Sekite mus Facebook'e!
Vyšnių auginimas sode yra viena naudingiausių, bet kartu ir daug pastangų reikalaujančių sodininkystės sričių. Šis vaismedis, pasižymintis ne tik įspūdingu vaisių skoniu, bet ir labai dekoratyviu žydėjimu, gali tapti tikru bet kurio sodo sklypo pasididžiavimu. Tačiau kelias į gausų saldžių ir sultingų uogų derlių reikalauja tam tikrų žinių ir reguliarių sodininko pastangų.
Daugelis pradedančiųjų ir net patyrusių sodininkų susiduria su problemomis dėl mažo derliaus arba nepatenkinamos vyšnių vaisių kokybės. Teisingas šio medžio auginimo būdas, pagrįstas žemės ūkio priemonių rinkiniu, padės išvengti nusivylimo ir kiekvieną sezoną gauti stabilų skanių uogų derlių.
Pirma, verta atkreipti ypatingą dėmesį į tinkamos vyšnių veislės pasirinkimą, kuris yra esminis sėkmingo auginimo veiksnys. Skirtingos šio vaismedžio veislės turi savo specifines savybes ir kelia skirtingus auginimo sąlygų reikalavimus. Renkantis veislę, būtina atidžiai atsižvelgti į regiono klimato ypatybes, įskaitant minimalią žiemos temperatūrą, šalnų dažnumą ir vegetacijos trukmę. Ne mažiau svarbūs veiksniai yra pasirinktos veislės atsparumas įprastoms ligoms ir kenkėjams, taip pat vaisių nokimo laikas. Patyrę sodininkai rekomenduoja sodinti kelias veisles su skirtingais nokinimo laikotarpiais, o tai leidžia ne tik pailginti saldžiųjų uogų skynimo sezoną, bet ir žymiai padidinti bendrą vyšnių sodo produktyvumą dėl geresnio kryžminio apdulkinimo.
Antra, teisingas vyšnių sodinimo vietos pasirinkimas vaidina lemiamą vaidmenį tolesniame jų vystymesi ir derėjime. Vyšnia yra saulę mėgstantis augalas, kuriam reikia gerai apšviestų vietų, tačiau apsaugotų nuo stipraus vėjo, galinčio pažeisti gėles ir kiaušides. Šis vaismedis teikia pirmenybę derlingoms, gerai drenuojamoms dirvoms, kurių reakcija neutrali arba silpnai rūgščia. Nepakankamas drenažas gali sukelti rimtų problemų, tokių kaip šaknų puvinys, o tai neišvengiamai neigiamai paveiks derliaus kokybę ir kiekį. Pavasarį venkite sodinti vyšnias žemumose ir vietovėse, kuriose yra aukštas gruntinio vandens lygis arba stovintis tirpsmo vanduo. Rekomenduojama iš anksto paruošti sodinimo duobes, užpildant jas sodo dirvožemio, humuso ir reikalingų mineralinių trąšų mišiniu, kad daigai pradiniame augimo etape būtų užtikrintos optimalios sąlygos.
Trečia, norint gauti stabilų ir gausų derlių, būtina atsižvelgti į vyšnių apdulkinimo ypatumus. Dauguma vyšnių veislių yra savaime sterilios, tai reiškia, kad jos negali duoti vaisių, kai jas apdulkina savo žiedadulkės. Norint sėkmingai duoti vaisių, tokioms veislėms reikalingas kryžminis apdulkinimas su suderinamomis apdulkintojų veislėmis. Optimalus sprendimas – sodinti kelias skirtingas vyšnių veisles arti viena kitos, o tai žymiai padidina susidariusių kiaušidžių skaičių ir garantuoja stabilų derlių. Papildomas veiksnys, padedantis pagerinti apdulkinimą, yra palankių sąlygų bitėms ir kitiems apdulkinantiems vabzdžiams pritraukti sudarymas vyšnių žydėjimo laikotarpiu, pavyzdžiui, netoliese sodinant medaus augalus arba vietoje įrengiant avilius.
Ketvirta, reguliari kompleksinė vyšnių medžių priežiūra apima keletą svarbių agrotechnikos priemonių: genėjimą, laistymą, tręšimą ir apsaugą nuo kenkėjų bei ligų. Genėjimas atliekamas tam tikrais laikotarpiais: pavasarį prieš prasidedant aktyviam sulčių tekėjimui ir rudenį po derliaus nuėmimo. Teisingai atliktas genėjimas suformuoja harmoningą medžio vainiką, žymiai pagerina vidinių šakų apšvietimą ir užtikrina gerą vėdinimą, o tai neleidžia vystytis daugeliui grybelinių ligų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sanitariniam genėjimui, pašalinant pažeistas, ligotas ir sausas šakas, kurios gali tapti infekcijos šaltiniu. Jaunų medžių formuojamasis genėjimas skirtas sukurti tvirtą vainiko skeletą, galintį išlaikyti būsimo derliaus svorį nesulaužant.
Penkta, vyšnių apsauga nuo kenkėjų ir ligų yra labai svarbus priežiūros aspektas, tiesiogiai veikiantis derliaus kiekį ir kokybę. Vyšnios yra jautrios įvairių vabzdžių kenkėjų atakoms, iš kurių pavojingiausi yra amarai, vyšnių musės ir vyšnių vaisių kandys, kurios gali sunaikinti nemažą dalį derliaus. Dažnos vyšnių ligos yra kokomikozė, kuri pasireiškia rausvomis dėmėmis ant lapų, moniliozė, pažeidžianti žiedus ir vaisius, ir gumozė, kuriai būdingas gintaro spalvos dervos išsiskyrimas ant kamieno ir šakų. Siekiant veiksmingai apsaugoti vyšnias, naudojamos įvairios priemonės, įskaitant prevencinį ir gydomąjį gydymą specializuotais insekticidais ir fungicidais. Ypač svarbu laiku pašalinti paveiktas augalų dalis ir griežtai laikytis sanitarinių standartų sode, įskaitant rudens valymą ir nukritusių lapų sunaikinimą, kurie gali būti infekcijos šaltinis kitą sezoną.
Šešta, teisingas laistymo ir tręšimo režimas daro didelę įtaką vyšnių vystymuisi ir gaunamo derliaus kokybei. Šis vaismedis reikalauja reguliaraus laistymo, ypač kritiniais jo vystymosi laikotarpiais: žydėjimo, vaisių formavimosi ir nokimo metu. Nepakankamas dirvožemio drėgnumas gali lemti didžiulį kiaušidžių kritimą, vaisių dydžio sumažėjimą ir jų skonio sumažėjimą. Vyšnių laistymas turėtų būti atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į dirvožemio būklę ir oro sąlygas, užkertant kelią tiek išdžiūvimui, tiek per didelei dirvožemio drėgmei. Vyšnių medžių maitinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į medžio sezoninius įvairių maistinių medžiagų poreikius. Pavasarį patartina tręšti azoto trąšomis, kad būtų skatinamas vegetatyvinis augimas. Vasarą rekomenduojama naudoti fosforo-kalio kompleksus, kurie skatina geresnį derėjimą ir padidina vaisių cukraus kiekį. Rudenį atliekamas organinis tręšimas, kuris padeda medžiui kaupti maistines medžiagas ir pasiruošti žiemos ramybės periodui.
Vyšnių auginimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis, kad sodininkas atkreiptų dėmesį į daugelį detalių ir būtų pasirengęs laikytis tam tikrų žemės ūkio rekomendacijų. Jei laikysitės visų būtinų vyšnių priežiūros taisyklių, rezultatas bus kasmetinis gausus didelių, sultingų ir stebėtinai saldžių uogų derlius, kuris pelnytai laikomas vienu geidžiamiausių vasaros sezono vaisių. Svarbu prisiminti, kad vyšnios yra ilgaamžis derlius, kuris, tinkamai prižiūrimas, gali duoti vaisių daugelį dešimtmečių, atpirkdamas visas į jį investuotas pastangas ir laiką. Patirtis ir žinios, įgytos auginant šį kaprizingą, bet dėkingą derlių, neabejotinai suteiks pasitenkinimo kiekvienam sodininkui, nusprendusiam dalį savo sklypo skirti vyšnių auginimui.
