Baigęs darbą užsienio reikalų ministro poste Gabrielius Landsbergis netikėtai užsiminė, kad į politikos užribį trauktis neketina. Socialiniame tinkle paskelbta žinutė sukėlė klausimų – ką reiškia jo pažadas „eskaluoti“ ir kokių veiksmų galima tikėtis toliau?
Gabrielius Landsbergis oficialiai baigė vieną svarbiausių savo politinės karjeros etapų – darbą Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigose. Tačiau atsisveikinimas su ministerija anaiptol nepanašėjo į politinį atsitraukimą.
Priešingai – buvęs ministras savo sekėjams pasiuntė gana paslaptingą signalą.
„Aš neisiu į pensiją“, – socialiniame tinkle „X“ parašė G. Landsbergis.
Tačiau labiausiai dėmesį patraukė paskutiniai jo žodžiai – „nusprendžiau eskaluoti“.
Ką konkrečiai politikas ketina eskaluoti, jis nepaaiškino. Todėl jo žinutė iš karto paliko vietos interpretacijoms.
„Kova už laisvę tęsiasi“
Atsisveikindamas su užsienio reikalų ministro pareigomis G. Landsbergis savo žinutę pradėjo padėka žmonėms, kurie jį palaikė per kadenciją.
Jis akcentavo, kad nors jo darbas ministerijoje baigėsi, platesnė kova dėl laisvės ir Lietuvos saugumo nesibaigia.
Būtent ši mintis tapo pagrindiniu jo atsisveikinimo akcentu.
G. Landsbergio vadovavimo Užsienio reikalų ministerijai laikotarpiu Lietuvos užsienio politikoje itin daug dėmesio skirta Rusijos karui prieš Ukrainą, paramai Kyjivui, santykiams su Vakarų sąjungininkais bei griežtai pozicijai Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu.
Todėl jo žinutę galima vertinti ir platesniame kontekste – kaip signalą, kad pasitraukimas iš ministerijos nereiškia pasitraukimo iš aktyvios veiklos.
Kas slypi už žodžio „eskaluoti“?
Būtent šis vienas žodis tapo didžiausia G. Landsbergio žinutės intriga.
Politikas nepatikslino, ką ketina daryti toliau ir kokioje srityje planuoja tęsti veiklą.
Ar tai reiškia grįžimą į aktyvią Lietuvos politiką?
Ar jis ketina daugiau dėmesio skirti tarptautinei veiklai?
Galbūt imsis darbo tarptautinėse organizacijose, fonduose ar ekspertinėje veikloje?
Kol kas atsakymo nėra.
Tačiau vienas dalykas aiškus – G. Landsbergis nenori, kad jo politinis kelias būtų suprastas kaip pasibaigęs kartu su ministro kadencija.
Jo frazė apie „neėjimą į pensiją“ veikiau primena pažadą apie naują etapą nei įprastą atsisveikinimą.
Ministro postą perima Kęstutis Budrys
Tuo metu Lietuvos užsienio politikos vairas jau perduotas naujam ministrui.
Į užsienio reikalų ministro pareigas naujojoje Vyriausybėje paskirtas Kęstutis Budrys.
Ketvirtadienį Seime prisiekus Gintauto Palucko vadovaujamai Vyriausybei, naujasis Ministrų kabinetas oficialiai pradėjo darbą.
Taip baigėsi Ingridos Šimonytės vadovautos Vyriausybės kadencija.
Naujajame Ministrų kabinete daugumą ministerijų kontroliuoja Lietuvos socialdemokratų partija, o į koaliciją taip pat įeina Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“.
Kas laukia naujosios Vyriausybės?
G. Palucko vadovaujama Vyriausybė pradeda darbą tuo metu, kai Lietuvos politinėje darbotvarkėje netrūksta sudėtingų klausimų.
Vienas svarbiausių – nacionalinis saugumas ir gynyba.
Rusijos karas Ukrainoje, NATO rytinio flango stiprinimas, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje ir didėjantis gynybos finansavimas reiškia, kad užsienio ir saugumo politika naujajai Vyriausybei išliks viena svarbiausių sričių.
Todėl ir G. Landsbergio sprendimas viešai pabrėžti, kad jis neketina trauktis iš aktyvios veiklos, tampa dar įdomesnis.
Jo patirtis užsienio politikoje gali būti panaudota įvairiose srityse – nuo Lietuvos politikos iki tarptautinių iniciatyvų.
Naujosios Vyriausybės sudėtis
Naujajame Ministrų Kabinete – 14 ministrų.
Aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas.
Šie trys ministrai į Vyriausybę deleguoti „Nemuno aušros“.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ delegavo Luką Savicką į ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas bei Žygimantą Vaičiūną į energetikos ministro postą.
Kitas ministerijas daugiausia perėmė socialdemokratų deleguoti ministrai.
Kultūros ministru tapo Šarūnas Birutis, užsienio reikalų – Kęstutis Budrys, sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, vidaus reikalų – Vladislav Kondratovič, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovauja Inga Ruginienė, susisiekimo – Eugenijus Sabutis, finansų – Rimantas Šadžius, o krašto apsaugos – Dovilė Šakalienė.
Naujasis Ministrų Kabinetas pirmąjį posėdį pradėjo planuoti jau kitą dieną po priesaikos.
Landsbergio politinis etapas – tikrai nesibaigė?
G. Landsbergio žinutė įdomi dar ir todėl, kad jis pats neatsakė į svarbiausią klausimą – kas bus toliau?
Politikoje tokios užuominos retai būna atsitiktinės. Ypač kai jas paskelbia žmogus, daugelį metų buvęs vienu labiausiai matomų Lietuvos užsienio politikos veidų.
Vis dėlto kol kas nederėtų daryti skubios išvados, kad G. Landsbergis jau pasirinko konkretų naują politinį postą.
Kol nėra oficialaus pranešimo, jo žodžiai gali reikšti daugybę dalykų.
Galbūt tai bus naujas politinis projektas. Galbūt tarptautinė veikla. Galbūt vieša kampanija konkrečiu klausimu. O galbūt politikas tiesiog nori parodyti, kad jo pasitraukimas iš ministerijos nėra pasitraukimas iš viešojo gyvenimo.
Tačiau vieną dalyką G. Landsbergis pasakė visiškai aiškiai: jis į pensiją neina.
O žodis „eskaluoti“ paliko intrigą, kurią artimiausiais mėnesiais greičiausiai teks išnarplioti pačiam politikui.
