Sekite mus Facebook'e!
Kava – neatsiejama milijonų žmonių kasdienybės dalis. Ji žadina ryte, lydi per darbo pertraukas ir tampa maloniu ritualu savaitgaliais. Vieniems – tai neišvengiama būtinybė, kitiems – skonio malonumas, tretiems – socialinis įprotis. Tačiau kyla klausimas: ar šis kasdienis gėrimas yra mūsų sąjungininkas, ar tylus priešas? Ar kava – sveikatos eliksyras, ar lėtai veikiantis nuodas?
Nors kava turi daug naudingų savybių, neteisingas jos vartojimas ar prasta kokybė gali pakenkti. Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime, kada kava naudinga, o kada – pavojinga.
Kavos sudėtis – ne tik kofeinas
Dauguma žino, kad kava turi kofeino – natūralios stimuliuojančios medžiagos. Tačiau kava – tai ištisas kokteilis cheminių junginių: antioksidantų, rūgščių, aliejų, polifenolių. Šios medžiagos veikia organizmą įvairiai – priklausomai nuo kiekio, paruošimo būdo, vartojimo laiko ir bendros žmogaus sveikatos būklės.
Tinkamai paruošta kava gali sumažinti tam tikrų ligų riziką, gerinti protinę veiklą, padėti reguliuoti svorį. Tačiau per didelis kiekis arba netinkamai paruošta kava – sukelia nemigą, padidina kraujospūdį, išprovokuoja nerimą ir virškinimo sutrikimus.
Tamsioji pusė: kada kava tampa pavojinga
- Kava tuščiu skrandžiu – vienas dažniausių įpročių, kuris gali atsiliepti sveikatai. Ryte išgerta kava be maisto skatina rūgščių išsiskyrimą skrandyje, didina gastrito riziką, o ilgainiui gali pažeisti gleivinę.
- Per didelis kiekis – viršijus 3–4 puodelių per dieną normą, kofeinas pradeda veikti nebe stimuliuojamai, o žalingai. Atsiranda nerimas, rankų drebėjimas, širdies ritmo sutrikimai, sunku susikaupti, sutrinka miegas.
- Prasta kavos kokybė – pigios, pramoniniu būdu perdirbtos kavos pupelės dažnai turi pelėsių likučių ir mažesnį antioksidantų kiekį. Tokia kava ne tik neskani, bet ir gali būti toksiška ilgainiui.
- Pridėtinis cukrus ir sirupai – populiarieji kavos gėrimai iš kavinių (pvz., latte su sirupu, šokoladu, plakta grietinėle) gali turėti daugiau nei 300 kalorijų ir didelį cukraus kiekį. Tokia kava jau nebe gėrimas – tai saldumynas, prisidedantis prie nutukimo ir 2 tipo diabeto rizikos.
- Pakartotinai šildoma kava – kai atvėsusi kava vėl pašildoma, jos sudėtis keičiasi. Kai kurios medžiagos oksiduojasi, keičiasi skonis ir net susidaro kenksmingi junginiai.
Šviesioji pusė: kada kava tampa sveikatos eliksyru
- Antioksidantai. Kava yra vienas didžiausių natūralių antioksidantų šaltinių. Tyrimai rodo, kad kavos gėrėjai dažnai gauna daugiau antioksidantų iš kavos nei iš vaisių ar daržovių. Šios medžiagos neutralizuoja laisvuosius radikalus ir mažina uždegiminius procesus.
- Smegenų veikla. Kofeinas gerina koncentraciją, mažina nuovargį, skatina dopamino išsiskyrimą. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali sumažinti Alzheimerio ir Parkinsono ligų riziką.
- Kepenų apsauga. Reguliarus kavos vartojimas susijęs su mažesne kepenų ligų, ypač cirozės ir vėžio, tikimybe. Kava taip pat gali apsaugoti nuo riebiųjų kepenų susirgimų, ypač pas žmones, kurie nevartoja alkoholio.
- Metabolizmas ir riebalų deginimas. Kofeinas aktyvina medžiagų apykaitą ir gali padidinti riebalų oksidaciją. Dėl šios priežasties jis dažnai randamas svorio mažinimo papilduose.
- Mažesnė depresijos rizika. Kai kurie tyrimai rodo, kad kava gali veikti kaip natūralus nuotaikos gerintojas – reguliariai vartojant saikingai, ji siejama su mažesne depresijos ir savižudybių rizika.
Kaip gerti kavą, kad ji būtų naudinga?
- Rinkitės kokybiškas pupeles. Geriausia – šviežiai skrudinta 100 % Arabica. Venkite tirpios kavos ar kapsulių be aiškios kilmės.
- Malkite pupeles patys. Tai leis išsaugoti daugiau aromatinių ir naudingų medžiagų.
- Vanduo – ne mažiau svarbus už pupeles. Naudokite filtruotą vandenį ir tinkamą temperatūrą – 90–96 °C.
- Nepervirkite. Kuo trumpiau kava kontaktuoja su karštu vandeniu, tuo mažiau susidaro kartumo ar kenksmingų medžiagų.
- Be cukraus ir dirbtinių priedų. Venkite grietinėlės miltelių, sirupų, skonių. Geriau pridėkite cinamono, nesaldintos kakavos ar augalinio pieno be cukraus.
- Saikingai. Vienas ar du puodeliai per dieną daugumai žmonių yra saugus ir net naudingas kiekis. Daugiau – tik tuo atveju, jei nejaučiate šalutinių poveikių.
Kas kavą turėtų vartoti atsargiai arba visiškai atsisakyti?
– Nėščiosios ir žindyvės – dėl padidėjusio jautrumo kofeinui.
– Sergantieji hipertenzija arba širdies ligomis.
– Žmonės, turintys skrandžio opų ar gastritą.
– Tie, kurie jaučia nerimą, nemigą, greitą širdies plakimą net nuo mažo kiekio kavos.
– Vaikai ir paaugliai – jiems kofeinas nerekomenduojamas.
Išvada: riba tarp nuodo ir naudos – labai plona
Kava nėra bloga. Blogi – neteisingi įpročiai. Teisingai vartojama ir kokybiškai paruošta kava gali būti viena iš geriausių sveikatingumo rutinos dalių. Tačiau vos keli neteisingi pasirinkimai ją paverčia žalinga.
Kavos poveikis – itin individualus, todėl svarbiausia stebėti savo organizmą. Jei kava sukelia nemalonių pojūčių – tai signalas, kad kažką darote ne taip.
Rytinis kavos puodelis gali būti jūsų ginklas – arba prieš jus, arba už jus. Tik jūs sprendžiate, kurioje pusėje stovės šis gėrimas.
