Sekite mus Facebook'e!
Kokie kraujo rodikliai signalizuoja apie problemas tam tikroje srityje. Nesvarbu, ar tai gripas, ar bronchitas, inkstų ar širdies problemos, bet kokiu atveju privalome atlikti bendrą arba išsamų kraujo tyrimą. Daugelis žmonių užduoda klausimą: kodėl bendrą analizę galima atlikti po valgio, bet norint atlikti išsamią analizę, būtina duoti kraujo tuščiu skrandžiu.
Tai paprasta, kai atliekamas išsamus kraujo tyrimas, reikia aiškaus vaizdo, o maistas keičia daugybę rodiklių, pavyzdžiui, cukraus kiekis žymiai padidėja. Taip pat, interpretuodamas analizę, gydytojas atsižvelgia į bendrą būklę, lytį ir ypatybes: nėštumą ar PMS.
Pažvelkime į pagrindinius kraujo rodiklius bendroje analizėje
Eritrocitai yra ląstelės be branduolio, kurios prisotina audinius ir kitas ląsteles deguonimi. Vyrams ir moterims norma skiriasi. Moterims eritrocitų norma yra: (3,7–4,7) * 10⁻¹⁶/l. Vyrams norma yra (4,0–5,1) * 10⁻¹⁶/l. Eritrocitų skaičiaus padidėjimas stebimas žmonėms, turintiems širdies ydų arba sergantiems bronchų, plaučių, inkstų ar kepenų ligomis. Be to, net sveikiems žmonėms, esantiems labai dideliame aukštyje, yra eritrocitų perteklius. Sergant anemija ar netekus kraujo, pradiniame uždegiminio proceso organizme etape eritrocitų lygis šokteli. Hormonų normos viršijimas gali padidinti eritrocitų skaičių.
Hemoglobinas yra eritrocituose esantis baltymas, atsakingas už deguonies pernešimą ir anglies dioksido pašalinimą tarp plaučių ir audinių. Moterims norma yra 120–140 g/l, o vyrams – 130–160 g/l. Hemoglobino sumažėjimas rodo šias galimas problemas: kraujavimą, kraujo netekimą, anemiją, vidaus organų pažeidimus. Savo ruožtu padidėjęs hemoglobino kiekis gali rodyti kraujo ligas ir širdies nepakankamumą.
Leukocitai yra baltieji kraujo kūneliai, kurie apsaugo organizmą nuo virusų ir ligų. Bendra leukocitų norma yra (4,0–9,0) * 10 iš 9/l. Leukocitų kiekis linkęs didėti nepriklausomai nuo infekcijos buvimo organizme. Prie to gali prisidėti per didelis fizinis krūvis ar stresas. Leukocitų normos viršijimas rodo tokių procesų buvimą: uždegimą, infekciją, alergiją, leukemiją, hormonų turinčių vaistų vartojimą.
Trombocitai užtikrina kraujo krešėjimą ir, pažeidus audinius, sudaro trombą. Norma turėtų būti (180–320) *10 9/l. Trombocitų padidėjimas rodo pradinę tuberkuliozės arba kepenų cirozės stadiją. Pooperaciniu laikotarpiu trombocitų skaičius viršija normą. Trombocitų skaičius mažėja vartojant didelius alkoholio kiekius, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sergant kepenų ligomis ar inkstų nepakankamumu.
ESR/ROE – eritrocitų nusėdimo greitis arba eritrocitų nusėdimo reakcija – svyruoja ligos eigoje. Pirmąją dieną lygis didėja ir palaipsniui didėja, sveikstant. Vyrams norma yra 2–10 mm/val., moterims – 2–15 mm/val. Hormoniniai sutrikimai, inkstų problemos ar šoko būsena pasižymi normos padidėjimu. Nedidelis šuolis gali būti stebimas nėštumo ar gimdymo metu, net ir esant PMS.
Sveikam žmogui gliukozės kiekis yra normalus ir yra 3,5–6,5 mmol/l. Netinkama mityba ir hormonų disbalansas gali lemti gliukozės kiekio sumažėjimą. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje būdingas tokioms ligoms kaip diabetas.
Bendras baltymų kiekis turėtų būti normalus – 60–80 gramų/l. Jis mažėja esant nepakankamai mitybai, sutrikus inkstų ar kepenų funkcijai.
Bendras bilirubino kiekis yra normalus – 20,5 mmol/l. Jei kepenys funkcionuoja normaliai, bilirubinas yra normalus. Bilirubino kiekio padidėjimą sukelia hepatitas, tulžies akmenligė arba raudonųjų kraujo kūnelių irimo procesas.
Kreatininas kontroliuoja inkstų funkciją, tai yra kreatino fosfato reakcijos rezultatas. Norma turėtų būti 0,18 mmol/l ribose. Sumažėjus imunitetui, lygis mažėja, o padidėjus – akivaizdus inkstų nepakankamumas.
Žinoma, galutinę išvadą apie ligos vystymąsi ir būtiną medicininę priežiūrą gali padaryti tik kvalifikuotas specialistas, nes vieno kraujo tyrimo paprastai nepakanka; norint gauti aiškų vaizdą, reikės atlikti dar keletą tyrimų.
