Liudui Mikalauskui 40 – apie žmonai įvarytą stresą, „tenisą“ šeimos santykiuose ir praradimus: „Liko nuskriausti“

Sekite mus Facebook'e!

Visada jaučiausi esantis vyresnis, nei esu“, – šypteli spalio 11-ąją 40-ąjį jubiliejų minintis operos solistas, laidų vedėjas Liudas Mikalauskas. Nuo jaunystės jis nuolat gyveno aktyviai ir įsitraukdavo į įvairias veiklas, nestabdydamas karjeros jis vedė, tapo tėvu. Visgi sulaukus 40-ies labiau atsigręžė į šeimą ir tikina išmokęs dažniau pasakyti „ne“.

Nors jis tikina esantis iš žmonių, kurie gimtadienių trankiai nešvenčia, portalui Žmonės.lt atskleidžia, kad šie metai – išimtis.

„Ruduo man būna toks intensyvus darbų maratonas, kad dažniausiai gimtadienio dieną būtinai išpuola koks nors renginys. Tad visada mane ant scenos sveikindavo kolegos. Šventimas dažniausiai tuo ir baigdavosi. Paskui taip įsisuki į darbų sūkurį, kad žiūrėk – vėl nėra laiko sukviesti draugams.

Šiemet iš anksto pagalvojau, kad gimtadienį norėčiau atšvęsti bičiulių kompanijoje, o ne koncerto metu. Kai juos kviečiau, visi suprato, kad turbūt juos kviečiu į mano jubiliejui skirtą koncertą. Bet šiemet nusprendžiau – jokio koncerto nebus, o su draugais susitiksim kaip normalūs žmonės, ne juodadarbiai menininkai, kaimo turizmo sodyboje“, – Žmonės.lt pasakoja L.Mikalauskas.

„Ar buvote kada menininko namuose? Ten viskas taip perkrauta!“

Materialūs dalykai – ne Liudui. Todėl ir per gimtadienius šeimoje jis tikina dažniausiai fizinėmis dovanomis nesikeičiantis. Juk menininkų namai – ir taip perkrauti daiktais.

„Mes su žmona labai retai kada vienas kitam perkame fizines dovanas. Jei būna koks nors renginys, žmonės visko pridovanoja. Ir tikrai nesinori tų dalykėlių išmesti. Koks paveikslas, skulptūra būna – visada bandai jai surasti vietą. Aš nesu daiktų fanatikas – tiek kiek turiu, tiek man jų ir užtenka. Vienas kitam stengiamės dovanoti patirtis – atostogas, keliones. Mūsų su žmona gimtadieniai vienas šalia kito, tad dažnai pavyksta tame tarpe kur nors išlėkti.

Tarp tų gimtadienių buvome dviese išlėkę pasibūti, o vaikus palikome prižiūrėti kitiems. Trys vaikai nėra mažai… Jie užima labai daug tavo laiko, bet, aišku, suteikia be galo daug džiaugsmo. Tas pabėgimas mums buvo labai reikalingas“, – šypteli operos solistas.

Jis neslepia, kad būtent būnant dviese jam labiausiai pavyksta pailsėti ir prisiminti dalykus, kurie kadaise buvo tokie nauji ir tokie svarbūs.

„Toje tyloje, dviejų žmonių pasikalbėjime atrandi poilsį. Per bendrus darbus, per vaikų šurmulį dažnai užmiršti vienas kito pojūtį. Pamiršti, kaip vyko pirmieji pasimatymai, kokios buvo pirmosios pažintys. Kiti džiaugsmai į užmarštį nugramzdina pirmąsias patirtis. Ištrūkimas kur nors tikrai yra labai svarbus dalykas“, – dalinasi pašnekovas.

Jubiliejus – tarsi seniausiai sukakęs

Nenuostabu, kad daugeliui žmonių jubiliejai žymi naują gyvenimo etapą ir yra daug svarbesni nei kiti gimtadienis. Atrodo, kad 40-imt – tas skaičius, kur daugelis brėžia ribą tarp jaunystės yra brandos. Pats Liudas atvirauja save jau kurį laiką laikęs 40-mečiu.

„Visi labai mistifikuoja skaičių 40. Bet taip pagalvoju, kad bet ko, kam tenka pasakyti savo amžių, iškart atsiprašinėju, kad dar esu jaunas. Visada žmonės galvoja, kad aš esu vyresnis – bent 40-45. Nes turiu tiek daug veiklų, esu nudirbęs daug darbų, turbūt dėl to žmonės galvoja, kad esu vyresnis. O dabar, kai man 40 metų, turbūt galiu jaustis normaliau.

Visada jaučiausi esantis vyresnis, nei esu. 40 – jau solidus skaičius, juolab kai 30-mečius dar vadiname lengvabūdžiais, dar tik kuriančiais savo karjerą. Iš tiesų dabar esu tokiame amžiuje, kad man norisi eiti į karjeros brandą, o ne jos kūrimą“, – tvirtina jis.

Pirmi kartai

Prieš kelis mėnesius L.Mikalauskas patyrė vieną pirmą kartą – įkopė į aukščiausią viršūnę Turkijoje, Ararato kalną. Nors jis neslepia, kad kopimas pareikalavo daug jėgų, kelionę laiko puikiu poilsiu sau.

„Tai tikrai buvo didelis iššūkis kūnui, bet mano organizmas labai gerai tai toleravo. Sakyčiau, kad kopimas man nebuvo fizinis savęs išbandymas, o kaip tik – didelis poilsis. Mano gyvenimas tiesiog verda tarp žmonių, renginiuose. Lakstau nuo vieno renginio, nuo vieno scenarijaus iki kito, nuolat supa nauji žmonės, naujos pažintys. Šalia to reikia įsisavinti ir naują medžiagą, kažką naujo išmokti. Nuolat lekiu, nuolat dirbu.

Tame kopime radau stabtelėjimą, atsitraukimą. Nes kilometras po kilometro matydavau tik kito žmogaus kulnus. Tad man tas kopimas buvo puikus atradimas, koks sulėtėjęs gali būti gyvenimas. Tame pradėjau matyti prasmę“, – šypsosi dainininkas.

Visgi ateityje kopti į dar vieną kalną kol kas neplanuoja. Tam įtaką, anot vyro, daro ir žmonos patirtis:

„Turiu tiek daug planų, kad kitą kalną suplanuoti gan sudėtinga. Be to, žmona manęs nelabai išleistų į naujus kalnus, nes tikrai atkentėjo mano Araratą. Mane visaip gąsdino, galvojo, kad šis kalnas bus analogiškai pavojingas Everestui. Daugiau nenoriu tiek streso žmonai įvaryti, kol neužauginsime vaikų ir neįgrisiu jai iki gyvo kaulo, kad nenorės ji manęs gyvo pamatyti.“

Fokusas – į šeimą

Prieš beveik dvejus metus L.Mikalauskas įgijo naują statusą – tapo daugiavaikiu tėvu. Jis neslepia, kad prie vaidmens jau prisitaikė.

„Aš labai anksti pradėjau karjeros kelią. Prisiėmiau įvairių veiklų – nuo kamerinio teatro iki operos, nuo jo iki laidų vedėjo, organizatoriaus ir veiklų įgyvendintojo. Kada karjerą savo vedi į priekį, dalyvauti sutinki bet kur ir bet kada, kad nenutrūktų tas voratinklis ir vis didėtų. Augant Gintarei ir Jonui matau, kad su jais patirta daug praradimų – kur nors nenuvažiuota, tam tikri dalykai nepasakyti, ne pakankamai vaikai išmyluoti.

Daug dalykų praleista dėl intensyvaus gyvenimo, karjeros siekių. 40-mečio aušroje, kai gimė Miglė, buvau įgavęs daugiau proto ir tos karjeros tiek aršiai nesiekiu. Vis man paskambina su nauju projektu, bet aš klausiau ir svarsčiau, ar noriu. Anksčiau niekada nesvarstydavau – iškart sutikdavau. Gimus Miglei žodį „ne“, kalbant apie savo darbus, pradėjau naudoti daug daugiau“, – apie dukrai skiriamą prioritetą kalba pašnekovas.

Jis neslepia, kad būdamas jaunu tėvu tėvystei nebuvo brandus ir daugiau fokusavosi į darbą, ne į vaikus ir šeimą.

„Su pirmais vaikais retai surasdavau laiko daugiau pabūti. Su ta branda ateina ir supratimas, kad joks darbas tavęs nepriglaus, neapkabins, nepamyluos. Visi darbai dažniausiai baigiasi bambagyslės nutraukimu, vienos ar kitos pusės neįvertinimu, ypač meno pasaulyje – su tam tikra nuoskauda. Supranti, kad palikus tam tikras veiklas, vienintelė atrama yra šeima. Tie, kurie myli, kartu juokiasi, ar nubraukia tavo ašarą.

Gimus Miglei susidėliojau prioritetus, ir darbais parodžiau šeimai, kad skirsiu jiems laiko ir kad juos labiau vertinsiu. Džiaugiuosi, kad kiti mano vaikai yra gan maži ir kad galiu ištaisyti tam tikrus dalykus.“

Kaip tikina Liudas, jis – gan griežtas tėtis, tad namuose vaikams yra iškėlęs nemažai taisyklių.

„Kartais galvoju, kad per daug griežtai auklėju vaikus, tų taisyklių esu tiek prikūręs. Kadangi vaikystėje ekranų neturėjome, ją patys idealizuojame. Gal tai nėra gerai. Mano vaikai turi taisyklę, kad per dieną negali praleisti daugiau nei 45 minučių prie telefono, palyginus su kitais, jie labai nuskriausti, – juokiasi jis. – Dėl šito dalyko kasdien būna iššūkiai.“

Jis taip pat neslepia besimėgaujantis ir jauno tėčio statusu bei jo teikiamais malonumais.

„Džiaugiuosi, kad mano vyresnėlė dukra iki 7 metų mane kviesdavo ją užmigdyti. Ji labai greitai išmoko skaityti, nes mintinai išmoko visas pasakas, kurias jai skaitydavau. Dabar jau Jonukas mane pasikviečia pasakų skaityti, bet manau, kad greitai ir jis mane išvarys iš to migdymo proceso. Vis pagalvoju – ką reikės migdyti tada, kai Miglei sueis 8 metai? Kaip jaunas tėtis dar mėgaujuosi malonumais, kuriuos teikia vaikai.“

Sustiprėjęs ryšys su tėčiu ir stipri santuoka

Dainininkas atvirauja, kad paties jo ryšys su tėvu sustiprėjo jam suaugus. Pirma galvojo, kad prie santykių stiprinimo prisidėjo jo sukurta šeima, bet paskui suprato, kad tame slypi bendrų temų atradimas.

„Mano tėtis yra labai ūkiškas žmogus – namie jis viską sugeba padaryti pats. Elektros instaliacijos, santechnikos darbai, statyba. Jis labai praktiškas ir nagingas žmogus. O aš vaikystėje buvau labai meniškos sielos žmogus – tai jaunimo choras, tai menų mokykla, tai koks ansamblis. Nežaidžiau futbolo, o kalbant apie ūkinius dalykus – išskyrus bulvių skutimą, man visi tie dalykai buvo nesuprantami. Bet ryšys su tėčiu sustiprėjo tada, kai pradėjau statyti namą. Prasidėjo statybos, atsirado įvairūs klausimai – pradėjau skambinti tėčiui, nes žinojau, kad jis viską supranta. Tada atsirado bendros temos, kurių vaikystėje neturėdavom.

Supanašėjo mūsų gyvenimai, tada ir atsirado bendrų sąlyčio taškų. Mano patarimas visiems būtų toks: jei nori stipresnio ryšio su tėvais, reikia atsisėsti ir pačiam pagalvoti, kuo jie gyvena ir kokios temos jiems yra aktualiausios. Ir kaip mes galime savo gyvenime kažką panašaus atrasti. Taip ir statomi nauji tiltai.“

Be abejonės, santykiai, kaip ir žmogaus gyvenimas, visada lygiai tokie patys nebūna. Santykiai nuolat keičiasi ir, anot L.Mikalausko, dideli pokyčiai poroje atsiranda į šeimą atkeliavus vaikams. Jų sulaukus žmonoje jis pamatė dar daugiau jį žavinčių savybių.

„Santykis susilaukus vaikų ne susilpnėjo, o pastiprėjo. Su vaikų auginimu išėjo kaip teniso žaidimas – kai vienam nusvyra rankos, kai vienas nebeturi jėgų, daryti apsiima kitas. Taip ir periminėdavome iniciatyvą vaiko auginime. Neįsivaizduoju, kaip gali susilpnėti šeima atsiradus vaikams. Tu tik atrandi naujų stiprybių kitame žmoguje. Santykių pradžioje to nebūtum radęs.

Žmonos kantrybė, stiprybė, atsidavimas šeimai man iki pat šiandien kelia nuostabą. Vis galvoju, kaip nuostabu, kad man pavyko atrasti tokį nuostabų žmogų. Kol mes jauni ir lengvabūdžiai, neįsivaizduoju, kaip taip įmanoma tvirtinti šeimą. Šeimą tvirtina sudėtingi iššūkiai ir kito žmogaus savybių, kurių pats neturi, vertinimas“, – šypsosi jis.

Šiemet pora paminėjo 14-ąsias vestuvių metines. Žinomas vyras atvirauja, kad tokios ir panašios šventės jų šeimoje dažniausiai būna paminimos viename ar kitame renginyje.

„Metines mes paminėjome koncerto Tauragės festivalyje (Mikalauskų šeima jį organizuoja – aut. past.) metu. Taip išeina, kad tos progos, kurios vyksta vasarą, būna paminimos renginiuose. Pamenu, klausėmės ispaniško flamenko, apsikabinome, pasibučiavome. Kai užlipome ant scenos, mus visi sveikino, gėlių įteikė meras. 14-os vestuvių metinės dar ne 15, – šypteli jis. – Taip mes ir mokame švęsti, retai darome šventes su bičiuliais.“