtakos masinio vertinimo procesui neturės.
Ruošiasi mokestiniams pakeitimams
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad socialdemokratų, demokratų ir aušriečių koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos.
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad su kai kuriomis išlygomis bus siūlomas visuotinis NT mokestis, vienu punktu didesnis – 17 proc. pelno mokestis, 12 proc. PVM lengvata vietoj 9 proc., taip pat trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio, – tai yra 20, 25 ir 32 proc., 10 proc. draudimo mokestis ir 5 proc. jo lengvata.
Kaip anksčiau rašė BNS, taryba ketino svarstyti pasiūlymus dėl gyventojų pajamų (GPM), pelno, draudimo, nekilnojamojo turto (NT) mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.
Jeigu Seimas pritartų, iš didesnių mokesčių planuojama surinkti apie 0,5 mlrd. eurų per metus, sakė premjeras.
Apmokestinant NT, siūloma iki 200 tūkst. eurų vertės turtui taikyti 0,1 proc. tarifą, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc. Svarstomi ir 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai brangiam turtui. Tačiau pirmajam būstui, socialiai remtiniems žmonėms, oficialiai nuomojantiems būstą, būtų taikomas 50 proc. mažesnis tarifas.
Tuo metu nenaudojamą apleistą NT siūloma apmokestinti 4 proc. tarifu.
„Yra sutarta pasiekti, jog kintant nekilnojamojo turto vertėms, o jos yra šiemet perskaičiuojamos, kad pagal dabar galiojančią tvarką tas NT mokestis nepanešama našta nekristų ant šeimų ir tų asmenų, kurie turi dabar turtą, nes, jeigu nieko nedarytume, jis kiltų gana dramatiškai. Todėl tie pakeitimai, kurie bus daromi, nebūtinai padidins NT mokestį tiems, kurie jį jau dabar moka, o atvirkščiai – sąžiningai paskirstys“, – aiškino G. Paluckas.
„Atskirų momentų daug nekomentuosiu. Atskiros detalės bus tikslinamos tam, kad parodytume, kaip pats taikymas paveiks asmens ar šeimos finansus“, – teigė premjeras.
G. Paluckas neatsakė į klausimą, ar bus skirtingas turto miestuose ir kaimo vietovėse apmokestinimas.
BNS žiniomis, dar svarstoma nustatyti ir žemiausią NT mokesčio ribą eurais, iki kurios gyventojai jo nemokėtų.
G. Palucko teigimu, po pusę pajamų iš šio mokesčio bus siūloma nukreipi į Gynybos fondą ir savivaldybėms, o vėliau, kai pasikeis geopolitinė situacija, savivaldai atitektų visos pajamos iš NT mokesčio.