Ką darytumėte, jei karo metu jūsų namai būtų sugriauti – o bankui dar liktų mokėti paskolą? Į šį klausimą, regis, nenori atsakyti nei bankai, nei jų atstovai. Tuo metu Lietuvos bankas ramina – karo atveju įstatymai turėtų būti keičiami, kad apsaugotų gyventojus.
Šiandien Lietuvoje turime apie 200 tūkstančių būsto paskolų – tai šimtai tūkstančių šeimų, kurios kas mėnesį moka įmokas už savo namus. Bet jei šalyje kiltų karas, ar jos liktų su skolomis ir be stogo virš galvos?
Panaši situacija jau įvyko Ukrainoje – daugybė gyventojų liko be būstų, tačiau paskolų mokėti jiems nereikia. Ukrainoje galioja aiški tvarka: jei žmogaus turtas sunaikintas dėl karo, jis gali kreiptis į banką ir stabdyti įmokas. Tačiau yra viena sąlyga – būstas turi būti okupuotoje teritorijoje ar aktyvių karo veiksmų zonoje. Valstybė taip pat teikia paramą atstatyti arba įsigyti naujus namus.
Lietuvoje tokios aiškios sistemos – dar nėra. Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad esama tvarka galioja tik taikos metu. Karo atveju, pasak jo, įsigaliotų specialūs valstybės lygio sprendimai.
„Atsirastų specifinis reguliavimas valstybės lygiu. Kitų šalių patirtis rodo, kad jis būtų vienodas, nepriklausomai nuo konkretaus banko, būtų aiškumas, kokiomis sąlygomis galima stabdyti mokėjimus, kokiomis sąlygomis gauti kompensacijas, jeigu turtas buvo apgadintas. Tai iš tiesų kitų šalių patirtis rodo, kad gyventojai nepaliekami likimo valiai“, – teigia S. Krėpšta.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad gyventojai nepaliekami likimo valiai – sukuriamas aiškus mechanizmas, kaip stabdyti įmokas ar gauti kompensacijas, jei turtas apgadintas“, – sako S. Krėpšta.
Tačiau net jei turtas sunaikinamas per karą, draudimo pagalbos tikėtis neverta. Draudimo bendrovės tokios rizikos neprisiima.
„Karas – tai rizika, kurios draudikai nei vertina, nei padengia“, – aiškina Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Anot jo, tokio draudimo įmokos būtų neadekvačiai didelės – nei gyventojai, nei pačios draudimo bendrovės negalėtų jų pakelti.
Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas į šią problemą žvelgia kritiškai – esą žmonės patys turi būti atidūs ir atsakingi, kai pasirašo paskolos sutartis.
„Kai labai nori, kartais net neskaitydamas pasirašai. O po to – ir problemos. Tai sutarčių reikalas“, – komentuoja A. Sysas.
Tuo metu konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad dabar svarbiausia – užkirsti kelią karui.
„Šiandien svarbiausia – atgrasymas. O karo atveju būtų taikomi specialūs įstatymai, kuriuos skelbtų Vyriausybė“, – teigia M. Lingė.
Kol kas lieka tikėtis, kad tokios situacijos Lietuvoje niekada nereikės spręsti realybėje. Tačiau atsakymai į svarbiausius klausimus – vis dar lieka ore.
