Dviejų lietuvių keliautojų dingimo istorija karo krečiamame Irane tampa vis sudėtingesnė. Praėjus dviem savaitėms nuo moterų dingimo, pasirodė įvairių versijų apie tai, kas joms galėjo nutikti. Viena jų – lietuvės buvo uždarytos name vidury dykumos. Tuo metu jas lydėjusi gidė tvirtina, kad moterys buvo sulaikytos dėl musulmonams nepriimtino elgesio ir laikomos viešbutyje.
Vis dėlto dingusios merginos sesuo tokią versiją vadina manipuliacija. Jos teigimu, moterys jau yra įkalintos vietoje, panašioje į kalėjimą.
Erika Šlimaitė ir Daiva Zakažauskaitė, kurios buvo laikomos dingusiomis Irane, vėliau paaiškėjo, yra sulaikytos iraniečių. Keliautojas Danas Pankevičius 15min.lt pasakojo susisiekęs su vietos gide. Ji teigia, kad lietuvės buvo sulaikytos dėl savo veiksmų ir elgesio keliaujant šalyje. Pasak gidės, sulaikymo metu abi moterys buvo laikomos kartu viešbutyje.
„Jos tikrai nėra viešbutyje, ir tą versiją, kad jos buvo viešbutyje, aš dar sakyčiau, labai gerai pagalvoti reikia, ar čia, iš tikrųjų, buvo tai tiesa“, – sakė dingusios sesuo Rūta Korsakienė.
Dingusios lietuvės galimai laikomos kalėjime
Jau dvi savaites sesers Daivos žinių nesulaukianti Rūta tikina, kad moterys tikrai yra sulaikytos. Jos žiniomis, iš namo, esančio kone vidury dykumos, lietuvės buvo pervežtos į kitą miestą.
„Aš tai netgi įvardinčiau labiau kaip kalėjimą šiuo metu ar areštinę. Ta vieta, kur nenorėčiau, kad ji būtų“, – minėjo R. Korsakienė.
Dviejų lietuvių istorija Irane išties apipinta spekuliacijomis. Jokių patvirtintų žinių, kad moterys oficialiai sulaikytos, neturi nei Užsienio reikalų ministerija, nei prokuratūra.
„Oficialios informacijos, kad Irane dingusios moterys buvo sulaikytos, prokuratūra nėra gavusi. Ikiteisminis tyrimas dėl dingusių asmenų paieškos yra tęsiamas“, – teigė Vilniaus apylinkės prokuratūra.
„Oficialių žinių tikriausiai nėra dėl to, kad jos laikomos kažkur šiek tiek kitaip, dėl to jos yra nesuvestos į tą jų sistemą ir dėl to Irano valdžia galbūt nenori atskleisti“, – aiškino R. Korsakienė.
Institucijos delsia padėti dingusioms lietuvėms?
Užsienio reikalų ministerija tik antradienį oficialiai patvirtino, kad lietuvės buvo sulaikytos ir joms esą teikiama konsulinė pagalba. Tačiau išsamesnės patvirtintos informacijos kol kas nėra.
„Policija, tirianti visą šią bylą, gidės kontaktus ir visą kelionės planą ir ekskursijos paketą turėjo dar praeitą savaitę, bet šiandien Užsienio reikalų ministerija perklausė jo iš mūsų“, – kalbėjo R. Korsakienė.
15 kartų Irane lankęsis keliautojas Vladas paskutinį kartą šioje šalyje buvo 2024-aisiais. Pasak jo, moterims Irane taikoma daugybė apribojimų. Pavyzdžiui, turistė, su mini sijonėliu ar šortais nuėjusi į šventyklą, galėtų būti areštuota, tačiau po nakties paleista.
„Moterims vaikštant turi nesimatyt, pagal įstatymus, sėdmenų. Turi būti uždengta. Gali vaikščioti su džinsais, su kelnėmis, bet turi būti uždengta su marškiniais ilgais“, – pasakojo keliautojas Vladas Sapranavičius.
Tiesa, po islamo revoliucijos ir ypač prasidėjus karui, anot keliautojo, į vietines moteris pradėta žiūrėti kiek liberaliau, o į užsienietes – dar labiau.
„Vietinė gaudavo su lazda, jeigu pamatydavo tarp kojinės ir sijono matosi odos tarpelis, bet tai čia buvo labai seni laikai“, – pridūrė V. Sapranavičius.
Todėl, jei lietuves sulaikė dėl jų elgesio ar aprangos, tai, pasak keliautojo, turėjo būti itin iššaukianti situacija.
„Kada viskas taip suliberalėjo pas juos paskutiniais metais ir dar, kai atleidžia daug ką užsieniečiams, tai labai keista“, – svarstė V. Sapranavičius.
Tiesa, Irane draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Šioje šalyje jie parduodami tik nealkoholiniai. Be to, Irane draudžiami meilės romanai – už juos baudžiami tiek turistai, tiek vietiniai.
„Jeigu pasikviestų į savo kambarį viešbutyje kokį ten vaikinuką vietinį. Ne vietinį, atsivežtą savo turistą kažkokį, tai viskas ok, bet jeigu vietinį pasikviestų, tai taip, reali problema“, – sakė V. Sapranavičius.
Versijų, kas galėjo nutikti lietuvėms Irane, yra ne viena
Visgi keliautojas nemano, kad merginas sulaikė už šnipinėjimą, nepaisant to, kad Erika Šlimaitė kažkada tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Tačiau kelti koją į Iraną šiuo metu, kai vyksta karas su Amerika ir Izraeliu, pasak karybos eksperto Dariaus Antanaičio, yra ypač pavojinga. NATO šalių piliečiams, jo teigimu, gali būti skiriamas ypatingas dėmesys.
„Irano visa viršūnėlė buvo pašalinta būtent dėl žvalgybinių duomenų, o dabartinė Irano kontržvalgyba ypatingai stipriai dirba ir ypatingai ieško galimų žvalgybininkų iš Vakarų“, – aiškino karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Todėl tikimybės, kad lietuvės sulaikytos įtarus šnipinėjimu, atmesti negalima.
„Jeigu žmogus, kuris tarnavo NATO kariuomenėje, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenė, ir Irano kontržvalgyba turi informaciją, kad tas žmogus arba tarnavo, arba tarnauja, be jokios abejonės, Irano kontržvalgybai jis bus taikinys numeris vienas“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Jeigu tikėti oficialia Irano statistika, per pirmuosius penkis karo mėnesius šalyje apsilankė 2 milijonai užsienio lankytojų. Didžiąją jų dalį sudarė piligrimai ir atvykėliai iš kaimyninių šalių – Irako, Afganistano ir Pakistano.