Kodėl mes siųsime karius į Ukrainą, o lenkai – ne?

Sekite mus Facebook'e!

Lietuva, nors neturinti tokių išteklių kaip didžiosios valstybės, nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą. Dabar Vilnius išreiškė palaikymą diskusijoms dėl galimo stabilizacijos pajėgų siuntimo į karo alinamos šalies teritoriją. Tuo metu kaimyninė Lenkija kol kas laikosi atsargesnės pozicijos.

Parama iš Lietuvos – nuo ginklų iki pilietinių iniciatyvų

Lietuva Ukrainai padeda įvairiais lygmenimis:

• treniruoja ukrainiečių karius kartu su sąjungininkais;
• vysto dronų ir priešdronines technologijas, siunčia gynybos pramonės gaminius į frontą;
• teikia finansinę paramą;
• palaiko stiprias pilietines iniciatyvas, tokias kaip Andriaus Tapino organizuojamos akcijos.

„Mūsų indėlis nėra toks svarus kaip didžiųjų valstybių, bet pagal savo procentinę dalį prisidedame labai reikšmingai. Kiek įmanoma, reikia plėsti paramos apimtis“, – sako atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Kariai Ukrainoje – diskusijos, o ne sprendimas

Lietuva yra viena iš 26 valstybių, kurios palaiko idėją svarstyti stabilizacijos kontingento įvedimą į Ukrainą. Tačiau tai dar nereiškia, kad sprendimas jau priimtas.

• Lietuva teigia, kad jei NATO ar sąjungininkai sutars, mūsų kariai taip pat turi prisidėti.
• Lenkija kol kas pasiryžusi nesiųsti savo karių – Varšuva nori daugiau detalių, kaip tokia misija būtų vykdoma.
• Švedija ir kitos šalys taip pat laikosi atsargios pozicijos.

„Tai mūsų interesas, kad Ukraina nepralaimėtų, o Rusija patirtų tokius nuostolius, dėl kurių nebenorėtų kariauti. Jei NATO šalys siunčia karius, Lietuva taip pat turi prisidėti“, – pabrėžia pulkininkas Malinionis.

Ką galvoja Lietuvos žmonės?

Apklausos rodo, kad visuomenės palaikymas Ukrainai Lietuvoje išlieka aukštas. Anot eksperto, dauguma gyventojų pritaria paramai ir, tikėtina, nesipriešintų jos didinimui.

Ukrainoje fronto linija iš esmės išlieka stabili. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios užėmė vos apie 1 proc. teritorijos, bet patyrė didžiulių nuostolių.

Ukrainiečiai vis aktyviau pasitelkia naujas technologijas – dronus, dirbtinio intelekto sprendimus, o netrukus planuoja gaminti ir ilgojo nuotolio raketas. Tai gali tapti rimtu iššūkiu Kremliui.

„Jei Vakarų parama išliks ir didės, Rusija neturi šansų užimti Ukrainos. Mes negalime jos palikti vienos – reikia padėti, nes kasdien žūsta žmonės“, – teigia V. Malinionis.

Ekspertai mano, kad šie metai gali tapti lemiami: Rusija baigia išnaudoti sovietinių laikų ginkluotės atsargas, o gamyba nesugeba kompensuoti praradimų. Tuo metu Ukraina stiprėja gavusi Vakarų paramą.