Sekite mus Facebook'e!
Mirė poliomielitu persirgęs vyras, kuris daugiau nei 70 metų gyveno „geležiniuose plaučiuose“ ir buvo vadinamas „žmogumi su geležiniais plaučiais“.
Paulas Alexanderis, geriau žinomas kaip „žmogus su geležiniais plaučiais“ arba „Polio Paulas“, liko paralyžiuotas po to, kai 1952 m. Dalase, Teksaso valstijoje, būdamas šešerių metų susirgo poliomielitu.
Jis galėjo judinti tik galvą, kaklą ir burną ir vos nemirė, kol gydytojai jį galiausiai paguldė į „geležiniais plaučiais“ vadinamą kapsulę, rašo mirror.co.uk.
70 metų praleido „geležiniuose plaučiuose“
Šis aparatas palaikė jo gyvybę septynis dešimtmečius, tačiau antradienį buvo atnaujintas jo „GoFundMe“ puslapis, kuriame pranešta, kad kovo 11-ąją jis mirė.
Įraše rašoma: „Paulas Alexanderis, „žmogus su geležiniais plaučiais“, vakar mirė. Vaikystėje persirgęs poliomielitu, jis daugiau kaip 70 metų gyveno geležiniuose plaučiuose.
Per tą laiką Paulas įstojo į koledžą, tapo teisininku ir knygų autoriumi. Jo istorija pasklido plačiai ir toli, darydama teigiamą įtaką žmonėms visame pasaulyje.
Paulas buvo neįtikėtinas pavyzdys, kuris ir toliau bus prisimenamas. Paulai, tavęs trūks, bet visada tave prisiminsime. Ačiū, kad dalinaisi savo istorija su mumis.“
Puslapyje taip pat buvo paskelbta jo brolio Philipo žinutė: „Esu labai dėkingas visiems, kurie aukojo mano broliui. Tai leido jam paskutinius kelerius metus gyventi be streso. Taip pat tai padės padengti laidotuvių išlaidas šiuo sunkiu metu.
Visiškai neįtikėtina skaityti visus komentarus ir žinoti, kad Paulas įkvėpė tiek daug žmonių. Esu labai dėkingas.“
Pinigų rinkimo platformoje surinktos lėšos buvo panaudotos jo gydymo išlaidoms padengti ir būstui suteikti. 2020 m. Paulas išleido savo biografiją „Trys minutės šuniui: mano gyvenimas geležiniuose plaučiuose“ (angl. „Three Minutes for a Dog: My Life in an Iron Lung“.
Gineso rekordų knyga jį pripažino kaip ilgiausiai geležiniuose plaučiuose gyvenusį žmogų. Paulas išgyveno sunkų etapą, kai jo gyvybę palaikantis aparatas ėmė gesti. Kai prasidėjo gedimai, jam liko nedaug vilčių, nes geležiniai plaučiai, pagaminti 1972 m., buvo visiškai nebegaminami.
Aparatas buvo labai susidėvėjęs ir nepaduodavo pakankamai slėgio, kad Paulas galėtų tinkamai kvėpuoti, tačiau Brady Richardsas, Aplinkos tyrimų laboratorijos vadovas ir mechanikas mėgėjas, pamatęs Paulo pagalbos prašymą ištiesė jam pagalbos ranką ir sutvarkė aparatą.
