Ko sodininkai ir daržovių augintojai neturėtų daryti liepą

Sekite mus Facebook'e!

Vasaris – ilgai lauktas metas sodininkams ir daržovių augintojams. Pagrindinė sėja baigta. Pagaliau sunoksta tokios skanios ir ilgai lauktos uogos kaip avietės, serbentai, agrastai, braškės, auga žalumynai ir ankstyvosios daržovės. Be to, lieka laisvo laiko kepsninėms, išvykoms prie upės ir į mišką grybauti. Tačiau būtent dabar neteisingi veiksmai gali sugriauti visas vasaros gyventojų pastangas ir palikti juos be derliaus. Išsiaiškinkime, kas sodininkams nepageidautina ar draudžiama daryti liepą.

1. Nuėmus derlių, pamirškite apie braškes

Braškės yra vienos skaniausių, sveikiausių ir mylimiausių uogų. Nuėmus derlių, tiesiog neteisinga pamiršti apie braškes, nes jos visą savo energiją skyrė vaisių auginimui.

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti liepą, yra tręšti krūmus :

1. 2 šaukštus nitrofoskos praskieskite 10 litrų vandens.
2. Į skystį įpilkite stiklinę medžio pelenų ir išmaišykite.
3. Supilkite 1 litrą tirpalo po 1 augalu, derindami šėrimą su laistymu

Tada nupjaukite perteklines ūselius, kad jie neištrauktų maistinių medžiagų. Taip pat reikėtų pašalinti sergančius lapus, bet ne karštyje. Genėjimas ir aukšta temperatūra yra stresas. Du stresai iš karto susilpnins krūmą, kuris jau būna pavargęs po derėjimo. Tada visi plantacijos apdorojamos nuo ligų ir kenkėjų.

2. Neteisingas sodo ir daržovių sodo laistymas

Kadangi liepa paprastai yra sausiausias mėnuo, neįmanoma nekreipti ypatingo dėmesio į laistymą. Kaitri saulė ir karštis yra rimti išbandymai auginamiems augalams, o vasarą ypač svarbu teisingai ir išmintingai atlikti „vandens procedūras“, kad nesugadintumėte būsimo derliaus.

Pagrindinės klaidos laistant karštu oru :

• Naudokite šaltą vandenį iš šulinio ar gręžinio. Toks laistymas sukels augalams stresą, sulėtins augimą arba išprovokuos ligas.
• Laistykite augalus nuo 12 iki 17 valandos. Karščiausiu paros metu didžioji dalis skysčio išgaruoja neprisotindama dirvožemio drėgme. Be to, lašai, nukritę ant lapų ir stiebų, gali nudeginti.
• Kasdienis, bet menkas laistymas. Dėl tokių „vandens procedūrų“ viršutinis dirvožemio sluoksnis sudrėksta, o drėgmė nepasiekia pagrindinės šaknų masės.
• Per didelis laistymas. „Pelkė“ lysvėje yra dar pavojingesnė nei sausra. Per didelė drėgmė sukels grybelinių ligų ir šaknų puvinio vystymąsi.

Kad jūsų augalai išgyventų liepą, karštį juos reikia laistyti gausiau nei vėsesniu metų laiku. Procedūra atliekama anksti ryte arba vėlai vakare. Pirmiausia vanduo paliekamas nusistovėti statinėse, kad sušiltų. Svarbu atsižvelgti į tai, kad skirtingi augalai turi skirtingus vandens poreikius.

Labiausiai drėgmę mėgsta kopūstai. Patartina juos laistyti kartą per 3 dienas. Dauguma daržovių gali palaukti, kol vasaros gyventojai atvyks į vietą, apie 5 dienas. Atspariausi sausrai yra arbūzai ir melionai. Karštyje sodą geriau laistyti bent tris kartus per mėnesį, bet 10–14 dienų prieš derliaus nuėmimą „vandens procedūros“ sustabdomos, kad uogos ir vaisiai įgautų daugiau saldumo.

3. Palikite neapsėtas lysves

Liepos mėnesį dalis žalumynų ir ridikėlių jau surinkta, paliekant tuščias lysves. Jos akimirksniu apauga piktžolėmis, su kuriomis vėliau reikės kovoti. Prarandama laisva vieta, nes kai kurie vasaros gyventojai mano, kad vidurvasarį sodinti jau per vėlu. Tiesą sakant, šiuo laikotarpiu gerai sėti ridikėlius, daikonus, ropes, svogūnus (batunus). Tuščiame sklype galite pasėti žaliosios trąšos, o po 1,5–2 mėnesių, joms augant, jas nupjauti, tolygiai paskirstyti lysvėje ir sukasti dirvą. Palaipsniui žalioji masė pradės irti, praturtindama dirvą naudingomis medžiagomis.

4. Kasant lysves

Šiais laikais kai kurie sodininkai visiškai atsisako kasti savo daržus ir verčiau juos purena, kad nepagilintų viršutinio, maistingiausio humuso sluoksnio ir nesutrikdytų naudingos dirvožemio mikrofloros. Bet kokiu atveju, kasti lysves liepą yra nenaudinga. Procedūra atliekama rudenį ne tik tam, kad dirvožemis būtų sutrupintas, bet ir tam, kad į paviršių būtų iškelti žemėje žiemai pasislėpę kenkėjai. Atėjus šalnoms, likę be pastogės, jie žūsta.

5. Aikštelėje sudeginkite augalų liekanas ir šiukšles

Liepa yra sausiausias, karščiausias ir gaisrams pavojingiausias laikotarpis. Šiuo metu negalima kūrenti laužų aikštelėje, deginti šakų, žolės ir lapų. Gaisrui sukelti gali pakakti vienos kibirkšties ir vėjo. Augalų liekanas geriau sudėti į kompostą arba sudeginti namo krosnyje.

6. Vaisių per didelis nokinimas

Prinokę vaisiai yra skanesni nei neprinokę, bet juos reikia suvalgyti nedelsiant. Jei planuojate derlių laikyti, didelė klaida jį per ilgai laikyti ant medžio ar krūmo, nes jis neišgulės net šaldytuve ir transportavimo metu bus sutraiškytas. Geriau skinti vaisius šiek tiek neprinokusius. Pomidorai, dauguma obuolių veislių, slyvos ir daugelis kitų daržovių bei vaisių sunoksta laikymo metu.

7. Vaisių skynimas netinkamu oru ir netinkamu paros metu

Nepaisant meteorologinių sąlygų derliaus nuėmimo metu, gali pablogėti vaisių skonis arba jie bus blogai laikomi. Jų nereikėtų skinti lyjant arba ryte, kai paviršinis vanduo dar neišdžiūvęs. Rasos lašai sukels vaisių ir daržovių puvimą.

Bulves geriausia iškasinėti šiltu, saulėtu, vėjuotu oru, kad gumbai greičiau išdžiūtų. Kukurūzus, žirnius ir agurkus geriausia nuimti prieš pietus, taip jie bus sultingesni. Salotos nenuimamos vidurdienio karštyje. Šiuo metu lapai intensyviai garina drėgmę ir šiek tiek vysta.

8. Palikti blogus vaisius sklype

Derliaus nuėmimo metu kai kurie vasaros gyventojai palieka supuvusias daržoves lysvėse arba tarp eilių, o po medžiais – nukritusius vaisius. Jie tiki, kad puvdami jie praturtins dirvą organinėmis medžiagomis. To daryti neverta – dauguma prastos kokybės vaisių yra paveikti ligų ar kenkėjų. Geriau juos tiesiog sunaikinti, kad jie netaptų infekcijos nešiotojais.

9. Pamirškite gaudymo diržus

Sezono pradžioje medžiai dažnai uždengiami gaudyklių diržais, kad apsaugotų juos nuo kenkėjų, ir apie juos pamirštama iki rudens. Panašiai „žieduojami“ ir sodinukai. Tačiau būtent vasarą auga jauni medeliai. Ne tik į viršų, bet ir į plotį. Dėl to kamienas susispaudžia, deformuojasi ir blogiau praleidžia maistines medžiagas. Norint neprarasti vertingo dekoratyvinio ar vaisinio augalo, vasarą (įskaitant liepą) būtina kelis kartus keisti gaudyklių diržus erdvesniais, kurie netrukdytų medžiui augti.

10. Apdorojimas vietoje karštu oru

Pagal svarbą šis punktas ne paskutinis, o pirmas. Liepos mėnesį daugumoje regionų tvyro neįprastas karštis. Darbas ryškioje saulėje ekstremaliomis sąlygomis gali būti kenksmingas sveikatai. Vos termometro stulpelis pakyla iki +30 °C pavėsyje, padidėja šilumos smūgio rizika. O buvimas saulėje esant +35 °C temperatūrai yra kupinas sąmonės praradimo. Pensininkams, vaikams ir sergantiems širdies ligomis riba dar žemesnė. Jiems nepageidautina eiti į sodą jau esant +28 °C temperatūrai.

Vis dėlto yra darbų, kurių nerekomenduojama atidėlioti. Ką daryti tokiu atveju :

• Eikite į šią vietovę vėsiausiomis valandomis, anksti ryte ir prieš saulėlydį.
• Sumažinkite sodo darbus iki minimumo, jei įmanoma, sunkiausius darbus atidėkite, kol oras atvės.
• Dėvėkite šviesių spalvų drabužius ir kepures, pagamintas iš natūralių audinių be jokios sintetikos. Jie pritraukia mažiau saulės spindulių ir geriau vėdinasi.
• Prieš eidami į sodą, pavalgykite ir išgerkite pakankamai švaraus vandens (ne arbatos ar kavos).

Šių paprastų taisyklių laikymasis padės išvengti neigiamų pasekmių. Ir, svarbiausia, nepamirškite kaitalioti lauko darbų su poilsiu, kad dacha netaptų vergiško darbo vieta, o liktų mylimais namais, kuriuose malonu leisti šeimos šventes, savaitgalius ir atostogas. Ypač todėl, kad mūsų vasara tokia trumpa, o jums reikia turėti laiko mėgautis kiekviena šilta diena!