Sekite mus Facebook'e!
Mirtis yra viena paslaptingiausių temų, kamavusi žmoniją nuo neatmenamų laikų. Religijos piešia dangaus ir pragaro paveikslus, mitai kalba apie požemius, o filosofai diskutuoja apie sielos nemirtingumą. Tačiau ir šiuolaikinis mokslas nelieka nuošalyje – mokslininkai vis dažniau tyrinėja, kas nutinka žmogui paskutinėmis gyvenimo akimirkomis ir iškart po jo.
Paskutinės gyvenimo sekundės: ką veikia smegenys
Vienas labiausiai aptarinėjamų pastarųjų metų atradimų priklauso Kanados tyrėjams. Atlikus 87 metų paciento, kuris mirė procedūros metu, elektroencefalografiją, mokslininkai užfiksavo, kad smegenys toliau rodė aktyvumą dar 30 sekundžių po širdies sustojimo. Be to, šis aktyvumas priminė smegenų bangas, būdingas miegui ar giliai meditacijai.
Šis reiškinys paskatino vadinamojo „kino juostos efekto“ hipotezę – kai visas žmogaus gyvenimas prabėga prieš akis tarsi prisiminimų virtinė. Galbūt paskutinėmis akimirkomis sąmonė atkuria svarbiausias, emociškai įkrautas akimirkas.
Tačiau yra ir kitas, pragmatiškesnis paaiškinimas: smegenys, patirdamos deguonies badą, iškreipia laiko ir realybės suvokimą. Chaotiškai išnyrantys atminties fragmentai sukuria „iš naujo gyvenimo“ iliuziją.
Hipoksija ir vizijos mirties patale
Kitas svarbus aspektas yra hipoksija, tai yra deguonies trūkumas, kuris atsiranda beveik iš karto po širdies sustojimo. Pasak mokslininkų, būtent ši būklė gali sukelti haliucinacijas, būdingas mirties patirčiai: šviesa tunelio gale, kybanti virš kūno, susitikimai su mirusiojo artimaisiais.
Daugelis žmonių, patyrusių klinikinę mirtį, savo patirtis apibūdina panašiai. Tyrėjai mano, kad šiuo atveju kalbame ne apie mistiką, o apie smegenų reakciją į ekstremalias sąlygas. Tačiau tai kol kas tik hipotezė – tiesioginių įrodymų nėra.
Ar įmanomas „paskutinis sąmonės blyksnis“?
Kanados gydytojų stebėjimai ir kiti tyrimai rodo, kad smegenys gali išlikti aktyvios net ir sustojus širdžiai. Mokslininkai dar nėra tikri, ar tai liekamoji energija, gynybos mechanizmas, ar kažkas daugiau. Kai kurie tyrėjai mano, kad vadinamasis „paskutinis pliūpsnis“ gali būti ne tik biologinė reakcija, bet ir reiškinys, reikalaujantis gilaus supratimo.
Yra ir kita tyrimų kryptis – bandymai prailginti smegenų gyvenimą po klinikinės mirties. Šis darbas atliekamas tiriant gaivinimo technologijas ir tuo pačiu atveria naujus horizontus suprantant sąmonės prigimtį ir galimą jos autonomiją.
Pažvelk už ribos
Šiandien mokslas negali pateikti galutinio atsakymo į klausimą, kas nutinka po mirties. Tačiau jis žengia pirmuosius žingsnius supratimo link. Kiekvienas atvejis, kiekviena užfiksuota anomalija yra plyta naujų žinių sienoje.
Kol nėra įrodytų faktų, mokslininkai dirba su hipotezėmis ir statistika. Tačiau būtent šių tyrimų dėka keičiasi požiūris į mirtį kaip reiškinį. Jei anksčiau ji buvo laikoma staigiu palikimu, tai dabar tampa aišku: perėjimas iš gyvenimo į mirtį yra procesas, galbūt daug sudėtingesnis ir laipsniškesnis, nei manėme.
Sveiki, aš esu Mykolas Janonis – kuriu turinį, kuriame telpa tiek rimtesnės temos, tiek lengvesnės pramogos. Man patinka rašyti naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat dalintis maisto receptais ir horoskopais.
Visa tai publikuoju tinklalapyje juokingi.lt, kur siekiu, kad kiekvienas lankytojas rastų kažką artimo sau – ar tai būtų naudinga informacija, ar įkvepiantis receptas, ar šiek tiek žvaigždžių išminties.
