Sekite mus Facebook'e!
Iš pradžių pranešta apie pavojingą nusikaltėlį, į Lietuvą įvažiavusį per Lenkijos sieną. Vėliau – apie iš Baltarusijos įskridusį droną. O po to daliai žmonių dar ir dingo telefono ryšys. Taip atrodė šis ketvirtadienis.
Netrukus viskas išsisprendė. Ryšys atkurtas. Nusikaltėlis rastas negyvas. Paaiškėjo, kad įskridęs rusiškas bepilotis Gerbera – nekelia pavojaus. Tačiau kelia daug klausimų. Šalies vadovai nuvesti į slėptuves, gyventojai nė neinformuoti, nes teigiama – tikro pavojaus nebuvo. Kas išvis įskrido į šalį – atsakymų irgi teko laukti.
Ši įvykių virtinė – lyg pratybos – tiek mūsų institucijoms, tiek visuomenei, žiniasklaidai. Ar išlaikėme egzaminą? Savaitės studijoje kalbėjomės su atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu.
– Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sako, kad visi algoritmai dėl drono suveikė. Buvo pasiruošta, jeigu prireiks, paleisti žinutes gyventojams, įjungti sirenas, tačiau to nereikėjo, nes pavojaus nebuvo. Bet tuo pačiu matėme ir kitą žinią, kad premjeras ir Seimo pirmininkas buvo palydėti į priedangas. Kaip jums, žiūrint iš šalies, atrodo visa ši situacija? Ar algoritmai iš tiesų suveikė?
– Sunku pasakyti. Teisingai paminėjote, kad NKVC pasakė, kad viskam buvo pasiruošta, bet to neprireikė, nes incidentas truko gana trumpai, minutes, gal 10 minučių. Mes visos šios informacijos nežinome. Bet pats faktas, kad valstybės vadovai pasislėpė nuo grėsmės kelia visuomenei, be abejo, tam tikrų klausimų.
Manyčiau, kad gali būti, jog iš ten vadovauti krizėms irgi reikia, bet tai turbūt turėtų būti visuomenei paaiškinta, nes daug kyla klausimų ir tokių gana nepatogių klausimų. Kodėl visuomenė nebuvo informuota? Kodėl visuomenei nebuvo nurodyta slėptis? Kodėl patys slėpėsi? Manyčiau, turėtų būti pataisyta komunikacija ir paaiškinta visuomenei, kodėl tai buvo padaryta ir kodėl visuomenė nebuvo informuota. Nes kažkas buvo informuotas ir kažkas spėjo net nubėgti į priedangas, į slėptuves. Be abejo, kad tokie klausimai turi būti [keliami].
Kitas dalykas, į ką labai norėčiau atkreipti dėmesį – tai primena, jog Baltarusija ir Rusija nėra draugiškos valstybės. Mes dar kartą pamatome, kad iš jų gali atskristi ne tik tokie dronai. Šis dronas, kiek žinome, nėra pavojingas, jis toli nenuskrido. Bet kas gali pasakyti, kad negalėtų atskristi kitoks dronas?
Priminsiu, kad, man atrodo, prieš metus Latvijoje buvo įskridęs „Shahedas“ su sprogmenimis. Neaišku, kaip, kodėl, iš kur, bet vienaip ar kitaip mes neturėtume atsipalaiduoti ir mūsų visuomenė turėtų žinoti, ką daryti tokiais atvejais. Manyčiau, šis priminimas dar kartą yra gera proga, kad visuomenė turi būti informuoti. Turi būti ne tik informuota, bet apmokyta, paruošta ir aprūpinta slėptuvėmis ir informacija, ką reikia daryti.
– Jūsų manymu, didžiausia padaryta klaida buvo netinkama komunikacija. Tai kokias pamokas iš to reiktų išmokti, kad, jeigu kitą kartą tai įvyktų, viskas būtų sklandžiau?
– Komunikacinė dalis, manyčiau, tikrai nėra gera, nes turėtų būti paaiškinta, kas įvyko, kodėl kažkas pasislėpė, o kažkas nebuvo informuotas. Tiesiog viskas turėtų būti sudėliota logiškai. Nieko nesakyti – pats blogiausias pasirinkimas.
Be abejo, kad visuomenei ir bendruomenėms tai rūpi ir su jomis turėtų būti dirbama. Manyčiau, kad mūsų lyderiai turėtų daugiau kalbėti ir aiškiai. Negalime sakyti, kad gyvename ramiais laikais, todėl reikia komunikuoti su visuomene ir aiškinti, kokie žingsniai daromi, ne palikti ministerijoms, o imtis lyderystės aukščiausiu lygiu.
– Taip pat daliai žmonių buvo nutrūkęs mobilusis ryšys, kai atėjo ta žinutė, kad įskrido tuo metu dar nežinomas objektas į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos. Kaip žmonėms reikėtų reaguoti tokiu atveju, ką reikėtų daryti? Telefoninio ryšio nėra, tačiau yra žinutė, kad kažkoks objektas įskrido.
– Ką reikėtų daryti visuomenei, jeigu nėra ryšio, tai yra radijo priemonės, televizija. Tada, jeigu įtariama, kad atsitiko kažkas tokio, dėl ko galėtų tekti evakuotis ar slėptis, tai reikia klausyti informacinius kanalus. Per informacinius kanalus bus pasakoma daug informacijos. Tokiu atveju šitaip reikėtų elgtis. Be abejo, panikuoti nereikia, nes, kaip sakant, geriausia pirmiausia sužinoti, kas įvyko ir išklausyti nurodymų iš valstybės, ką patartina daryti visuomenei, piliečiams.
– Ar jūs turite savo versiją, kodėl tas dronas galėjo įskristi į Lietuvą iš Baltarusijos?
– Nepriklausomai nuo to, ar jis buvo tyčia paleistas, ar netyčia, jis galėjo būti paleistas tam, kad būtų išbandyta, kaip reaguoja mūsų valstybės, Baltijos valstybės, ypač šiuo atveju – Lietuva. Bet net jeigu jis buvo netyčia paleistas, jie vis tiek tuo gali pasinaudoti ir pasižiūrėti, kaip reaguojama.
Jeigu buvo tyčia paleista, galbūt ruošiamasi dar didesnėms provokacijoms. Artėja „Zapad“ pratybos. Jie išbando, kaip mes reaguojame ir kaip esame pasiruošę.
– Kaip ir pats minėjote, artėja „Zapad“ pratybos, galima sulaukti daugiau provokacijų. Ar galime tam pasiruošti kažkaip iš anksto, dabar?
– Kaip valstybė, manyčiau, kad galime. Vienas dalykas – labai svarbi komunikacija. Vis tiek turėtų būti daugiau vis dėlto aiškinama visuomenei ir turi autoritetingi valstybės vadovai kalbėti, nepalikti to ministerijų lygiui. Net ir prezidentūra turėtų daugiau kištis į šiuos dalykus, imtis inciatyvos ir rodyti, kad situacija valdoma. To trūksta. Praktiniai žingsniai – pratybinimas ir informacija. Tų pratybinimų nėra per daug. Mes dar neužkūrėme jų pakankamai, bet tai galima daryti ir per bendruomenes. Turiu omeny gyvenamųjų namų, ūkių bendruomenes, kurios yra juridiniai organizuoti subjektai.
Jos kol kas paliktos nuošalyje, tikrai per mažai įveiklintos, o iš tikrųjų per jas galima pasiekti daugybę gyventojų ir namų ūkių. Galima netgi kolektyviai apgalvoti, kokias slėptuves jie galėtų turėti ir kokias pažeidžiamas sritis reikia apžiūrėti. Galbūt ne visi gyventojai gali savimi pasirūpinti? Kiti žmonės su iššūkiais. Galų gale yra katytės ir šuniukai, apie kuriuos irgi turi būti pagalvota. Tokie dalykai turi būti apsvarstomi ne tik šeimose, bet ir bendruomenės lygyje. Bendruomenių lygiuose to darbo dar tikrai nėra.
– Jau žinome, kad į Lietuvą įskridęs dronas yra dronas „Gerbera“. Koks tai dronas? Kam jis skirtas? Kam jis naudojamas?
– Dronas „Gerbera“ paprastai, mano žiniomis, yra daugiau imitacinis dronas, kurio tikslas – padidinti atskrendančių dronų skaičių. Tarp jų yra, pavyzdžiui, „Shahed“ dronai, kurie yra su sprogmenimis, bet skrendantis objektas – niekas nežino, ar ten yra sprogmuo, ar ten nėra sprogmens. „Gerbera“ yra pigesnis. Priešlėktuvinės gynybos priemonės naudojamos tokios pat jam, kaip ir tikram dronui, kuris su sprogmenimis. Tai, be abejo, užkrauna oro gynybos sistemas. Todėl dalis tų dronų, kurie yra su kovinėmis galvutėmis, praskrenda ir pataiko į taikinius. Kad būtų padidintas pataikymo ir pažeidimo procentas, jie leidžia tokius pigius, imitacinius dronus.
