„Laisvoje Lietuvoje dronai skraido laisvai.“ Ši frazė, dar visai neseniai skambėjusi tik kaip ironiškas interneto komentatorių juokelis ar civilinių bepiločių pilotų pasipiktinimas griežtomis taisyklėmis, po šios nakties įvykių įgavo visai kitą, kur kas niūresnį atspalvį. Kai po vidurnakčio tūkstančių Lietuvos gyventojų telefonus suvirpino aukščiausio – raudono – lygio oro pavojaus signalai, raginantys nedelsiant slėptis priedangose, daugelis tikėjosi ryžtingos reakcijos.
Tačiau vietoje žinios apie pasienyje neutralizuotą taikinį visuomenė stebėjo beveik dvi valandas trukusią bepiločio orlaivio kelionę per visą šalies teritoriją. Nakties scenarijus priminė prastą geopolitinį trilerį: iš Baltarusijos pusės įskridęs neidentifikuotas objektas pirmiausia pažadino Druskininkų ir Lazdijų gyventojus, trumpam užsuko į kaimyninės Lenkijos oro erdvę, o vėliau ramiai sugrįžo į Lietuvą ir pasuko į šiaurę.
Raudonos pavojaus zonos žemėlapyje slinko kartu su juo per Marijampolę, Prienus, Kauną, Panevėžį ir Pasvalį, todėl teko riboti oro uostų veiklą, o dalis žmonių naktį praleido koridoriuose toliau nuo langų arba rūsio priedangose. Apie pusę trijų nakties pasiekęs Pasvalio rajoną, objektas galiausiai kirto Latvijos sieną, o Lietuvoje pavojus buvo atšauktas – ne todėl, kad grėsmė buvo sunaikinta, o todėl, kad ji tiesiog išskrido pas kaimynus.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas ryte patvirtino tai, ką nuogąstavo daugelis: iš Šiaulių pakelti NATO oro policijos naikintuvai objektą sekė, tačiau jo numušti negalėjo. Nors kariniai ekspertai ir institucijos aiškina, kad taikos metu žemai ir lėtai skrendantys maži taikiniai virš apgyvendintų miestų yra sudėtingas grobis viršgarsiniams naikintuvams, o krentančios nuolaužos galėtų pridaryti daugiau žalos nei pats bepilotis, paprastam piliečiui, privalančiam registruoti net kelis šimtus gramų sveriantį savo laisvalaikio droną, šie argumentai skamba vis mažiau įtikinamai.
Tai jau nebe pirmas kartas šį rudenį – dar spalio viduryje Pasvalio rajone nukritusio drono nuolaužos apgadino automobilį, o rugsėjį į šalį buvo įskridęs ir sprogmenų nešęs aparatas. Lietuvos gyventojai demonstruoja sąmoningumą ir reaguoja į perspėjimus, tačiau kiekvienas toks incidentas, kai nekviestas svečias iš priešiškos valstybės be kliūčių perskrenda šalį nuo pietų iki šiaurės, griauna pasitikėjimą realiu oro erdvės saugumu.
Jei civiliniam pilotui už skrydį netinkamoje zonoje gresia šimtų eurų baudos ir įrangos konfiskavimas, valstybė privalo turėti tokius pat griežtus ir greitus instrumentus pasienyje, antraip sparnuota frazė apie tai, kad laisvoje Lietuvoje dronai skraido laisvai, išliks skaudžia realybe, kurioje vienintelė mūsų gynybos priemonė naktį išlieka įspėjamasis pranešimas telefono ekrane.