Sekite mus Facebook'e!
Ar ne laikas pagaliau atsakyti į klausimą – kas šiandien Lietuvoje tikrieji „valdžios prižiūrėtojai“? Ar tai piliečiai, ar visuomenininkai, kurie savo nepriklausomumą seniai pavertė pelningu verslu?
Dar 2024-ųjų pradžioje prof. Vytautas Landsbergis priminė: protestai prieš teisėtai išrinktą valdžią – iš esmės yra protestai prieš pačią valstybę. Jo žodžiai buvo tiesūs: „Šūkaudamas prieš valdžią, kuri išrinkta demokratiškai, tu šūkauji prieš valstybę.“ Tačiau, panašu, kad šio perspėjimo neišgirdo save generaliniu prokuroru įsivaizduojantis visuomenininkas Andrius Tapinas.
Jo valdomas propagandos kanalas „Laisvės TV“ paskelbė apie būsimą „masinį protestą“ – „Gėdos dieną“. Data dar nežinoma, nes nėra aišku, kada bus pasirašyta nauja koalicijos sutartis. Tačiau pats pavadinimas jau nuskambėjo kaip iš anksto suplanuota politinė akcija. Klausimas tik vienas – kieno naudai?
Skandalų grandinė vietoje pažadų
Nuo 2020-ųjų valdančioji konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos koalicija žadėjo „vertybių politiką“. Tačiau šiandien turime visai kitą realybę – skandalų kroniką, kurioje pavardės keitėsi, bet esmė liko ta pati.
Diplomatinė izoliacija dėl Taivano atstovybės, milijoniniai nuostoliai verslui, „Belaruskalij“ trąšų tranzito istorija, migrantų krizė pasienyje, dvigubi standartai kalbant apie žmogaus teises. To paties laikotarpio fone – neištesėti Laisvės partijos pažadai dėl partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo. Liberalių reformų nebeliko, tik visuomenės kiršinimas.
2023-iaisiais driokstelėjo „čekiukų“ skandalas. Savivaldybių tarybų nariai, metų metus iš biudžeto finansavę savo privačius poreikius, staiga tapo skaidrumo simboliais. Auka – švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Bet ar atsakomybė iš tikrųjų įvyko? Ne – ji tik apsimetė viešųjų ryšių triuku.
Tų pačių metų pabaigoje Liberalų sąjūdžiui teismas trenkė reputacinį smūgį dėl „MG Baltic“ korupcijos bylos. O konservatoriams 2024-ieji pažymėti ne mažiau juodai – pradedant „dingusiais“ 700 milijonų eurų valstybės biudžete, baigiant bene didžiausiu šio dešimtmečio šoku – Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos byla. Ar valdantieji nežinojo apie įtarimus anksčiau? Šis klausimas liko kabėti ore.
Ir tai dar ne viskas – Vilniaus stadiono fiasko, milijonai išnešti kazino salėse, ministro Anušausko pasitraukimas dėl partinių intrigų, Navickienės kelionės į Dubajų privačiu lėktuvu, Landsbergių vilos Graikijoje… Skandalų sąrašas toks ilgas, kad jį jau galima vadinti vadovėliu apie politinę (ne)atsakomybę.
Dvigubi standartai ir tylintys „visuomenininkai“
Tačiau kur buvo „teisingieji visuomenininkai“, kai konservatoriai skendo viename skandale po kito? Ar girdėjome jų mitingus dėl milijonų dingimo iš biudžeto? Ar dėl konservatoriaus, įtariamo šnipinėjimu Rusijai? Ne. Tyla. O kai reikia – protestai organizuojami net ant Nidos kopų, UNESCO saugomo paveldo. Ir leidimai tokiems renginiams, regis, išduodami be problemų.
Tai dvigubi standartai, kurie visuomenę pamažu varo į neviltį. Vieniems – atsakomybė už kiekvieną smulkmeną. Kitiems – laisvė rengti protestus, gauti finansavimą, skleisti savo tiesą ir vadintis „laisvės sergėtojais“.
Laikas užsukti pinigų kranelius?
Šiandien vis garsiau girdisi klausimas: ar visuomenininkai, kurie iš valstybės ar privačių fondų gauna milijonus, vis dar gali vadintis nepriklausomais? Ar tai ne pavojingas hibridinis reiškinys – kai iš vienos pusės deklaruojama kova už skaidrumą, o iš kitos tylima, kai skandalai drebina valdžios draugus?
Kaip kadaise rašė pasaulinio garso rašytoja Margaret Atwood: „Nepelnytos pajamos skatina savimeilę tiems, kuriems jos ir taip netrūksta.“
Gal jau atėjo metas iš tikrųjų užsukti tuos nepelnytų pajamų kranelius ir grąžinti Lietuvoje sąžiningą viešąją erdvę?
