Valstybės kontrolė konstatuoja, kad Lietuvos kariuomenė turi pasitempti, jog išsaugotų profesionalius karius. Auditoriai skelbia, kad itin kariuomenei reikalingi karininkai ir puskarininkiai traukiasi iš tarnybos, nes negali kilti karjeros laiptais, negauna tinkamo atlygio. Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina, kad problema yra visame NATO aljanse, ir vien greitų sprendimų neužteks.
Lietuvos kariuomenė vis dar sunkiai išlaiko profesinės tarnybos puskarininkius ir karininkus, nustatė valstybės kontrolė. Ištyręs praėjusių trejų metų duomenis auditas nustatė, kad tarnybą paliekančių karininkų, įgijusių mokslus Karo akademijoje, skaičius kasmet augo maždaug dešimtadaliu, o per visą laikotarpį padidėjo ketvirtadaliu.
Išeinančių puskarininkių, kurie užauga profesinėje tarnyboje, skaičius apytiksliai stabilus, tačiau auga santykis taip visų išeinančiųjų ir išeinančių puskarininkių. 2022 m. jų dalis buvo 30 procentų, pernai pasiekė beveik 40 procentų.
Kariuomenė gali pasididžiuoti tuo, kad pernai surinko daugiau šauktinių nei planavo – planuota 3845 šauktiniai, o tarnybą pradėjo 3920. Tačiau, kai daugiau šauktinių, daugiau reikia ir puskarininkių, ir karininkų, kurie jauniems kariams vadovautų ir juos mokytų. Kai jų pritrūksta, papildomo darbo našta tenka žemiausių laipsnių profesinės tarnybos kariams.
„Avansiniai mokėjimai tankam ir kitiems dalykams – didžiulės sumos eina į tą. Personalo išlaidos kol kas yra labai, labai menkos. Lietuvoje mes tikrai neįvertiname žmonių, neįvertiname karių. Ir čia tikrai yra daug, kur augti“, – komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Atskleidė, ką patiria karininkai
Praėjusių metų duomenimis, penki iš dešimties tarnybą paliekantys karininkai nebesudaro naujos darbo sutarties, dar du – išeina savo noru. Dėl asmeninių priežasčių ir nesudaromų naujų darbo sutarčių tarnybą palieka aštuoni puskarininkiai iš dešimties išeinančiųjų.
„Nepakankamai lanksčios rotacijos galimybės, mažas darbo užmokestis. Dėl trūkstamų kursų, dėl nepakankamų mokymosi galimybių vėliau tie karininkai negali kilti karjeros laiptais“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
TV3 Žinių šaltinis pasidalijo buvusio kolegos išėjimo istorija. Neseniai puskarininkio laipsnį gavęs karys nusprendė naujos sutarties nebepratęsti:
„Dvejus metus ant tavęs varys, trečius metus tu pasakysi, kad viskas, išeini, tu tapsi geriausias karys, nes va, kaip mums tavęs trūks ir panašiai. Tai ne veltui jam tą laipsnį ir davė. Sako: čia kariuomenėj būdamas neuždirbsi tiek, kiek statybose, kur dabar aš važiuosiu. Jis man taip pasakojo“, – pasakoja anonimu norėjęs likti karys.
Krašto apsaugos viceministras sako, kad karių išlaikymo tarnyboje problema aštri ne tik Lietuvoje.
„Kaip žinia, visos NATO valstybės susiduria su personalo pritraukimo ir karinio personalo išlaikymo problema ir svarsto įvairias priemones, yra diskusijos ir NATO formate. Ir pabandysim pritaikyti pačias geriausias priemones“, – teigia krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Galvos, kaip privilioti naujų darbuotojų
Seimo nariai sako, kad metas greitai ruošti naujas priemones, kaip privilioti naujus karius ir išsaugoti esamus.
„Jeigu mes neišspręsime personalo problemos – jokios divizijos 2030 ar 2035 metais nebus“, – sako G. Jeglinskas.
„Jeigu kariuomenės augimas kasmet yra po tris šimtus, sakykim, tai reikia daryti bent po penkis, šešis šimtus, kasmet artėti tūkstančio link. Tai čia laiko nėra. Reikia nešt motyvacinius paketus ir ne kalbėti, o nešti į Seimą“, – teigia Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas leidžia suprasti, kad dabartinei ministrei ir jos komandai reiktų pasitempti.
„Trys su puse mėnesio jau praėjo – čia pusė laiko, kiek aš buvau ministru, tai aš jau būčiau atnešęs“, – tikina L. Kasčiūnas.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad yra problemų ir su krašto apsaugos savanorių pajėgomis. Norinčiųjų į jas patekti yra penkiskart daugiau nei yra vietų, bet iš keturių patekusiųjų į savanorišką tarnybą tik trys dalyvauja užsiėmimuose. Tarp atleidžiamų savanorių beveik du trečdaliai yra išeinantys savo noru.
Trūksta ir kariuomenės gydytojų
Tuo pat metu kariuomenei trūksta gydytojų, kurie apžiūrėtų būsimus karius, todėl esamiems specialistams tenka didesnis krūvis, o šie negali įsitikinti, ar tikrai pusė tikrinamų vaikinų yra netinkami, o iš jų daugiau nei 40 procentų – dėl psichikos. Kylant diskusijoms, kad vaikinai simuliuoja savo psichine sveikata, psichiatras konstatuoja: jaunimas iš tikrųjų turi bėdų.
„Yra tikrai didžiulė problema ne tik dėl to, kad žmonės negali į kariuomenę eiti tėvynės ginti, bet apskritai, kad ateina visa karta žmonių, kurie iš tiesų ir gyvenime turės didelių problemų, ir turi“, – komentuoja Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Krašto apsaugos viceministras teigia, kad kai kurie siūlymai, ypač susiję su karių atlyginimais ir išmokomis, gali būti priimti dar šioje Seimo sesijoje.
„Pagrindinis tikslas yra ši pavasario sesija, tačiau neatmestina, kad dalis priemonių galėtų būti rudens sesijoje. Bet iš tikrųjų mes matome problemą“, – sako K. Aleksa.
Tačiau KAM nori į karių motyvacijos problemą žiūrėti giliau. Viceministras sako, kad reiks diskusijos dėl aukštinamos amžiaus ribos kariams profesionalams, taip pat pensijų sistemos kariams.
