Valstybės vadovai nusprendė siųsti Lietuvos karius į pagalbą Amerikai, atblokuojant Hormuzo sąsiaurį prie Irano. Tiesa, tokią misiją dar turės palaiminti Seimas, siųstume iki 40 karių ir civilių. Tik Seime ir vėl gali kilti ginčai – Žemaitaitis jau pareiškė, kad kol kas nemato pagrindo dalyvauti tokioje operacijoje. Jam trūksta misijos detalių.
Iki šiol Baltijos jūroje išminavimu užsiimantys Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariai, netrukus, matyt, įgaus naujos patirties. Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad į Hormuzo sąsiaurį Lietuva siųs iki 40 karių ir civilių.
„Šiandien svarbiau buvo pasakyti labai aiškiai, kad mes suvokiame karą Irane, arba operaciją prieš Iraną, kaip iššūkį regiono saugumui, bet nedarant nieko, tas iššūkis regiono saugumui galėjo būti dešimteriopai didesnis“, – aiškino Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot Nausėdos, kol kas dar daug neaiškumų – nežinia ko prašys amerikiečiai, kada jiems tos pagalbos reikės. Todėl gali būti, kad ir siųsime ne 40, o kur kas mažiau karių.
„Esame pasirengę labai rimtai traktuoti savo, kaip sąjungininkų, įsipareigojimus“, – sakė G. Nausėda.
Tiesa, šią misiją dar turi patvirtinti Seimas.
„Man atrodo labai svarbu išlikti kartu su tarptautine bendruomene, su mūsų sąjungininkais, nes tai yra tiesiogiai susiję su mūsų visų galimybėmis turėti pigesnį kurą ir turėti tą bendrystę, kad mes visi kartu esame, o ne po vieną“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Žemaitaitis nemato pagrindo siųsti karius į Ameriką
Tik panašu, jog Seime ir vėl kils triukšmas dėl Žemaitaičio. Jis sako, kad bent kol kas jam trūksta daugiau informacijos, kada, kiek, kur ir kaip Lietuvos kariai dalyvautų operacijoje.
„Aš šiandien pagrindo siųsti nematau. Aš norėčiau gauti iš Amerikos informaciją, kol Seime bus pateiktas balsavimui, kur mūsų kariai galėtų prisijungti, ir kur galėtų dalyvauti“, – minėjo „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Žemaitaitis kelia klausimą, ar nepagadinsime santykių su vokiečiais ir ispanais, kurie kritikuoja Trumpą ir Ameriką dėl veiksmų Irane.
„Mes turime aiškiai suprasti, kad mūsų interesas yra išsaugoti Ameriką kiek įmanoma ilgiau Europoje, kol Europa pati dar neatsistojo ant tvirtų gynybinių kojų, reikia Amerikos buvimo mūsų saugumo sistemoje“, – sakė Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
O noras siųsti Lietuvos karius į misiją, iš esmės yra simbolinis ir labiau skirtas parodyti Amerikai, kad mes esame su ja. Kad norime įtikti amerikiečiams, patvirtino ir Nausėda, aiškindamas kodėl vakar sprendimas buvo priimtas kone slapta. Visuomenei apie tai pranešta buvo pranešimu žiniasklaidai. Priešingai nei įprastai, nešauktas net gyvas gynimo tarybos posėdis. Viskas buvo padaryta raštu.
„Kadangi norėjome priimti sprendimą operatyviau, ir kaip tik vakar turėjau galimybę pranešti JAV atstovams, atvykusiems į prezidentūrą, kad sprendimas priimtas, jis dar turi sulaukti Seimo mandato. Tiesiog operatyvumo ir tvirto ryžto paremti misiją Hormūzę vedami, mes priėmėme šitą sprendimą“, – pasakojo G. Nausėda.
Skubiai geros žinios Nausėdai reikėjo, nes popiet pas jį atvyko NATO ir Amerikos pajėgų Europoje vadas, amerikiečių generolas Alexas Grynkewichas. Jį atlydėjo Amerikos ambasadorė ir Amerikos gynybos atašė Lietuvoje.
Jie atvyko kaip tik tuo metu, kai Donaldas Trumpas paskelbė, kad iš Vokietijos išves apie 5 tūkstančius Amerikos karių, nors skaičius dar gali didėti. Bet tuo pačiu jis užsiminė, kad kariai galbūt bus perkelti į Lenkiją, o gal ir į Rumuniją.
„Mes esame suinteresuoti, kad tie kariai, apie kuriuos buvo kalbėta, kad jie liktų Europoje. Ar jie liks vienoje, ar kitoje valstybė, tai jau antros eilės klausimas. Bet labai svarbu, kad bendras dėmesys JAV Europai išliktų“, – aiškino G. Nausėda.
Jeigu iš Vokietijos kariai bus perkelti į Lenkiją, ar Rumuniją, tai reikš, kad jie atsidurs arčiau Rusijos, nei buvo.
