Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas Baltuosiuose rūmuose – diplomatijos nesėkmė, bet ji nereiškia santykių pabaigos. Prezidentas viliasi, kad Kyjivo ir Vašingtono derybos dėl emocinio fono nenutrūks. Buvę užsienio reikalų ministrai sako, katastrofa pasibaigęs surežisuotas spektaklis – žinia ir Lietuvai, kad vertybės įgavo piniginę išraišką.
Kad šis susitikimas gali nepavykti, diplomatai sako, buvo ir nuojautų, ir baimių. Jas dar labiau sustiprino susitikimo formatas – viešas, priešais kameras.
„Surežisuotas spektaklis išprausti tiesiog V. Zelenskį ir pabauginti jį ultimatumu. Deja, toks jau nelabai gražus vaizdas ir gavosi“, – sakė 2000–2006 m. užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
„Tas susitikimas baigėsi tokia praktiškai katastrofa. Bet vis tiek sunku buvo įsivaizduot, kad tokio lygio susitikime taip būtų puolamas valstybės vadovas“, – teigė 2012–2020 m. užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Gėrėjausi V. Zelenskio atlaikytą puolimą, pavadinčiau tai puolimą Baltuosiuose rūmuose ir gėrėjausi, kaip jisai garbingai gynė Ukrainos reikalus. Tai buvo principinis nuomonių pasidalinimas tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Bet užsienio reikalų ministras sako, kad tai nėra Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykių žlugimas. Amerikos parama, anot Kęstučio Budrio, ukrainiečiams išlieka. Diplomatiniai kanalai – irgi, tik pastangų jau reikės daugiau.
Prezidentas sako, Vašingtonas ir Kyjivas tebėra suinteresuoti susitarimu dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.
„Nesureikšminkime vieno ar kito etapo arba tam tikrų kartais pasitaikančių kibirkščių, nes tikiu, kad bus tikimasi sandorį, sutartį paversti kūnu“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra diplomatinė nesėkmė, tai akivaizdu. Žinoma, reikės dar daugiau pastangų santykiams daugiau plėtotis tarp Ukrainos ir JAV, ir Europa turės įdėti dar daugiau pastangų. Čia pirmiausia diplomatų darbas turės būti daromas dar kokybiškiau“, – sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Dabar svarbiausia, kad derybos nenutrūktų, kad tie kontaktai, kurie buvo užmegzti gerokai anksčiau, kad jų neuždominuotų kažkoks papildomas emocinis fonas“, – komentavo G. Nausėda.
Buvę užsienio reikalų ministrai sako, grįžti į dialogą Kyjivui ir Vašingtonui nebus lengva, nes interesai – pernelyg skirtingi. L. Linkevičiaus teigimu, V. Zelenskis gina savo šalies teisę egzistuoti, o D. Trumpui rūpi pelnas, vertybės įgavo piniginę išraišką, rusai nori užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijų.
Europai bent jau kurį laiką teks kliautis savimi.
„Tai žinia ir mums, nes mes neturime kažkokių tai resursų, kuriais galėtume sudominti tuos, kurie domisi tik resursais. Mes neturime kažkokių turtų, mes galime pasikliauti tuo vertybiniu pamatu, ant kurio stovi mūsų institucijos“, – sakė L. Linkevičius.
„Girdėdami tai, kad D. Trumpas sako, kad Europa sukurta tam, kad gadint Amerikai gyvenimą, matyt, mes turime vis labiau akcentuoti viena – tai į paramą Ukrainai, nesitikint, kad Amerika, jeigu dar ir remia, kad ilgai tai darys“, – kalbėjo A. Valionis.
Vyriausybės ir Seimo vadovai vakar vakarą, kaip ir prezidentas, V. Zelenskiui parašė palaikymo žinutes.
Europos lyderiai sekmadienį rinksis Londone. Diplomatai sako, būtų gerai, kad vyktų ne dar vienos diskusijos, o ko nors apčiuopiamo, pavyzdžiui, Ukrainoje dislokuoti britų ir prancūzų pajėgas arba pagaliau imtis rusų turto.
„Parodyti Rusijai, kad mes turime ir kietų priemonių. Dėl to kitą savaitę aš tikiuosi postūmių apie įšaldytą turtą – 200 milijardų Europoje. Tai yra didelis ne tik svertas, bet ir resursas Ukrainos ateičiai“, – sakė K. Budrys.
O D. Trumpo pasisakymas dėl įsipareigojimo Lenkijai ir Baltijos šalims, ministras sako – pozityvus ženklas. Prezidentas sako, kad tai puiki žinia. Lietuva siekia išlaikyti Lietuvoje dislokuotus JAV karius, jų – apie tūkstantį.
