Sporto pasaulyje Dominyko Dirksčio vardas neatsiejamas nuo drąsių pareiškimų, bekompromisės kovos dvasios ir pasitikėjimo savimi, kuris dažnai drebina arenas. Vieni jį dievina už tiesmuką charakterį, kiti vertina skeptiškai, tačiau už prožektorių šviesų ir ringo virvių lieka tai, ko nemato tūkstantinė minia – paprastas, nuoširdus ir šeimai atsidavęs vyras.
Apie tai atvirai papasakojo žmogus, pažįstantis jį geriausiai – sesuo Deimantė Dirkstytė. Ji ne tik pasidalino jautriomis akimirkomis iš jų bendros vaikystės, bet ir papasakojo, ką iš tiesų reiškia stebėti brolio kovas iš arti bei kaip šeima priėmė naujus vėjus Dominyko asmeniniame gyvenime.
Nuo vaikiškų peštynių iki brandaus ryšio
Daugelis brolių ir seserų praeina ugnį ir vandenį, kol randa bendrą kalbą. Deimantė pripažįsta, kad jų kelias nebuvo išimtis, tačiau laikas ir atstumas tik sustiprino jų vertybes.
„Visada buvome artimi. Žinoma, manau, kaip ir visiems, augusiems su broliais ar sesėmis, pasitaikydavo tų vaikiškų pykčių – mums jų tikrai netrūko. Tačiau suaugus, išėjus gyventi atskirai, mūsų ryšys natūraliai šiek tiek pasikeitė – dėl kasdienybės, darbų, treniruočių susitinkame rečiau, bet kiekvienas susitikimas dabar turi dar didesnę prasmę ir vertę“, – pasakojo Deimantė.
Akimirka, kai sustoja pasaulis: brolis ringe
Stebėti artimą žmogų kovojant ringe – iššūkis kiekvieno nervams. Deimantė neslepia, kad tos minutės jai yra emociškai itin intensyvios.
„Labai sunku paaiškinti tą jausmą. Atrodo, tą akimirką, kai brolis išeina į kovą, visas pasaulis sustoja – niekas daugiau nebesvarbu. Esi maksimaliai tame momente, stengiesi sugerti kiekvieną sekundę“, – atviravo ji
Tačiau baimę nugali pasididžiavimas.
„Aš tuo mėgaujuosi – man yra didžiulė laimė matyti jį ringe. Tai neapsakomas pasididžiavimo jausmas. Žinau, ką jis gali, nes matau, kiek daug savęs jis atiduoda sportui. Bet kartu visada jaučiu ir jaudulį – juk tai kova“, – teigė mergina.
Geležinė disciplina ir tikėjimas
Daugeliui kyla klausimas, iš kur Dominykas semiasi tiek vidinės energijos. Sesers akimis, tai nėra tik charakterio savybė – tai gyvenimo būdas ir nepalaužiamas pozityvumas.
„Dominykas yra labai stiprus žmogus. Net sunku būtų pasakyti, kad jis turi kažkokių „silpnų“ momentų – jis į viską žiūri labai pozityviai. Jei kažkas nepavyksta, jis tiesiog sako: dirbam toliau, važiuojam toliau, grįžtam į sportus. Jis visą savo gyvenimą atiduoda tam. Jis pasitiki tuo, ką daro, pasitiki Dievu, ir tiesiog juda tik į priekį“, – dėstė sesuo.
Didelė širdis be kamerų šviesų
Nors viešumoje jis gali atrodyti aštrus, namų aplinkoje, pasak Deimantės, atsiskleidžia visai kita brolio pusė – švelnumas ir nuoširdumas, kurį jis saugo tik patiems artimiausiems.
„Namie Dominykas yra labai paprastas, šiltas ir nuoširdus žmogus. Su juo visada gera būti – jis moka juoktis, moka nuraminti, moka tiesiog būti šalia. Jis turi be galo didelę širdį – tokią, apie kurią žmonės dažnai net nežino. Man vienas gražiausių komplimentų yra „tu panaši į savo brolį“. Nes jeigu bent maža dalimi esu į jį panaši, vadinasi, viską darau teisingai“, – šypsojosi ji.
Nors brolis sprendimus priima tvirta ranka, sesers nuomonė jam visada išlieka svarbi:
„Dominykas yra labai savarankiškas ir tvirtas žmogus – sprendimus jis dažniausiai priima pats. Bet, žinoma, mes pasikalbame – aš patariu, išsakau savo nuomonę. Ir jeigu jau sakau, tai visada nuoširdžiai, taip, kaip jaučiu“, – tikino pašnekovė.
Pažintis su Oksana Pikul
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netylant kalboms apie Dominyko ir Oksanos Pikul santykius, Deimantė neslepia – žinia buvo netikėta, tačiau priimta su džiaugsmu. Pirmasis jų susitikimas tik patvirtino, kad brolis rado žmogų, su kuriuo jaučiasi laimingas.
„Faktas, pradžioje tai buvo netikėta, bet aš iš karto į viską žiūrėjau labai pozityviai. Aš nuoširdžiai už juos džiaugiuosi. Jeigu mano brolis yra laimingas, tai man yra svarbiausia. Pirmasis susitikimas su Oksana buvo labai šiltas, jaukus ir smagus. Ji paliko labai gerą įspūdį – nuoširdi ir maloni asmenybė. Praleidome labai gražų laiką. Mes puikiai sutariame, ir man nuoširdžiai gera matyti juos kartu. Kai matai, kad tavo artimam žmogui gera – daugiau nieko ir nereikia“, – pokalbį užbaigė D. Dirkstytė.
