Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus trečiadienį pristatė Lietuvos banko išvadą dėl valstybės biudžeto projekto. Pasak jo, parengtas biudžeto projektas mažina šalies finansinį atsparumą ir turi pastebimą poveikį infliacijai. Be to, išlaidų fiskalinės taisyklės nesilaikymas bei Mastrichto kriterijaus ribos viršijimas gali lemti perviršinio deficito procedūras.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžė, kad Lietuva nuo finansų krizės 2008 m. nuosekliai laikėsi fiskalinės drausmės, tačiau šiemet situacija keičiasi.
„Mes ne tik kad turime dabar prognozuojamą šių metų biudžeto deficitą 3,3 proc., bet net jeigu ir atimtume gynybos išlaidų korekcijas, jis būtų 3 proc., tai yra didesnis, nei planuota prieš tai. Iki šiol faktinis biudžeto deficitas būdavo geresnis negu suplanuotas“, – kalbėjo G. Šimkus.
Anot jo, ateinančių trejų metų planuojamas biudžeto deficitas viršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, skolos lygis augs ketvirtadaliu – maždaug nuo 44 iki 54 proc.
Pasak jo, jei deficitas viršys 3 proc. BVP ribą ir bus viršytos ES taisyklėse numatytos grynųjų išlaidų augimo ribos, kils perviršinio deficito rizika.
„Tai reiškia, kad gali būti skirtos piniginės baudos, gali būti sustabdyta ES parama. <…> Labiau į pasaulį nuvilnytų pati žinia ir kaip tai keistų investuotojų požiūrį į Lietuvos skolą, kaip vertinama kredito rizika ir galų gale kiek kainuoja nauja valstybės skola, net jeigu ES ypatingų grėsmių nesiimtų“, – aiškino G. Šimkus.
Jis akcentavo ir tai, kad svarbu suprasti, jog valstybės skola augs ir po 2029 m.
„Gyvenimas 2029 m. nesibaigs“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Europos Komisijos (EK) vertinimu, mūsų skola 2036 m. gali viršyti 60 proc., bet greičiausiai tai gali nutikti greičiau nei minėtasis laikotarpis.
Daugiau nei pusė ES valstybių planuoja kitų metų biudžeto deficitą viršyti labiau, nei leidžia Mastrichto kriterijai.
Visgi, anot G. Šimkaus, mes iki šiol gyvename manydami, kad Lietuvos valdžios skola yra maža.
„Manau, nesilygiuojame į 100 proc. ir daugiau skolą turinčias valstybes – Italiją, Graikiją, Belgiją, Prancūziją. Jei mes lyginamės su tomis valstybėmis, kurios daugiau ar mažiau yra panašios į mus, tai judame labiau į tų šalių grupę, kurios turi didesnę skolą, todėl argumentas, kad valstybės skola yra maža, praranda esmę“, – svarstė G. Šimkus.
Lietuvos banko vertinimu, pagrindinės neigiamos rizikos, didinančios deficitą, yra nesurinktos pajamos iš planuoto administravimo gerinimo, papildomos išlaidos geležinkelių infrastruktūros finansavimui, papildomos išlaidos paramai ukrainiečiams Lietuvoje ir Ukrainai, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) projektų priskyrimas valdžios sektoriaus statistikai, taip pat dėl perviršinio deficito procedūros – jeigu tokia procedūra būtų pradėta, valstybei gali tekti skolintis brangiau nei šiuo metu.
Kaip teigiamą riziką LB vertina asignavimų išnaudojimą.
Išsipildžius rizikoms, didesnį skolos lygį pasieksime jau 2029 m.
Pasak G. Šimkaus, Lietuva šiuo metu moka vienas aukščiausių palūkanų euro zonoje, valstybės skolos palūkanos iš esmės yra tokios pačios kaip Italijos, Prancūzijos, Graikijos, panašios į Bulgarijos.
„Refinansavimas sukasi vis dažniau, o tai reiškia, kad kai mes ateiname į rinką, mums reikia refinansuoti skolą ir finansuoti naujus skolinimosi poreikius, mes tą dalyką darome vis brangiau ir brangiau, tai darome bene brangiausiai euro zonoje“, – kalbėjo G. Šimkus.
Pasak jo, jei būtų pradėtos perviršinio deficito procedūros, kredito rizika investuotojų akyse gali dar labiau išaugti, nes didžiąją dalį investuotojų į Lietuvos BVP sudaro nerezidentai, kurie dažniausiai būna jautresni finansinės būklės blogėjimui.
„Baltijos regione mes niekuo neišsiskiriame, bet jei lyginamės su euro zona, tas skirtumas yra labai akivaizdus“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Jis taip pat pridūrė, kad pradėtos perviršinio deficito procedūros gali turėti ir kitą kainą – palūkanų normų augimą.
„Jeigu kažkas įvyksta – neramumai, nestabilumai, palūkanų normos labiau reaguoja tų valstybių, kurioms yra pradėta perviršinio deficito procedūra. <…> Šitą riziką vertiname kaip labai rimtą“, – aiškino G. Šimkus.
Pasak jo, iš esmės tai reikštų, kad skola padidėtų ne 5 procentiniais punktais nuo BVP, bet iki 6,2 procentinio punkto BVP, o papildomos dėl brangesnio refinansavimo palūkanų išlaidos – nuo 0,2 proc. BVP iki 0,4 proc.
Išsipildžius minėtoms rizikoms, skola 2029 m. priartėtų prie 60 proc. BVP, o erdvė reaguoti į ekonominius sukrėtimus ir finansinius atsparumus dar labiau sumažėtų.
„Jeigu visas šias rizikas, kurios buvo įvardytos valdžios sektoriaus deficitui, mes bandytume įvertinti per valstybės skolos dydį, tai valstybės skola 2029 m. siektų ne 54 proc., bet 57,5 proc.“, – kalbėjo G. Šimkus.
Būsto regionuose kainos gali augti
Lietuvos banko valdybos pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad numatyta papildoma parama būstui įsigyti gali didinti būsto kredito paklausą ir paspartinti būsto kainų augimą, ypač regionuose, jei nebus užtikrinta pakankama būsto pasiūla.
Pasak G. Šimkaus, jei būsto paklausos skatinimo priemonė nėra skatinama pasiūlos didinimo veiksmu, nors daliai žmonių įsigyti būstą tampa lengviau, pakilęs kainų lygis reiškia, kad kitiems žmonėms būstas tampa mažiau įperkamas regione.
„Skaičiuojame, kad tai 200–400 milijonų eurų padidintų būsto paskolos srautą ir 2–3 proc. būsto regionuose kainas“, – prognozavo G. Šimkus.
Nepaisant infliacijos, kainos liks stabilios
Fiskalinė politika 2027 m. skatins Lietuvos ekonomikos augimą tuo metu, kai ekonomikoje nėra reikšmingo nepanaudoto gamybos veiksnių rezervo, todėl toks skatinimas labiau paveiks kainų augimą.
„Jeigu mes papildomai skatiname ekonomiką, visa tai veikia ne per didesnę gamybą, didesnį ekonomikos aktyvumą, bet veikia per kainas“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, tai gali nutikti dviem būdais.
Pirmasis – tiesioginis, kai, pavyzdžiui, yra didinami akcizai degalams, tabakui, alkoholiui ir tai tiesiogiai padidina produktų kainas. Kitas – netiesioginis, tai yra kuriant didesnę paklausą, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos numatytas Šeimos paketas, darbo užmokesčio augimas ir pan.
„Poveikis kainoms po truputį įsibėgėja: 0,1 procentinio punkto kitais metais, bet 0,8 procentinio punkto 2029 m. Visa tai apibendrinę, mes sakome, kad apie ketvirtadalį per ateinančius trejus metus būsimos infliacijos nulems biudžeto projektuose užkoduotos išlaidos“, – skaičius įvardijo Lietuvos banko atstovas.
Jis pridūrė, kad 2027 m. infliacijos lygis dėl biudžeto išlaidų siektų 0,7 procentinio punkto, 2028 m. – 1,2 procentinio punkto, 2029 m. – 1,1 procentinio punkto.
Tiesa, G. Šimkus pabrėžė, kad nepaisant pastebimo infliacijos pokyčio, grėsmės kainų stabilumui nėra.
„Tinkamas infliacijos lygis Lietuvai yra 2,5–2,9 proc. ir 2028–2029 m. infliacija turėtų grįžti į šį lygį“, – teigė G. Šimkus.
Primename, kad finansų ministras Taurimas Valys Seimui pristatė 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė kritiką Vyriausybei, mat ši kol kas nepristatė konkretaus plano, kaip ateityje bus mažinamas valstybės biudžeto deficitas, kuris kitąmet greičiausiai pažeis Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Valstybės kontrolė savo pateiktoje išvadoje dėl 2027–2029 m. biudžeto projekto taip pat įspėjo, kad valdžios sektoriaus deficitas gali augti sparčiau, nei prognozuoja Vyriausybė, ir 2029 m. priartėti prie 6 proc. BVP.
Vyriausybės parengtame biudžeto projekte 2029 metais numatomas 3,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Valstybės kontrolės vertinimu, biudžeto projekte neįtrauktos kai kurios tikėtinos išlaidos, o planuojamos pajamos gali būti mažesnės, nei numatyta. Be to, valstybės skola 2029 m. gali priartėti prie 60 proc. BVP ribos, o 2030 m. ją viršyti.
Auditoriai taip pat konstatavo, kad biudžeto projektas neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių, todėl Vyriausybė turėtų jį patikslinti arba pagrįsti nukrypimą nuo šių reikalavimų bei pateikti planą, kaip ketinama mažinti deficitą.
Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.