Lietuvos pensininkams artėja reikšmingų finansinių permainų laikotarpis. Nors jau 2027 metais numatomas daugiau kaip 10 procentų vidutinių senatvės pensijų augimas, valdžios planuose yra ir dar vienas svarbus tikslas, susijęs su 2028 metais. Jeigu ekonominės prognozės pasitvirtins ir numatyti sprendimai bus įgyvendinti, senjorų pajamos galėtų dar labiau priartėti prie dirbančiųjų atlyginimų.
Pensijų didinimas Lietuvoje išlieka vienu svarbiausių socialinės politikos klausimų. Augančios maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų ir kitų būtiniausių prekių kainos lemia, kad net ir keliasdešimties eurų padidėjimas daugeliui vyresnio amžiaus žmonių gali būti labai reikšmingas.
2027 metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektuose jau numatyta papildomų lėšų pensijoms didinti. Tačiau Vyriausybės siekiai nesibaigia vien kitais metais.
Numatytas ir ilgalaikis tikslas – kad 2028 metais vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip pusę vidutinio šalies darbo užmokesčio po mokesčių.
2027 metais pensininkų laukia pirmasis didelis pokytis
Pagal Vyriausybės pateiktą projektą, vidutinė senatvės pensija 2027 metais turėtų padidėti nuo 747 iki 825 eurų.
Tai reikštų maždaug 78 eurų mėnesinį padidėjimą, arba 10,4 procento augimą.
Turintiems būtinąjį socialinio draudimo stažą numatomas dar didesnis vidutinis padidėjimas – nuo 807 iki 895 eurų.
Šios grupės pensija vidutiniškai augtų apie 88 eurus per mėnesį.
Per visus metus toks padidėjimas reikštų daugiau kaip tūkstantį eurų papildomų pajamų žmogui, kurio pensija padidėtų būtent 88 eurais.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra vidutiniai dydžiai. Kiekvieno pensininko išmoka bus perskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo sukauptą stažą ir pensijų apskaitos vienetus.
Didžiausia naujiena – valdžios tikslas 2028 metams
Dar daugiau dėmesio sulaukia Vyriausybės iškeltas tikslas dėl pensijų dydžio po 2027 metų.
Siekiama, kad 2028 metais vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Kodėl tai svarbu?
Pensijų ir atlyginimų santykis parodo, kokią dalį vidutinio dirbančio žmogaus pajamų sudaro vidutinė senatvės pensija.
Pagal dabartines prognozes, 2027 metais šis santykis turėtų siekti apie 48,1 procento.
Tuo metu vidutinė pensija žmonėms, turintiems būtinąjį stažą, jau galėtų sudaryti apie 52,2 procento vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių.
Tai reiškia, kad Lietuva palaipsniui artėja prie ambicingesnio pensijų ir atlyginimų santykio.
Vis dėlto 2028 metų tikslas dar nėra garantuotas konkretus pensijų dydis eurais.
Ar 2028 metais pensijos vėl didės?
Pagal Lietuvoje galiojančią pensijų sistemą, socialinio draudimo pensijos paprastai indeksuojamos kasmet.
Indeksavimas reiškia, kad pensijų dydžiai perskaičiuojami pagal įstatymuose nustatytus ekonominius rodiklius.
Todėl, jei sistema ir jos taisyklės nesikeis, 2028 metais taip pat numatomas kasmetinis pensijų perskaičiavimas.
Tačiau tiksliai pasakyti, kiek eurų padidės pensijos 2028 metais, kol kas per anksti.
Tam reikės naujausių darbo užmokesčio fondo, ekonomikos augimo ir kitų rodiklių duomenų.
Be to, papildomam pensijų didinimui gali prireikti atskirų politinių sprendimų.
Todėl šiandien skelbiami 2027 metų skaičiai neturėtų būti automatiškai taikomi 2028 metams.
Ką papildomi 50 ar 100 eurų reikštų senjorui?
Nors konkretaus 2028 metų pensijų padidėjimo dydžio dar nėra, galima įvertinti, kokią reikšmę turėtų papildomos mėnesinės pajamos.
Pavyzdžiui, jeigu pensija ateityje padidėtų 50 eurų per mėnesį, per metus žmogus gautų 600 eurų daugiau.
Jeigu padidėjimas siektų 100 eurų, metinė papildoma suma sudarytų 1 200 eurų.
Tai tik iliustraciniai skaičiavimai, o ne oficialios 2028 metų prognozės.
Vis dėlto jie parodo, kodėl net ir palyginti nedidelis mėnesinės išmokos pokytis gali būti svarbus.
Daugeliui senjorų tokios lėšos galėtų padėti padengti dalį šildymo, maisto, vaistų ar kitų kasdienių išlaidų.
Mažesnes pensijas gaunantiems gyventojams – svarbus klausimas
Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie vidutinę pensiją, tačiau reali gyventojų padėtis labai skiriasi.
Vieni senjorai gauna daugiau nei tūkstantį eurų per mėnesį, o kitiems tenka verstis gerokai mažesnėmis sumomis.
Todėl vidutinės pensijos augimas nebūtinai reiškia, kad kiekvieno žmogaus išmoka padidės vienodai.
Pensijos dydis priklauso nuo sukaupto socialinio draudimo stažo, per darbingą gyvenimą sumokėtų įmokų ir kitų individualių aplinkybių.
Mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams taip pat gali būti aktualios pensijų priemokos ir socialinė parama.
Kai kuriais atvejais gyventojams priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacijos ar kitos savivaldybių administruojamos pagalbos priemonės.
Vienišiems pensininkams – papildoma gera žinia
2027 metais planuojama didinti ir vienišo asmens išmoką bei socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį.
Numatoma, kad šis dydis padidės nuo 46,46 iki 50,68 euro.
Tai būtų 4,22 euro padidėjimas per mėnesį.
Nors suma nėra didelė, ji prisidėtų prie bendro socialinių išmokų augimo.
Svarbu tai, kad vienišo asmens išmoka yra atskira nuo senatvės pensijos, todėl ją gaunantiems žmonėms gali būti aktualūs abu perskaičiavimai.
Ar žmogui priklauso ši išmoka, nustatoma pagal galiojančias teisės aktų sąlygas.
Dirbantys pensininkai taip pat gali sulaukti didesnių išmokų
Lietuvoje dalis pensinio amžiaus gyventojų ir toliau dirba.
Tokiems žmonėms pensijos dydis gali būti atnaujinamas atsižvelgiant į papildomai įgytą socialinio draudimo stažą ir apskaitos vienetus.
Tai reiškia, kad dirbančio pensininko išmoka gali didėti ne tik dėl bendro kasmetinio indeksavimo, bet ir dėl papildomai sukauptų pensinių teisių.
Tačiau kiekvieno žmogaus situacija skiriasi.
Todėl tiksliausią informaciją apie asmeninę pensiją galima gauti prisijungus prie „Sodros“ gyventojo paskyros.
Ar pensijų augimą nesumažins kylančios kainos?
Vienas svarbiausių klausimų – ar didesnės pensijos iš tiesų leis senjorams gyventi geriau.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas prognozes, 2027 metais vidutinė metinė infliacija galėtų siekti apie 3,3 procento.
Jeigu pensijos vidutiniškai didėtų daugiau kaip 10 procentų, o infliacija išliktų tokio lygio, vidutinė senjorų perkamoji galia galėtų pagerėti.
Tačiau ne visi gyventojai patiria vienodą kainų augimą.
Pavyzdžiui, žmogui, kuris didelę dalį pajamų išleidžia vaistams, maistui ir būsto šildymui, svarbiausia bus būtent šių išlaidų pokyčiai.
Todėl net ir padidėjus pensijai, dalis senjorų gali ir toliau susidurti su finansiniais sunkumais.
Kodėl valdžia siekia pensijas artinti prie atlyginimų?
Pensijų ir darbo užmokesčio santykis yra vienas rodiklių, naudojamų vertinant vyresnio amžiaus žmonių pajamų pakankamumą.
Jeigu atlyginimai auga sparčiai, o pensijos didėja lėčiau, skirtumas tarp dirbančiųjų ir pensininkų gyvenimo lygio gali didėti.
Todėl siekis priartinti vidutinę pensiją prie pusės vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių yra socialinės politikos prioritetas.
Tačiau vien šio santykio nepakanka senjorų gyvenimo kokybei įvertinti.
Taip pat svarbios sveikatos priežiūros paslaugos, vaistų prieinamumas, būsto išlaikymo išlaidos ir socialinės paramos sistema.
Ar reikės pateikti prašymą dėl didesnės pensijos?
Įprastas kasmetinis senatvės pensijų indeksavimas vyksta automatiškai.
Tai reiškia, kad jau paskirtas pensijas „Sodra“ perskaičiuoja pagal galiojančius teisės aktus.
Dėl paties indeksavimo gyventojams paprastai nereikia teikti papildomo prašymo.
Vis dėlto verta reguliariai pasitikrinti savo duomenis, ypač jei žmogus dirbo užsienyje, turi neįvertinto darbo stažo arba neseniai tęsė darbinę veiklą.
Jeigu kyla klausimų dėl konkrečios pensijos dydžio, geriausia kreiptis tiesiogiai į „Sodrą“.
Kas laukia pensininkų po 2027 metų?
Artimiausių metų pensijų politika rodo aiškią kryptį – siekiama didinti senjorų pajamas ir gerinti jų santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu.
2027 metų biudžeto projekte jau numatytas reikšmingas pensijų augimas, o 2028 metams iškeltas papildomas tikslas.
Tačiau svarbu atskirti politinius siekius nuo galutinai patvirtintų sprendimų.
2028 metų pensijų dydžiai dar nėra nustatyti, todėl būtų netikslu žadėti visiems pensininkams konkrečią papildomą sumą.
Džiugiausia žinia senjorams – pensijų didinimas numatomas ne kaip vienkartinis sprendimas, o kaip ilgalaikės politikos kryptis.
Jeigu ekonominė situacija leis įgyvendinti iškeltus tikslus, ateinančiais metais Lietuvos pensininkai galėtų sulaukti ne tik didesnių išmokų, bet ir geresnės perkamosios galios.
Ar 2028 metais vidutinė senatvės pensija iš tiesų pasieks pusę vidutinio atlyginimo po mokesčių, paaiškės priėmus būsimus biudžeto sprendimus ir įvertinus ekonominius rodiklius.