Kas yra paprasto Kostromos kaimo pensininko šaldytuve: nufotografuota slapta

Kovo pabaigoje aplankiau giminaičius kaime. Kaimas yra Kostromos dykumoje. Ten yra vos keliolika namų. Jaunimas jau seniai išvykęs. Vieni į Maskvą, kiti į Jaroslavlį, treti į šiaurę. Dauguma jų dirba rotacijos principu. Dvi savaites namuose, dvi savaites darbe. Kaime gyvena daugiausia senyvo amžiaus žmonės ir namudininkai

.Pensijos dažniausiai nedidelės. Ne daugiau kaip penkiolika tūkstančių. O tie, kurie gauna tokią pensiją, laikomi pasiturinčiais bičiuliais. Iš esmės už šiuos pinigus kaime galima gyventi. Jei dirbate ne visą darbo dieną. Kai kurie laiko bites ir parduoda medų, kai kurie parduoda karves. Jiems labai gerai sekasi. Jie turi savo pieno ir varškės. Jie taip pat važiuoja į miestą prekiauti turguje

. Giminaičiai sakė, kad jiems gaila vieno pensininko, savo kaimyno. Ji gyvena viena, jos sūnus užaugo ir pabėgo į Maskvą. Ji nepadeda pinigais. Priešingai, kai močiutė dar galėjo laikyti gyvulius, prašė jos pervesti jam pinigų. Jis turi hipotekos paskolą. Dabar jis visai pamiršo apie savo motiną. Senelės pensija labai maža. Pati mažiausia kaime. Ji labai sena. Ji nebegali net vištų laikyti. Ji viskam taupo. Kitaip ji negali išgyventi. Maistas brangus, vaistai dar brangesni. Štai kur dingsta visi pinigai

. Mūsų giminaitė ketino ją aplankyti. Aš paprašiau aplankyti. Viduje namas visai kaip namas. Daug žmonių kaime juos turi. Jis aptriušęs, bet švarus. Senelė džiaugėsi svečiais ir pasiūlė išgerti arbatos. Taip pamačiau, ką ji turi šaldytuve ir ką valgo. Ji beveik nevalgo mėsos. Vietinėje parduotuvėje ji perka pigių šaldytų dešrelių. O kaimynai kartais atsineša savo naminės kiaulienos ar avienos.

Ji pati verda uogienę. Sklype gausiai auga uogos. Todėl ji gamina maistą visą vasarą. Kiek tik gali. Ji mėgsta gaminti ažika, sukti agurkus ir pomidorus. Anksčiau ji pati augindavo bulves, bet dabar perka iš kaimynų. Vieno maišo jai užtenka ilgam.

Ji dažniausiai perka tik cukrų, druską, arbatą, grūdus ir makaronus. Taip ji ir maitinasi. Įvairios košės, bulvės ir daržovės. Kartais ji gali sau leisti saldumynų ir sausainių. Ji mėgsta kepti blynus. Ji turi ožką. Dabar ji bent jau valgo pieną ir varškę. Ji mus vaišino savo gaminta serbentų uogiene.

Namuose aptarėme savo kelionę ir nusprendėme padėti močiutei. Nupirkome mėsos, geros arbatos, sausainių, šokoladinių saldainių ir pan. Senelė dejavo ir aimanavo. Tačiau jos akyse matėsi, kad ji labai džiaugiasi sulaukusi tokios pagalbos. Ji jautėsi gerai.

Nusprendėme, kad per kiekvieną savo apsilankymą jai padėsime kuo daugiau. Tuo pat metu sieloje išliko stingdantis beviltiškumo ir pražūties jausmas. Man buvo gaila šios močiutės, kuri visą gyvenimą dirbo kolūkyje melžėja. Man asmeniškai nesuprantama, kaip vaikai gali pamiršti savo tėvus ir visiškai nepadėti. Net penki tūkstančiai per mėnesį šiai pensininkei buvo rimta pagalba. Ką manote jūs?