Sekite mus Facebook'e!
Rudens sezonas dovanoja ne tik gausų derlių, bet ir gausybę nukritusių lapų. Daugeliui tai – tiesiog atliekos, kurias reikia sugrėbti ir išvežti. Tačiau patyrę sodininkai žino: nukritę lapai gali tapti tikru lobiu sodo dirvožemiui. Lapų mulčias – tai viena natūraliausių, ekologiškiausių ir universaliausių priemonių, padedančių išsaugoti drėgmę, pagerinti dirvožemio struktūrą bei apsaugoti augalus nuo nepalankių sąlygų. Svarbu tik žinoti, kaip teisingai juo naudotis.
Kas yra lapų mulčias?
Lapų mulčias – tai susmulkinti arba natūraliai suirę medžių lapai, naudojami dirvožemio paviršiui padengti aplink augalus. Mulčiuojant sodo dirvą, galima išvengti daugelio problemų: drėgmės išgaravimo, piktžolių augimo, dirvos plutos susidarymo, net ligų bei kenkėjų plitimo.
Lapų mulčio privalumai
- Natūralus drėgmės reguliatorius. Mulčias neleidžia vandeniui greitai išgaruoti iš dirvožemio, ypač vasarą, o lietingais sezonais – sugeria perteklių.
- Dirvožemio apsauga nuo temperatūrų svyravimų. Žiemą veikia kaip izoliacija nuo šalčių, o vasarą – nuo perkaitimo.
- Pagerina dirvožemio struktūrą. Lapai, suyra pamažu, tampa humusu – vertinga organine medžiaga.
- Skatina mikroorganizmų veiklą. Suiręs mulčias maitina dirvos mikrobiotą, kuri būtina augalų šaknų sveikatai.
- Apsauga nuo piktžolių. Mulčias slopina šviesą, reikalingą piktžolių sėkloms sudygti.
Kokius lapus galima naudoti?
Ne visi lapai vienodai tinka mulčiui. Geriausia naudoti:
- Beržų, klevo, uosio, obelų, liepų lapus – jie greitai suyra ir nėra pernelyg rūgštūs.
- Alyvų, kriaušių, šermukšnių lapus – turi mažai taninų.
- Alyvinio krūmo, sedulų, šaltalankių lapus – tinka tiek mulčui, tiek kompostui.
Venkite:
- Ąžuolo ir kaštonų lapų – jų skaidymasis lėtas, jie rūgština dirvą dėl didelio taninų kiekio.
- Lapai su ligų požymiais (pvz., dėmėmis, pelėsiu) – gali pernešti infekcijas kitais metais.
- Spygliuočių – geriau naudoti kompostavimui arba kaip papildomą priemonę rūgščiam substratui.
Lapų paruošimas mulčiavimui
- Rinkimas. Rudenį surinkite švarius, sausokus lapus. Nenaudokite šlapių ar supuvusių lapų, jie gali skleisti pelėsius.
- Džiovinimas (nebūtinas, bet naudingas). Lapai džiūsta natūraliai saulėje ar po stogeliu, kad būtų lengviau susmulkinti.
- Smulkinimas. Tai labai svarbu – dideli lapai, ypač nepralaidūs orui (pvz., klevo), gali suformuoti tankų sluoksnį ir trukdyti deguonies patekimui į dirvą. Smulkinimui naudokite:
- vejapjovę su rinktuvu
- lapų smulkintuvą
- grėblį ir maišą (lapus suminkykite).
Kaip naudoti lapų mulčią?
Mulčiavimas pavasarį ir vasarą
- Mulčiuokite aplink gėles, vaiskrūmius, daržoves.
- Sluoksnio storis – 5–7 cm.
- Palikite 2–3 cm tarpą aplink augalo stiebą – taip išvengsite šaknų puvimo.
- Jei mulčias pradeda susispausti – purenkite grėbliu arba papildykite sausesne medžiaga (pvz., šiaudais).
Mulčiavimas rudenį
- Paskleiskite lapus ant lysvių – 10–15 cm sluoksniu.
- Tinka žiemai apsaugoti šakniavaisius, česnakus, braškes.
- Pavasarį mulčią galima įmaišyti į dirvą arba palikti dalį kaip paviršiaus danga.
Kompostavimas vietoj tiesioginio naudojimo
Jeigu turite laiko, dalį lapų galite kompostuoti su virtuvės atliekomis ir žole – taip gausite dar vertingesnę trąšą.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
- Naudojami nesmulkinti lapai. Ypač kai tai klevų ar ąžuolų lapai – jie sudaro nepralaidų sluoksnį.
- Per storas sluoksnis. Deguonies stoka sukelia puvimą ir pelėsį.
- Lapų su ligomis ar kenkėjais naudojimas. Tai veda prie ligų pasikartojimo kitais metais.
- Mulčiavimas per drėgną dirvą. Dirva turi būti šiek tiek pradžiūvusi, kitaip gali atsirasti anaerobinės sąlygos (be oro).
Papildomi patarimai
- Derinkite su kitomis medžiagomis: lapų mulčias puikiai dera su šiaudais, nupjauta žole, smulkintais stiebais.
- Mulčią naudokite kaip takelių uždangą – tarp lysvių ar šiltnamyje.
- Stebėkite pH lygį, jei mulčiui naudojate daug rūgščių lapų – galima neutralizuoti pelenais ar dolomitmilčiais.
Išvada
Lapų mulčiavimas – paprasta, efektyvi ir nemokama priemonė pagerinti jūsų sodo būklę. Tinkamai paruošti ir paskleisti lapai ne tik saugo augalus, bet ir padeda dirvai atsigauti, suaktyvina biologinę veiklą ir mažina poreikį naudoti chemines priemones. Svarbiausia – žinoti, ką darote, ir stebėti savo augalų reakciją.
