Lietuvos politinėje erdvėje vis dažniau kyla diskusijų dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimų, jo vaidmens formuojant valdžią ir atsakomybės už šalies politinę kryptį. Tačiau ar galima kalbėti apie visuotinį gyventojų pasipriešinimą šalies vadovui, ar tai tik garsiai skambanti politinė kritika?
Prezidentas Gitanas Nausėda yra viena svarbiausių šalies politinių figūrų. Jo sprendimai dėl Vyriausybės formavimo, užsienio politikos ir nacionalinio saugumo nuolat sulaukia visuomenės dėmesio.
Vis dėlto garsios antraštės apie tariamai prieš prezidentą kylančią Lietuvą ne visada atspindi tikrąją situaciją. Politinė kritika, pavieniai protestai ir visuomenės daugumos pozicija yra skirtingi dalykai.
Kodėl prezidentas sulaukia kritikos?
Lietuvos prezidentas turi reikšmingą vaidmenį valstybės politiniame gyvenime. Jis dalyvauja formuojant Vyriausybę, skiria ministrą pirmininką Seimo pritarimu, sprendžia užsienio politikos klausimus ir atstovauja valstybei tarptautinėje erdvėje.
Todėl kiekvienas didesnis politinis nesutarimas neišvengiamai kelia klausimų ir dėl prezidento pozicijos.
Dalis visuomenės gali tikėtis griežtesnių prezidento veiksmų, kai valdančiosios partijos nesutaria tarpusavyje. Kiti laikosi nuomonės, kad šalies vadovas neturėtų pernelyg aktyviai kištis į kasdienius Seimo ir Vyriausybės sprendimus.
Abi pozicijos atspindi skirtingą prezidento vaidmens supratimą.
Socialiniuose tinkluose – aštrios diskusijos
Socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių vietų, kur gyventojai reiškia savo politines nuomones.
Po reikšmingesnių prezidento pasisakymų ar politinių sprendimų komentaruose galima aptikti ir palaikymo, ir griežtos kritikos.
Tačiau socialinių tinklų komentarai nėra reprezentatyvi visuomenės apklausa.
Net jei tam tikras įrašas sulaukia tūkstančių neigiamų reakcijų, tai savaime neįrodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria prezidentui.
Norint nustatyti tikrąsias visuomenės nuotaikas, būtina remtis reprezentatyviomis apklausomis ir jų pokyčiais.
Naujausia apklausa parodė prezidentui nemalonų pokytį
Spalio 30 dieną paskelbti „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai atskleidė, kad Gitano Nausėdos pozicijos susilpnėjo.
Birželį prezidentą kaip labiausiai patikimą visuomenės veikėją spontaniškai įvardijo 12,4 procento respondentų, o rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje tokių buvo 9,6 procento.
Nepaisant sumažėjusio rodiklio, prezidentas šioje apklausoje vis dar užėmė pirmąją vietą tarp dažniausiai patikimiausiais įvardytų visuomenės veikėjų.
Tai svarbi aplinkybė: apklausa rodo mažėjantį pasitikėjimą, bet ne visuotinį nusiteikimą prieš šalies vadovą.
Dar vienas signalas – smukęs palankus vertinimas
Rugsėjį paskelbti ankstesnės apklausos duomenys taip pat buvo nepalankūs prezidentui.
Tuomet paaiškėjo, kad per vieną mėnesį palankiai Gitaną Nausėdą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo net devyniais procentiniais punktais.
Toks pokytis Lietuvos politikoje yra reikšmingas, ypač kalbant apie prezidento instituciją, kuri tradiciškai sulaukia nemažo visuomenės pasitikėjimo.
Vis dėlto vieno mėnesio reitingų sumažėjimas nebūtinai reiškia ilgalaikę politinę krizę. Visuomenės nuomonė gali keistis priklausomai nuo politinių sprendimų, viešų pasisakymų ir bendros padėties valstybėje. LRT
Kodėl gyventojų nepasitenkinimas gali būti svarbus?
Prezidento politinė įtaka priklauso ne tik nuo Konstitucijoje numatytų įgaliojimų, bet ir nuo visuomenės pasitikėjimo.
Kai prezidentas turi stiprų visuomenės palaikymą, jo pozicija politinėse diskusijose gali būti svaresnė.
Tačiau mažėjant palankiam vertinimui, politiniai oponentai gali aktyviau kritikuoti jo sprendimus, o visuomenėje gali daugėti diskusijų dėl valstybės valdymo krypties.
Tai ypač aktualu svarstant valstybės biudžetą, socialinę politiką ir nacionalinio saugumo klausimus.
Ar Lietuvoje iš tiesų prasideda protestų banga?
Nors dalis gyventojų kritikuoja prezidentą, šiuo metu patikrinti duomenys neleidžia teigti, kad Lietuvoje prasidėjo masinis protestų judėjimas, nukreiptas būtent prieš Gitaną Nausėdą.
Tam reikėtų konkrečių duomenų apie protestų organizatorius, dalyvių skaičių, reikalavimus ir įvykių mastą.
Todėl antraštė apie prieš prezidentą „kylančius lietuvius“ labiau apibūdina stiprėjančias politines diskusijas ir mažėjantį pasitikėjimą, o ne patvirtintą visuotinį sukilimą.
Kas laukia Gitano Nausėdos?
Artimiausiais mėnesiais prezidento vertinimui įtakos gali turėti keli svarbūs veiksniai.
Vienas jų – Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos gebėjimas susitarti dėl valstybės finansų.
Kitas – nacionalinio saugumo klausimai ir Lietuvos pozicija tarptautinėje politikoje.
Ne mažiau svarbu, kaip šalies vadovas bendraus su visuomene ir aiškins savo sprendimus.
Politologiniu požiūriu mažėjantys reitingai yra signalas, kad prezidentui gali būti sudėtingiau išlaikyti ankstesnį politinį autoritetą. Tačiau tai dar nereiškia, kad jo politinė padėtis negrįžtamai susilpnėjo.
Ar visuomenė nusisuka nuo prezidento?
Naujausi tyrimai atskleidžia prieštaringą situaciją.
Viena vertus, Gitano Nausėdos pasitikėjimo ir palankaus vertinimo rodikliai sumažėjo. Kita vertus, prezidentas tebėra tarp dažniausiai patikimais įvardijamų Lietuvos politikų.
Taigi svarbiausias klausimas šiandien – ne ar visi lietuviai sukilo prieš prezidentą, o ar Gitanui Nausėdai pavyks sustabdyti mažėjantį visuomenės pasitikėjimą.
Artimiausios apklausos parodys, ar tai laikinas reitingų svyravimas, ar ilgalaikės politinės tendencijos pradžia.