Vyriausybės pasitarime trečiadienį ketinta svarstyti valdžios sektoriaus išlaidų valdymo priemones, viena iš jų dokumentuose įvardijamas socialinio draudimo pensijų indeksavimo retinimas. Visgi šiai idėjai priešinasi Socialinės apsaugos ministerija (SADM) – jos atstovas sako, kad šiame etape tai būtų neatsakinga.
Paviešintame pasitarimo protokoliniame dokumente įvardyta, kad siekiant viešųjų išlaidų suvaldymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai būtų pavesta parengti įstatymų pakeitimų projektus, juose numatant socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių nekasmetinio indeksavimo periodiškumo nustatymą.
Taip pat būtų numatytas šių rodiklių indeksavimo mechanizmo susiejimas su finansinėmis valstybės kiekvienų metų galimybėmis, užtikrinant fiskalinės drausmės taisyklės laikymąsi.
Visoms ministerijoms taip pat būtų keliamas tikslas 10 proc. susimažinti išlaidas ir tokiu pat dydžiu apkarpyti perteklines pareigybes.
Šis dokumentas turėjo būti svarstomas trečiadienio Vyriausybės pasitarime, tačiau jam prasidėjus ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pranešė, kad atsiradus poreikiui patikslinti kai kuriuos dalykus jis perkeliamas į kitą savaitę.
ELTA nurodo, kad pasitarime ir posėdyje SADM atstovai, kurie turėjo pavaduoti sergančią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Ingą Ruginienę, nedalyvavo.
Ministerija: indeksavimas nėra nepagrįstas išlaidų didinimas
„Delfi“ SADM atstovas pateikė išsamesnę poziciją.
„Mes nepritariam siūlymams stabdyti ar retinti kasmetinį socialinių išmokų ir pensijų indeksavimą. Tai reikštų realių gyventojų pajamų mažėjimą ir didintų skurdo riziką, ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Lietuvos skurdo rodikliai jau dabar kelia didelį susirūpinimą. 2025 metais Lietuvoje skurdo riziką patyrė 22,6 proc. gyventojų – tai aukščiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje, kurios vidurkis siekė 16,3 proc.“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės atstovas Ignas Algirdas Dobrovolskas.
Jis įvardijo, kad tarp 65 metų ir vyresnių žmonių skurdo rizika Lietuvoje siekė 39,2 proc., o tarp senatvės pensininkų – net 43,3 proc.
„Vidutinė senatvės pensija 2024 metais sudarė vos 85,4 proc. skurdo rizikos ribos. Tokiomis aplinkybėmis pensijų indeksavimo ribojimas būtų ypač neatsakingas. Indeksavimas nėra nepagrįstas išlaidų didinimas – tai būtinas mechanizmas, padedantis išsaugoti žmonių perkamąją galią. Jis svarbus ir ekonomikai, nes padeda palaikyti vidaus vartojimą“, – nurodė I. Ruginienės atstovas.
Jo teigimu, skurdo rizikos lygis iki kitų socialinių išmokų, į pajamas įskaičiuojant senatvės ir našlių pensijas, siektų 31,1 proc.
„Tai rodo, kokią reikšmingą įtaką socialinės išmokos turi mažinant skurdą. Valstybės finansų tvarumas yra būtinas, tačiau jo negalima siekti didinant skurdą ir silpninant socialines garantijas. Žmonių pragyvenimo išlaidos nesikeičia kas antrus metus – todėl ir socialinės apsaugos įsipareigojimai turi būti vykdomi nuosekliai“, – „Delfi“ sakė I. A. Dobrovolskas.
Trečiadienį dėl biudžeto išlaidų suvaldymo į posėdį renkasi koalicinė taryba.
Šiuo metu Seime svarstomame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.