Ar karas gali pasiekti Lietuvą? Šis klausimas daugeliui gyventojų kelia nerimą, ypač stebint Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įtampą Baltijos regione ir nuolatines diskusijas apie Europos saugumą. Nors kalbos apie galimą karinį konfliktą skamba grėsmingai, svarbu atskirti realias grėsmes nuo spėlionių. Ar Lietuvai iš tiesų gresia tiesioginis pavojus, ir ką reikėtų žinoti kiekvienam gyventojui?
Kodėl Lietuvoje vėl kalbama apie karo grėsmę?
Lietuvos geografinė padėtis jau daugelį metų lemia ypatingą dėmesį nacionaliniam saugumui.
Šalis ribojasi su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, o netoliese esantis Suvalkų koridorius dažnai minimas diskusijose apie NATO rytinio flango gynybą.
Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo situaciją.
Tai, kas anksčiau atrodė mažai tikėtina, tapo realiu kariniu konfliktu Europos žemyne.
Dėl šios priežasties Lietuvos gyventojai vis dažniau domisi kariuomenės pasirengimu, civiline sauga ir tuo, kaip valstybė reaguotų į galimą krizę.
Tačiau padidėjęs dėmesys saugumui savaime nereiškia, kad karas Lietuvoje neišvengiamas.
Rusijos grėsmė – kodėl ji vertinama rimtai?
Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad Maskva yra pasirengusi naudoti karinę jėgą siekdama politinių tikslų.
Lietuvos saugumo požiūriu svarbu ne tik tai, kas vyksta Ukrainoje, bet ir ilgalaikės Rusijos galimybės atkurti savo karinius pajėgumus.
Vertinant ateities rizikas, reikšmės turi Rusijos gynybos pramonė, kariuomenės atstatymas, Baltarusijos vaidmuo ir NATO valstybių pasirengimas.
Vis dėlto grėsmės vertinimas nėra tas pats, kas prognozė apie artimiausiomis dienomis prasidėsiantį karą.
Saugumo institucijos analizuoja įvairius scenarijus tam, kad būtų galima jiems pasiruošti ir sumažinti tikimybę, jog jie kada nors taps tikrove.
Lietuva nėra viena – NATO vaidmuo itin svarbus
Vienas svarbiausių Lietuvos saugumo garantų yra narystė NATO.
Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis numato kolektyvinės gynybos principą: ginkluotas vienos ar kelių sąjungininkių užpuolimas laikomas visų užpuolimu.
Tai reiškia, kad galimas karinis išpuolis prieš Lietuvą būtų ne vien Lietuvos, bet ir viso Aljanso saugumo klausimas.
Lietuvoje taip pat stiprinamas sąjungininkų karinis buvimas, plėtojama infrastruktūra ir didinamas nacionalinės gynybos finansavimas.
Šios priemonės skirtos atgrasymui – kad potencialus agresorius suprastų, jog karinė agresija turėtų didžiulę kainą.
Ar karas gali prasidėti netikėtai?
Šiuolaikiniai konfliktai nebūtinai prasideda tradiciniu kariuomenės puolimu.
Valstybės gali susidurti su kibernetinėmis atakomis, infrastruktūros trikdžiais, dezinformacijos kampanijomis ir kitais hibridinio pobūdžio veiksmais.
Tokie incidentai gali sukelti nerimą visuomenėje, tačiau jų negalima automatiškai laikyti prasidedančio karo požymiais.
Svarbu vertinti oficialią informaciją, o ne pavienius socialinių tinklų pranešimus.
Ypač atsargiai reikėtų žiūrėti į įrašus, kuriuose skelbiamos konkrečios tariamo puolimo datos, nepateikiant patikimų įrodymų.
Ką turėtų žinoti kiekviena Lietuvos šeima?
Pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms yra svarbus nepriklausomai nuo geopolitinės padėties.
Gyventojams naudinga žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeimos nariais dėl veiksmų nutrūkus ryšiui ir pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis.
Rekomenduojama turėti maisto, vandens, reikalingų vaistų, žibintuvėlį, radijo imtuvą ir svarbiausių dokumentų kopijas.
Taip pat verta susipažinti su oficialia civilinės saugos informacija.
Toks pasirengimas naudingas ne tik karo, bet ir audrų, didelių elektros tiekimo sutrikimų ar kitų nelaimių atvejais.
Ar 2027 metai gali tapti pavojingesni?
Viešojoje erdvėje kartais pasirodo spėjimų, kad 2027 metai gali būti reikšmingi Europos saugumui.
Tačiau konkrečių metų įvardijimas savaime nėra įrodymas, kad būtent tada prasidės karinis konfliktas.
Ilgalaikės grėsmių analizės paprastai remiasi įvairiomis prielaidomis: kaip keisis Rusijos pajėgumai, kokia bus karo Ukrainoje eiga ir kiek veiksmingas išliks NATO atgrasymas.
Tokie vertinimai gali keistis priklausomai nuo aplinkybių.
Todėl prognozuoti neišvengiamą karą Lietuvoje konkrečią dieną ar metais būtų nepagrįsta.
Pavojingiausia – ne tik pati grėsmė, bet ir panika
Nerimą keliantys pranešimai socialiniuose tinkluose plinta itin greitai.
Ypač daug dėmesio sulaukia antraštės, kuriose minimos katastrofos, slaptos prognozės ar tariamai nutylima informacija.
Tačiau baimę keliantis turinys ne visuomet atspindi tikrąją padėtį.
Kartais tokios žinutės kuriamos siekiant paskatinti paspaudimus, o kartais jos gali būti sąmoningų dezinformacijos kampanijų dalis.
Todėl gyventojams svarbu tikrinti informaciją ir remtis Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos, VSD bei kitų atsakingų institucijų pranešimais.
Karas ant slenksčio – ar tikrai?
Lietuvos saugumo aplinka išlieka sudėtinga, o Rusijos keliama ilgalaikė grėsmė yra realus valstybės gynybos planavimo veiksnys.
Tačiau tai nereiškia, kad šiuo metu galima pagrįstai skelbti apie neišvengiamą karą Lietuvos teritorijoje.
Svarbiausia atskirti tris dalykus: egzistuojančią grėsmę, pasirengimą galimiems scenarijams ir patvirtintą informaciją apie tiesioginį pavojų.
Lietuvai būtina išlikti budriai, tačiau budrumas neturi virsti panika.
Stipri gynyba, NATO sąjungininkų įsipareigojimai, atsakingas visuomenės pasirengimas ir gebėjimas atpažinti dezinformaciją yra svarbiausi veiksniai siekiant užtikrinti šalies saugumą.
O į klausimą, ar karas jau ant Lietuvos slenksčio, galima atsakyti tik remiantis naujausiais oficialiais grėsmių vertinimais, o ne bauginančiomis antraštėmis.