Elektrėnų ligoninė stabdo paslaugas: net draustiems pacientams tenka mokėti už rentgeno nuotraukas ir konsultacijas
Mokesčius valstybei moka, bet dalies gydymo paslaugų, finansuojamų PSDF lėšomis negaus – su tokia niūria kasdienybe šiomis dienomis susiduria Elektrėnų savivaldybės gyventojai.
Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Egidijus Baleišis informuoja apie susidariusią kritinę situaciją Elektrėnų ligoninėje. Esą dėl viršytų finansavimo limitų pagal sutartį su Ligonių kasa ligoninė sustabdė dalies paslaugų teikimą arba ėmė jas teikti už mokestį net ir tiems pacientams, kurie yra apsidraudę ir turi siuntimus[1].
Pasak E. Baleišio, gyventojai praneša, kad šiuo metu už kai kurias paslaugas prašoma mokėti – pavyzdžiui, rentgeno nuotraukos kainuoja apie 30 eurų. Taip pat mokamos tapo echoskopijos, kai kurių gydytojų konsultacijos (tarp jų okulisto, LOR specialisto) bei dienos stacionaro paslaugos. Dėl to dalis gyventojų atsisako paslaugų, o ligoninės darbas stringa, medikams tenka susidurti su pacientų nepasitenkinimu.
„Verta paminėti, kad skubiosios pagalbos paslaugos ligoninėje teikiamos be trikdžių. Taip pat nemokamai konsultuoja kritinių sričių gydytojai, pavyzdžiui, neurologas, endokrinologas, kardiologas. Taip pat be trikdžių dirba Elektrėnų savivaldybės sveikatos centras (poliklinika), tad į šeimos gydytojus galite kreiptis, tikrai nereikės susimokėti už paslaugas.“ – pridūrė E. Baleišis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad apie situaciją viešai neinformuojama, o pacientų vizitai bandomi perkelti į kitus metus, kai bus atnaujintas finansavimas. Tai, anot jo, sukels labai dideles eiles metų pradžioje visoje sveikatos sistemoje.
Šalies ligoninės pastaruoju metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Marcelo Leal/Unsplash nuotrauka
Kvotos baigėsi ir Klaipėdos jūrininkų bei Kretingos ligoninėms
Tuo tarpu dar trečiadienį Kretingos ligoninė pranešė stabdanti visas planines operacijas nuo gruodžio, nes viršijo finansavimo limitus ir daugiau apmokėjimų iš Ligonių kasos nebegaus. Tai reiškia, kad beveik 200 pacientų suplanuotų operacijų šiemet nesulauks, o ligoninės neapmokėtų paslaugų suma jau pasiekė apie 750 tūkst. eurų. Medikų teigimu, operacijų skaičius augo dėl naujų specialistų ir didesnio pacientų pasitikėjimo, tačiau vietoje paskatinimo jie susidūrė su priverstiniu darbo stabdymu[2].
Panašus scenarijus kartojasi ir Klaipėdoje – Jūrininkų sveikatos priežiūros centras laikinai sustabdė rentgeno ir echoskopijų tyrimus, nes išnaudojo kvotas. Įprastai apkrauti kabinetai dabar tušti, o pacientams siūloma laukti kitų metų, ieškoti kitų įstaigų arba paslaugas apmokėti iš savo lėšų. Gyventojai piktinasi, kad nors moka mokesčius, privalomų paslaugų gauti negali.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasa tvirtina, kad įstaigos turėjo planuoti paslaugų kiekį pagal sutartis ir viršydamos apimtis prisiėmė riziką. Tuo tarpu regionų atstovai ir dalis pacientų svarsto protestus, nes baiminasi, kad būtinos medicinos paslaugos taps ribotos, ypač rajonuose.
Liūdna situacija ir Santaros klinikų Neurochirurgijos skyriuje
Tuo tarpu Santaros klinikose tęsiasi personalo krizė – per trumpą laiką iš Neurochirurgijos centro pasitraukė šeši gydytojai, o penki buvę Vaikų anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus specialistai teigia, kad tai nėra pavienis atvejis.
Pasak jų, masiniai išėjimai prasidėjo paskyrus naują vedėją: darbuotojai kalba apie netinkamą vadovavimą, nesubalansuotus darbo grafikus, mobingą ir prarastą pasitikėjimą vadovybe. Dalis pacientų jau nukreipiami gydytis į užsienį, o visuomenė inicijavo peticiją, ragindama išsaugoti patyrusius medikus.
Mirčių giltinė ir medikų trūkumas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje
O štai savaitės pradžioje dėl Šiaulių ligoninėje įsisukusios mirčių giltinės buvo pradėtas tyrimas. Per pastarąją savaitę mirė du pacientai, sergantys tulžies akmenlige, kuriems galėjo padėti ERCP procedūra, tačiau ji nebuvo atlikta dėl trūkstamų specialistų. Vienam pacientui buvo rekomenduota pervežti į kitą III lygio ligoninę, tačiau tai neįvyko, ir jo būklė staiga pablogėjo.
Abi mirties atvejai susiję su septiniu šoku, inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimais, o viena tiesiogiai – su negalėjimu laiku atlikti ERCP. Ligoninėje nuolat trūksta ERCP specialistų, dėl ko vėluoja ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, kolonoskopijos.
Sveikatos apsaugos ministerija pavedė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai ištirti atvejus ir įvertinti paslaugų kokybę bei specialistų veiksmus.
