Sekite mus Facebook'e!
Baltasparnis yra vienas žinomiausių ir pavojingiausių vabzdžių kenkėjų, galinčių padaryti didelę žalą žemės ūkiui ir naminiams augalams. Yra kelios baltasparnių rūšys, tačiau labiausiai paplitusios ir kenksmingiausios yra tabako baltasparnis (Bemisia tabaci) ir šiltnamio baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum). Šie vabzdžiai žinomi dėl savo gebėjimo greitai daugintis ir ėsti įvairius augalus, todėl jie kelia realią grėsmę sodininkams ir ūkininkams.
Kaip atrodo baltasparnis?
Baltasparnis yra mažytis baltas kandis. Jo dydis panašus į amaro, pats vabzdys tėra kelių milimetrų ilgio. Tačiau to pakanka, kad pamatytumėte, jog ant jūsų augalų atsirado baltasparnis. Kandžio kūnas ir sparnai atrodo apibarstyti baltais milteliais.
Vabzdžiai tupi ant lapų nugarėlių ištisomis kolonijomis ir geria lapų sultis. Baltasparniai yra baikštūs, ir lengvai palietus, jie pakyla į orą visu debesiu. Baltasparnių lervos yra dar pavojingesnės nei suaugę individai, jų yra daug daugiau ir jos yra nevalingos.
Vabzdžiai yra labai dauginasi, o jų vystymosi ciklas gana trumpas. Nuo kiaušinėlių padėjimo iki lervų pasirodymo praeina tik 7–10 dienų. Taigi per sezoną gali išsiristi iki dešimties vabzdžių kartų. Užkrėstuose augaluose vienu metu randami suaugę vabzdžiai, kiaušinėlius dedantys vabzdžiai ir skirtingo amžiaus lervos.
Baltųjų muselių rūšių įvairovė
Šiltnamio baltasis muselis
Šiltnamio baltasis muselis, kaip rodo pavadinimas, renkasi šiltnamius ir žiemos sodus, kur gali rasti idealias gyvenimo ir dauginimosi sąlygas. Jis taip pat gali pulti kambarinius augalus, todėl kelia grėsmę ne tik ūkininkams, bet ir namų sodininkams. Šis baltasis muselis savo mityba yra mažiau universalus, palyginti su tabako baltuoju museliu, tačiau vis tiek gali padaryti didelę žalą.
Tabako baltasparnis
Tabako baltasparnis yra rijūnas, galintis maitintis daugiau nei 600 augalų rūšių. Jis žinomas dėl savo žalingo poveikio tokiems pasėliams kaip tabakas, medvilnė, morkos, moliūgai ir daugeliui kitų. Didelis produktyvumas auginant palikuonis ir trumpas kartos ciklas leidžia šiam kenkėjui greitai susikaupti dideliais kiekiais.
Kiti tipai
Taip pat yra mažiau žinomų baltasparnių rūšių, tokių kaip kopūstinė baltasparnė (Aleurodes brassicae) ir braškinė baltasparnė (Aleurodes fragariae). Šios rūšys yra specifiškesnės savo mityba ir teikia pirmenybę tam tikriems augalams. Pavyzdžiui, kopūstinė baltasparnė puola kopūstus ir kitus kryžmažiedžius augalus, o braškinė baltasparnė gali puolti braškes ir avietes. Nepaisant siauros specializacijos, jos taip pat gali išgyventi piktžolėse ir kituose augaluose.
Baltųjų muselių plitimo priežastys
Plečiantis tarptautinei prekybai ir atsivėrus sienoms, nauji kenkėjai pradėjo aktyviai skverbtis į regionus, kuriuose anksčiau jų nebuvo. Taip yra dėl to, kad daugelis augalų ir sėklų yra atvežami iš šalių, kuriose yra kitoks klimatas ir ekosistemos. Dėl to baltasparniai ir kiti kenkėjai randa naujas buveines ir pradeda daugintis.
Daugelis sodininkų ilgesiu prisimena laikus, kai cheminių trąšų ir pesticidų buvo naudojama minimaliai, o derlius buvo ekologiškai švarus. Tačiau, padaugėjus kenkėjų, būtina naudoti modernius kovos su jais metodus. Tai reiškia naudoti tiek biologines, tiek chemines augalų apsaugos priemones.
Baltųjų muselių kontrolės metodai
Sumažinti teritorijos užterštumą
Vienas pagrindinių būdų kovoti su baltasparniais – sumažinti teritorijos piktžolėtumą. Piktžolės gali būti papildomas kenkėjų maisto šaltinis, todėl svarbu jas reguliariai šalinti iš teritorijos. Svarbų vaidmenį atlieka ir teisingas augalų išdėstymas. Augalai turėtų būti sodinami optimaliu atstumu vienas nuo kito, kad būtų lengviau naikinti ir sumažinta kenkėjų plitimo tikimybė.
Augalų liekanų naikinimas
Jei šiltnamyje ar sode radote baltasparnių, svarbu tinkamai utilizuoti augalų atliekas. Užkrėstų augalų lapų negalima kompostuoti – geriau juos sudeginti arba išmesti į šiukšlių konteinerį. Lervos gali išgyventi komposte ir kitą sezoną vėl užkrėsti augalus. Jei deginti neįmanoma, galima naudoti specialius polietileninius maišus silosui.
Liaudies gynimo priemonės
- Jei baltasparnių yra nedaug , naudokite geltonas klijų gaudykles . Jei jų negalite nusipirkti, galite jas pasigaminti patys iš kartono arba geltonų lentų, patepdami jas vazelinu, ricinos aliejumi arba medaus ir klijų mišiniu. Spąstai veiksmingi tik prieš suaugusius individus.
- Norėdami atsikratyti baltasparnių lervų , reguliariai plaukite augalus muilo tirpalais santykiu 1:6. Procedūrą kartokite kas 7–10 dienų, kad sustabdytumėte kenkėjų dauginimąsi.
Naudokite augalų, turinčių insekticidinių savybių, užpilus ir nuovirus . Pavyzdžiui: česnako užpilas : susmulkinkite 3–4 dideles česnako skilteles ir užpilkite 1,5 litro karšto vandens, palikite 12 valandų. Purkšti bent 3 kartus su 7 dienų pertrauka. kraujažolės užpilas : 90 g sausų kraujažolės lapų užpilkite 1 litru šilto vandens ir palikite 2 dienoms. Purkšti bent 3 kartus su 7 dienų pertrauka.
Insekticidų naudojimas
Šiuolaikiniai insekticidai gali būti veiksmingi kontroliuojant baltasparnius. Tačiau svarbu nepamiršti, kad netinkamas cheminių medžiagų naudojimas gali sukelti kenkėjų atsparumą. Todėl būtina atidžiai laikytis naudojimo instrukcijų ir kaitalioti skirtingus preparatus.
Kai kurie insekticidai, skirti baltasparnių kontrolei:
- „Aktara“ (veiklioji medžiaga – tiametoksamas) yra sisteminis vaistas, naudojamas purškimui ir laistymui prie šaknų.
- „Confidor Extra“ yra greitai veikiantis kontaktinio-sisteminio spektro produktas, naudojamas purškimui.
- „Decis Profi“ yra kontaktinio žarnyno veikimo insekticidas, greitai veikiantis baltažiedžius, naudojamas purškimui.
- „Fufanon“ turi kontaktinį žarnyno poveikį ir yra naudojamas purškimui.
Kaip teisingai naudoti insekticidus :
- Naudokite asmenines apsaugos priemones: respiratorių, apsauginius akinius, pirštines ir uždarus drabužius.
- Griežtai laikykitės ant pakuotės pateiktų nurodymų dėl vaisto dozavimo ir skiedimo.
- Atlikite procedūras ryte arba vakare, ramiu oru, kad preparatas nenutekėtų į kaimynines vietoves.
- Apdorojimas turėtų būti atliekamas 2–4 kartus per sezoną, 7–10 dienų intervalu.
- Laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl pakartotinio apdorojimo, kad išlaikytumėte apsauginį poveikį.
Svarbu: Kelis kartus apdorojus tuo pačiu insekticidu, baltasparniai gali išsiugdyti atsparumą šiam produktui. Norint to išvengti, rekomenduojama kaitalioti skirtingų cheminių medžiagų naudojimą.
Biologiniai metodai
Biologiniai baltasparnių kontrolės metodai apima natūralių šio kenkėjo priešų, tokių kaip plėšrūniški vabzdžiai (pvz., boružės), naudojimą. Šie metodai gali būti mažiau agresyvūs ekosistemai ir ilgainiui tvaresni.
Derliaus nuėmimo laikotarpiu pirmenybę teikite biologiniams insekticidams:
- „Fitoverm“ (veiklioji medžiaga – avermektinas C) yra biologinės kilmės insektoakaricidas, mažiau toksiškas, tačiau reikalaujantis pakartotinio gydymo.
- „Lepidocid“ (veiklioji medžiaga – specialios dirvožemio bakterijų Bacillus thuringiensis var. kurstaki padermės sporos). Nesusikaupia lapuose ir vaisiuose, laukimo laikotarpis yra 5 dienos, todėl augalus galima apdoroti prieš pat derliaus nuėmimą.
- „Bitoksibacilinas“ (veiklioji medžiaga – dirvožemio bakterijos Bacillus thuringiensis var. thuringiensis sporos). Nepasižymi fitotoksiškumu, nesikaupia augaluose ir vaisiuose.
Baltasparnis kelia rimtą grėsmę žemės ūkiui ir sodininkystei namuose. Žinojimas apie skirtingus šio kenkėjo tipus ir kaip jį kontroliuoti, padės sodininkams ir ūkininkams išlaikyti savo augalus sveikus ir produktyvius. Svarbu atsiminti, kad baltasparnių kontrolei reikalingas kompleksinis požiūris, apimantis tiek agronominius metodus, tiek šiuolaikinių augalų apsaugos technologijų naudojimą. Tik taip galima sumažinti šio kenkėjo daromą žalą ir užtikrinti stabilų derlių.
