Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lenkijos prezidentas atsisako remti bedarbius ukrainiečius ir nesutaria su G. Nausėda dėl Ukrainos narystės ES

Sekite mus Facebook'e!



Patiko straipsnis? Pasidalink!

Skirtingi Vilniaus ir Varšuvos požiūriai

Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atvirai pripažino, kad jo požiūris į Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES) skiriasi nuo Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos vizijos. Pastarasis ne kartą ragino nustatyti konkrečią datą – 2030 metų sausio 1-ąją – kaip momentą, kai Kyjivas turėtų tapti Bendrijos nare.

„Mes kiek kitaip su prezidentu žvelgiame į Ukrainos integraciją ES. Mūsų pokalbiai bus tęsiami kitame lygmenyje. (…) Aš neatmetu galimybės pilno solidarumo su Ukraina, bet čia yra reikalai tarp Lenkijos ir Ukrainos“, – Prezidentūroje sakė K. Nawrockis.

Nuosaikesnė Lenkijos laikysena

K. Nawrockis pabrėžė, kad Ukrainos integracija į ES turi būti vertinama nuosaikiai ir realistiškai. Anot jo, Lenkija remia Ukrainą, tačiau sprendimai dėl narystės negali būti priimami skubotai. Šis požiūris kontrastuoja su Lietuvos vadovo griežtesne linija, jog tik aiškios datos nustatymas suteiktų Ukrainai strateginį tikslą ir paskatintų reformas.

Veto dėl išmokų: pagalba tik dirbantiems

Diskusijas dar labiau paaštrino K. Nawrockio sprendimas vetuoti įstatymą, numatantį socialines išmokas ir sveikatos priežiūrą visiems Ukrainos pabėgėliams, net tiems, kurie nedirba.

„Mes ir toliau esame atviri padėti Ukrainos pabėgėliams, tai nepasikeis. Tačiau per 3,5 metų situacija smarkiai pasikeitė. Įstatymas turi būti pakoreguotas“, – aiškino Lenkijos vadovas.

Jis akcentavo, kad populiariosios „800+“ išmokos turi būti taikomos tik tiems ukrainiečiams, kurie dirba Lenkijoje ir moka socialinio draudimo įnašus.

„Tas pats pasakytina ir apie mediciną: žmonės, kurie nemoka įnašų, negali būti privilegijuotoje padėtyje, palyginti su Lenkijos piliečiais“, – pažymėjo jis.

Alternatyvus pasiūlymas

Kartu su veto prezidentas pateikė ir savo alternatyvią įstatymo projekto versiją, ragindamas parlamentą ją peržiūrėti. Nawrockis teigė, kad būtina užtikrinti sąžiningą balansą tarp lenkų mokesčių mokėtojų interesų ir pagalbos nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.

Taip pat skaitykite:  Olekas skeptiškas siūlymui išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus: nežinau, kas iš to išloštų

Narystės ES klausimas stringa

Ukraina dar 2022 m., vos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, pateikė oficialią paraišką dėl narystės ES. Tačiau šiandien procesas faktiškai įstrigęs – derybų eigą blokuoja Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Budapeštas tvirtina, kad karo apimtos šalies priėmimas į Bendriją sukeltų papildomų saugumo rizikų ir galėtų įtraukti Vengriją į tiesioginį konfliktą su Rusija.

Lietuvos pozicija išlieka griežta

Nepaisydamas sąjungininkų atsargumo, G. Nausėda toliau laikosi pozicijos, kad ES privalo parodyti Ukrainai vienybę ir aiškią politinę valią. Jo teigimu, konkrečios datos nustatymas yra gyvybiškai svarbus, nes tai ne tik suteiktų Kyjivui vilties, bet ir taptų tvirtu politiniu signalu visai Europai.

719

Ar šis straipsnis Jums patiko?

Spustelėkite žvaigždutę, kad įvertintumėte!

Vidutinis įvertinimas 3.4 / 5. Balsų skaičius: 7

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *